Kanados vaikams pristatomos knygos apie MAiD – pagalbinę medikamentinę savižudybę
Kanadoje už mokesčių mokėtojų pinigus išleista knyga vaikams apie eutanaziją. Ją kaip „Medicininės pagalbos mirštant“ („Medical Assistance in Dying“) (MAiD) veiklos knygą išleido Kanados virtualus hospisas.
Pasak autorių, knyga sukurta jauniems žmonėms, kurių gyvenime gali būti kas nors, kam gali prireikti MAiD[1].
Kanados sveikatos apsaugos ministerijos apmokėtoje 26 puslapių knygelėje procedūra paaiškinama taip:
„Gydytojas arba slaugytojas, turintis specialų išsilavinimą, naudoja vaistus, kad sustabdytų žmogaus organizmo veiklą, todėl žmogus miršta. Tai daroma taip, kad žmogui nebūtų pakenkta. Vaistai padeda jam jaustis patogiai ir ramiai.“
Vėliau procedūra knygoje aprašoma trimis etapais. Nurodoma, kad pirmasis vaistas leidžia žmogui jaustis labai atsipalaidavusiam ir užmigti. Kai prasideda medikamento veikimas, žmogus gali žiovauti, knarkti arba murmėti. Antrasis vaistas sukelia beveik komos būseną. Koma atrodo kaip miegas, bet yra daug gilesnė nei įprastas miegas. Asmuo nepabunda, jo netrikdo triukšmas ar prisilietimas.
Trečiasis naudojamas vaistas priverčia žmogaus plaučius nustoti kvėpuoti, o tada nustoja plakti širdis. Dėl komos žmogus to nepastebi ir jam neskauda. Kai širdis ir plaučiai nustoja veikti, jo kūnas miršta. Ir jis nepradės veikti vėl iš naujo. Dažnai tai įvyksta vos per kelias minutes, tačiau kartais tai gali užtrukti kelias valandas[2].
Eutanazija paaiškinta kaip procedūra, reikalinga žmonėms, sergantiems sunkiomis ligomis ar neįgaliems
Knygelėje MAiD apibūdinama kaip paskutinė priemonė suaugusiesiems, kurių būklė taip kenkia jų kūnui ar protui, kad būna per sunku toliau gyventi. Knygelėje teigiama, kad bandymas atkalbėti žmones nuo MAiD gali būti sunkus, tačiau tuo pačiu metu sakoma, kad žmonės negali pakeisti kito žmogaus nuomonės ar jausmų.
Knygelėje rašoma, kad gali būti labai sunku išgirsti, kad kiti žmonės nesutinka ar net ginčijasi dėl MAiD. Kartais žmonės jaučiasi taip, tarsi turėtų pasirinkti, kieno pusėje jie yra, arba jaučiasi blogai dėl to, kad sutinka su vienu žmogumi, o su kitu – ne. Jie gali jaustis įstrigę per vidurį arba norėti, kad galėtų tai išspręsti, nors niekas negali priversti kito žmogaus pakeisti savo nuomonės ar jausmų.
Knygoje vaikai kviečiami pažymėti langelius, kur jie norėtų būti, kai jų mylimasis gaus MAiD. Vaikai klausiami, ar norėtų pasirinkusiam eutanaziją artimam asmeniui perskaityti eilėraštį, žinutę, istoriją, ar norėtų prieš išeinant ką nors pašnibždėti. Eutanazijos metu vaikams siūloma laikyti artimo žmogaus ranką arba padovanoti jam ką nors ypatingo dalyvaujant procese prieš eutanaziją.
Knygoje siūloma ir pagalvoti ar pakalbėti apie laiką, kurį praleidote kartu; pabučiuoti eutanazijai pasiruošusį žmogų atsisveikinant (asmeniškai, telefonu ar vaizdo įrašu); sukalbėti maldą ar išsakyti norą.
Jei vaikas nusprendžia nedalyvauti eutanazijos procese, knygoje pateikiami pasiūlymai, kaip padėti žmogui jaustis patogiau. Tarp jų – parinkti jam dainą, pagaminti apyrankę, nupiešti paveikslėlį, nusiųsti pliušinį gyvūnėlį, kad jis būtų šalia asmens, papasakoti ar perskaityti jam istoriją arba parašyti ar įrašyti žinutę, kurią jis galėtų išgirsti.
Aiškinti apie mirtį ir su ja susijusius procesus – būdas tvarkytis su vaikų sielvartu ir sunkiais išgyvenimais
Šią knygą parašė Ceilidh Eaton Russell. Leidinys yra skirtas 6-12 metų amžiaus vaikams.
Ceilidh Eaton Russell yra McMasterio universiteto dėstytoja ir vaikų sielvarto konsultantė. Autorė taip pat parašė 2006 m. vadovėlį „Living Dying: A Guide for Adults Supporting Grieving Children and Teenagers“, kurį taip pat galima rasti virtualiame hospise[3].
Knyga vaikams apie eutanaziją nėra nauja tema, gimusi iš niekur.
Autorė akcentuoja, kad tai yra informacija, reikalinga emociniam subrendimui ir vystymuisi jaunuose organizmuose. Esą svarbus pats procesas, kai vaikai suvokia, kad mirtis būna visokia ir kokią ji turi vertę, kai žmogui sunku gyventi toliau.
JAV leidinys „National Review“ kritikavo šį leidinį kaip knygą, kuri edukuoja vaikus apie tokius kontraversiškus medicininius žudymo būdus. Australijos interneto svetainėje „BioEdge“ knyga paminėta su antrašte „Kanados vaikams skirtos spalvinimo knygelės normalizuoja MAiD“.
Eutanazija ne tik nutraukia nevilties apimtų žmonių gyvenimą, bet kaip rodo ši knyga, gali rimtai paveikti šeimos vaikų, kurie stebi, kaip aptariamas, planuojamas ir vykdomas jų mylimo žmogaus nužudymas, emocinę gerovę. Tai gali sutraumuoti daug labiau nei natūrali mirtis dėl ligos ar seno amžiaus. Ypač kai yra stiprus artimųjų ryšys.
Kai kurie biurokratai teigė, kad MAiD padės sutaupyti jauniesiems skaitytojams pinigų, nes jiems teks mažiau valstybės skolų, kurios kainuos visą likusį gyvenimą. MAiD pristatoma kaip išeitis vietoj senelių priežiūros ir senelių namų, kai sutaupomi pinigai, kurie netaikant MAiD būtų skirti profesionaliai artimųjų priežiūrai. Bandoma įteigti pačią absurdiškiausią mintį, kad vietoj priežiūros esą galima nužudyti artimąjį pasitelkus mediciną…
2020 m. Parlamento biudžeto biuras teigė, kad MAiD užtikrino grynąsias sveikatos priežiūros sistemos santaupas, nes sumažėjo senelių slaugos poreikis ir gyvenimo pabaigos išlaidos.
