Kanados valdžia eina prieš žmogų ir gyvenimą
Kanada rengiasi svarbioms permainoms sveikatos apsaugos srityje. Šalies parlamentas rengia planą, kuriuo būtų ženkliai išplėčiama visose šalies provincijose taikoma pagalbinės savižudybės arba pasirinktinės eutanazijos programa, skirta sunkiai sergantiems, nepagydomiems ligoniams, nebegalintiems pakelti skausmo ir kančių.
Kanados parlamentui pristatytoje ataskaitoje teigiama, kad Specialusis jungtinis medicininės pagalbos mirštant komitetas (MAiD) pateikė rekomendaciją, kad „subrendę nepilnamečiai, kurių mirtis yra pagrįstai numatoma“, galėtų pasinaudoti pagalba nutraukti savo gyvybę savarankiškai, net ir be tėvų sutikimo.
Šis jungtinis komitetas jau anksčiau išklausė daugiau kaip 150 liudytojų parodymus ir išnagrinėjo kelis šimtus raštiškų pranešimų: juose piliečiai dalinosi savo patirtimi bei nuomone apie savarankiškai pasirinktą eutanaziją. Galiausiai buvo padaryta išvada, kad mirtina injekcija turėtų būti prieinama visiems kanadiečiams[1].
Tačiau didelė dalis visuomenės tam aktyviai prieštarauja. Patys sergančių vaikų ir paauglių tėvai bei žmogaus teisių aktyvistai reikalauja vyriausybę sustabdyti šiuos planus ir pabrėžia, kad nepilnamečiai tikrai nėra tinkamai pasirengę priimti tokios svarbos ir negrįžtamą sprendimą.
Artimiausiais mėnesiais pasirinktinės eutanazijos vaikams klausimas dar bus svarstomas Kanados Bendruomenių rūmuose. Jei didelio pasipriešinimo ten nebus, įstatymas gali būti priimtas jau šiais metais. Tuomet, nepagydomomis ligomis sergantiems 14-17 metų asmenims eutanazija taptų visiškai laisvai prieinama.
Paaugliams bus suteiktas oficialus leidimas nusižudyti
Daugybė Kanados gyventojų priešinasi pasirinktinės eutanazijos vaikams ir paaugliams idėjai. Vieni pažymi, kad sergančiųjų vaikų pasirinkimas mirti visiškai sugniuždytų jau ir taip palaužtus tėvus bei kitus artimuosius.
Kiti akcentuoja, kad vaikystėje ir paauglystėje siaučiančios hormonų audros dažnai prislegia net sveikus jaunuolius. Sergantys nėra išimtis, tačiau pritaikius pasirinktinės eutanazijos įstatymą, savo sielvartą dėl jaunystės išgyvenimų bei ligos jie tiesiog galėtų nutraukti mirtimi.
„Manau, kad tai siaubinga. Paaugliai negali nuspręsti, ar nusižudyti, ar ne. Bet kuris neįgalus paauglys, kuriam nuolat sakoma, kad jo gyvenimas yra beprasmis ir apgailėtinas, patirs depresiją ir, žinoma, norės mirti“, – sako žmogaus teisių aktyvistė Amy Hasbrouck, iš grupės „Dar nemirę“ (angl. „Not Dead Yet“), vykdančios kampaniją prieš pasirinktinę savižudybę.
Kitos aktyvistų organizacijos „Eutanazijos prevencijos koalicija“ (angl. „Euthanasia Prevention Coalition“) vykdomasis direktorius Aleksas Schadenbergas teigė, kad nuo 2016 m., kai buvo priimtas pasirinktinės eutanazijos sunkiems ligoniams įstatymas, Kanada atsidūrė „pavojingame kelyje“.
„Sakėme, kad turėsime apsaugos priemones, tačiau kita vyriausybė gali paprasčiausiai dar labiau palengvinti visa tai, priimdama šį sprendimą – būtent tai dabar ir vyksta. Dabar, kai įteisinome eutanaziją, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Anksčiau tai buvo laikoma kraštutine priemone. Dabar mes galvojame apie tai, kad atsisakome suteikti žmonėms paslaugą, kuri jiems turėtų būti prieinama“, – sakė A. Schadenbergas[2].
Tuo tarpu „Reformuotos politinės veiklos asociacijos“ (ARPA) direktorius Mike’as Schoutenas ragina Kanados parlamento narius užtikrinti, kad komiteto rekomendacija netaptų įstatymu.
„Turėtų vykti aktyvios diskusijos ir, tikėkimės, žmonės priims teisingus sprendimus, nors šiuo metu, atsižvelgiant į dabartinę mūsų vyriausybę, kai kuriomis iš šių institucijų nelabai pasitikime“, – teigia jis.
Eutanazijos sunkiems ligoniams pasirinkimo šalininkai dažniausiai pabrėžia plačiai aptartą istoriją, kai Kanados ūkininkas Robertas Latimeris 1993 m. buvo nuteistas už savo dvylikametės dukters nužudymą. Vyras teigė, kad tai padarė nebegalėjęs daugiau stebėti dukros, sergančios sunkiu cerebriniu paralyžiumi, skausmo ir kančių.
Tokiais atvejais, kai asmens gyvybė yra palaikoma medicinių aparatų, o žmogus kenčia siaubingus skausmus, eutanazija Kanadoje yra ypač palaikoma.
Didelė dalis piliečių teigia, kad tokias situacijas reikia vertinti atsižvelgiant ne į savo savanaudiškas emocijas, tačiau į paciento būklę bei jo garbę ir orumą.
Žmogaus teisių gynėjai su tuo iš dalies sutinka, tačiau reikalauja, kad valdžia parengtų daugiau apsaugos priemonių šalies įstatymuose.

Kalbos apie pasirinktinę mirtį – net knygose vaikams
Kaip ir daugelis kitų analogiškai jautrių teisės aktų, Kanadoje dar 2016 m. priimtas eutanazijos įstatymas suskaldė visuomenę. Nors tuomet, kai Kanada pakeitė įstatymus ir leido eutanaziją, visi piliečiai buvo patikinti, kad mirtinos injekcijos bus prieinamos tik sunkiai sergantiems suaugusiesiems, kuriems reikia pagreitinti artėjančią mirtį ir nutraukti kančias, dabar situacija kinta.
Vien per pastaruosius septynerius metus daug kas pasikeitė: dabar net svarstoma, jog eutanaziją galima taikyti ir vaikams bei psichikos ligoniams. Negana to, Kanados vyriausybė skatino specialios knygos vaikams leidybą.
Tokioje knygoje vaikai gali sužinoti apie medicininę pagalbą mirštant, susipažinti su procedūra, tuo, kaip ji yra atliekama. Knygoje eutanazija apibūdinama kaip „paskutinioji“ procedūra, skirta ją pasirinkusiems sergantiems arba neįgaliems suaugusiesiems, kurie su tokiu skausmu „nebegali toliau gyventi“.
Knygoje net gana išsamiai detalizuojama pati procedūra: rašoma, kad medikamentai recipientus priverčia nurimti ir nugrimzti į komą, o trečioji dozė priverčia žmogaus plaučius nustoti kvėpuoti[3].
Knygą, su valdžios parama, praėjusiais metais išleido Kanados paliatyviosios pagalbos grupė „Canadian Virtual Hospice“. Prie leidinio reklamos prisidėjo ir Kanados sveikatos apsaugos ministerija bei jos lėšos. Nors knyga nebuvo išsiuntinėta po Kanados ugdymo įstaigas ar viešas bibliotekas, ji yra visiems nemokamai prieinama internete.
Eutanazija legali yra ir Europoje, kai kuriais atvejais – net vaikams
Eutanazija šiuo metu įteisinta septyniose pasaulio šalyse: Belgijoje, Kanadoje, Kolumbijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Naujojoje Zelandijoje ir Ispanijoje, taip pat keliose Australijos valstijose[4].
Dalyje JAV teritorijų leidžiama pasirinktinės eutanazijos forma, kai pats nepagydoma liga sergantis pacientas susileidžia sau mirtiną vaisto dozę.
Portugalijos parlamentas praėjusiais metai balsavo už eutanazijos dekriminalizavimą, o Prancūzijoje buvo pradėtos visuomenės ir piliečių diskusijos dėl pasirinktinės eutanazijos pasirinkimo.
Situacija su eutanazija nepilnamečiams Europoje yra kiek kita nei planai Kanadoje, tačiau tai taip pat vyksta. Nyderlanduose tai leidžiama vaikams nuo 12 m. su tėvų sutikimu ir jaunuoliams nuo 16 m. be jo.
Be to, Nyderlanduose įteisinta eutanazija 12 mėnesių ir jaunesniems kūdikiams.
Belgijoje amžiaus apribojimų nėra, tačiau jaunesniems nei 18 metų vaikams reikalingas tėvų sutikimas ir privaloma, kad vaikas sirgtų nepagydoma liga arba būtų visiškai arti mirties.