Kalinius Danijoje siekiama perauklėti modernų miestą primenančiame kalėjime
Kaliniai kalėjimuose yra bandomi perauklėti per įvairias programas ir veiklas, skirtas jų elgesiui koreguoti ir padėti integruotis į visuomenę po bausmės atlikimo. Kai kuriais atvejais, nusikaltusiems asmenims siūloma galimybė mokytis, skatinamas darbas tiek už kalėjimo sienų, tiek viduje.
Daliai nusikaltusių asmenų yra rekomenduojamos skirtingos psichoterapijos ar konsultacijų sesijos, skirtos padėti spręsti emocines, elgesio ar priklausomybės problemas. Kaliniai taip pat yra įtraukiami į grupinius užsiėmimus, kur jie mokosi bendradarbiauti, gerbti kitus ir veikti kaip socialiai atsakingi asmenys.
Tokio perauklėjimo tikslas yra savaime suprantamas: skirtingomis programomis ir iniciatyvomis siekiama sumažinti nusikalstamumo lygį, suteikiant kaliniams galimybę keistis ir iš naujo integruotis į visuomenę ir tapti įstatymui paklusniais, pilnaverčiais jos nariais.
Vis dėlto, ne vienas ekspertas ar net pats nuteistasis yra pažymėjęs, kad iš tiesų pasikeisti kai kuriais atvejais neleidžia pats kalėjimas: subkultūros juose, klestintis vidinis nusikalstamumas, kvaišalų vartojimas. Atkreipus dėmesį į tai, Skandinavija jau prieš daugelį metų pakeitė savo įkalinimų įstaigų koncepciją.
Tikriausiai ne vienas esame girdėję pajuokavimus, kad kaliniai Norvegijoje ar Švedijoje gyvena geriau nei dalis lietuvių, kurie yra laisvėje. Nors tokie teiginiai dažnai gali atrodyti kaip hiperbolizuotas pokštas, kai kuriais atvejais – jie tikrai nėra pernelyg nutolę nuo realybės.
Štai, vienas Danijos kalėjimų iš tiesų veikiau primena ne įkalinimo įstaigą, o prabangų apartamentų viešbutį, kuriame viešnagę galėtų sau leisti tikrai ne kiekvienas lietuvis.
Danijoje – kitoniškas požiūris į nuteistuosius ir jų perauklėjimą
1998 m. Danijos kalėjimų ir probacijos tarnyba nusprendė, kad dauguma iš 12 šalies kalėjimų yra fiziškai ir idėjiškai pasenę, todėl buvo pradėta 30 metų truksianti naujų kalėjimų statybos programa.
Pirmasis buvo „Friis & Moltke“ kalėjimas, suprojektuotas ir pastatytas 2006 m. Rytų Jutlandijoje, Horsenso mieste. Projektas buvo sėkmingas: idėja sukūrė itin saugią aplinką, kuri fiziškai ir psichologiškai orientuota į asmens pokyčius.
Tad buvo imtasi tolimesnių darbų .Maždaug už 160 km į pietvakarius nuo Horsenso, Falsterio saloje, į pietus nuo Kopenhagos, įsikūrė Storstromo kalėjimas.
Pagrindiniai čia nagrinėti klausimai buvo ne tik kalinių fizinės gyvenimo sąlygos, bet ir funkcinis vidaus ir išorės erdvių išdėstymas, psichosocialinis poveikis. Pastarieji veiksniai buvo ypač svarbūs projektavimo procese. Tai atsispindi ir baigtiniame projekto variante[1].
Storstromo kalėjimas – modernumo ir žmogiškumo oazė
Storstromo kalėjimas yra įsikūręs Danijoje. Tai itin modernus griežto saugumo kalėjimas, kuriame architektūra ir patogumas naudojami kalinių socialinei reabilitacijai skatinti[2].
Teigiama, kad tokio kalėjimo tikslas yra sukurti humaniškiausią pasaulyje griežto saugumo kalėjimą, kuris prisidėtų prie kalinių socialinės reabilitacijos, pasitelkiant architektūrą, palaikančią kalinių psichinę ir fizinę gerovę bei užtikrinančią saugią ir malonią darbo vietą kalėjimo personalui.
Keturiuose standartiniuose kalėjimo korpusuose ir viename griežto režimo korpuse yra apgyvendinta 250 kalinių. Taip pat yra lankytojų skyrius, veiklos pastatas, dirbtuvių pastatas, personalo pastatas. Iš viso, dešimties pastatų bendras plotas yra apie 35 000 m².
Kalėjimo pastatai išdėstyti taip, kad sudarytų nedidelę miesto bendruomenę su gatvėmis, aikštėmis ir centre esančiais bendruomenės pastatais. Iš įvairių miesto patalpų ir kamerų atsiveria vaizdai į aplinkinę kraštovaizdžio erdvę ir žaliąsias zonas.
Kalinių kameros yra sujungtos į gyvenamuosius vienetus-blokus, sudarytus nuo keturių iki septynių kamerų, su galimybe naudotis bendra gyvenamąja svetainės erdve ir bendra virtuve. Kaliniai gali patys gaminti maistą ir iš esmės gali laisvai nuspręsti, ar jie nori gaminti maistą kartu su kitais, ar vieni.
Teigiama, kad 65 proc. kalinių maistą gamina patys. Jie kartu planuoja ne tik maistą, bet ir biudžetą, o du kartus per savaitę apsiperka kalėjime esančioje maisto prekių parduotuvėje. Jie kartu pietauja, dažnai net ir su budinčiais kalėjimo pareigūnais[3].
Kadangi dienos šviesa yra svarbi gerai savijautai, į kiekvieną kamerą iš dviejų pusių patenka šviesa. Langai yra pakreipti taip, kad kaliniai negalėtų žiūrėti vieni į kitų kameras, siekiant užkirsti kelią nepageidaujamam bendravimui ir sustiprinti privataus gyvenimo pojūtį.
12,8 m² ploto kameros, įskaitant tualeto ir dušo patalpas, yra itin naujoviškai įrengtos, pastatytos taip, kad kalėjimo darbuotojai galėtų matyti didžiąją kameros dalį nuo durų.
Kiekvienoje kameroje yra lova, stalas, kėdė, spinta, šaldytuvas, televizorius ir apšvietimas. Baldai suprojektuoti specialiai šioms kameroms, todėl aštrių kampų skaičius sumažintas, siekiant sumažinti savęs žalojimo riziką ir užtikrinti optimalų erdvės išnaudojimą.
Nuo futbolo aikštės, iki bažnyčios: tai padeda išvengti recidyvizmo
Veiklos pastatuose yra įrengta didelė uždara sporto salė su badmintono, krepšinio, futbolo ir rankinio aikštelėmis. Net ir griežčiausio saugumo korpuse yra dvi nedidelės sporto salės. Kiekvienas kamerų skyrius turi savo treniruoklių salę.
Kaliniai turi pakankamai galimybių leisti laiką užsiimdami gimnastika, mokydamiesi, kurdami meną, melsdamiesi bažnyčioje.
Tačiau pareigūnai teigia, kad, nepaisant gerų gyvenimo sąlygų viduje, kalėjimas tebėra griežto saugumo tvirtovė su šešių metrų aukščio siena ir įtemptais laidais aplink visą komplekso perimetrą.
Tad kodėl yra pasirinktas mums ir daugelio pasaulio valstybių toks neįprastas įkalinimo įstaigos konceptas?
Storstromo ar kitų panašių kalėjimų koncepcija glaudžiai atspindi kasdienį mūsų visų gyvenimą, tad yra manoma, kad taip laiką už savo bausmę leisdami kaliniai, išėję į laisvę pasikeičia ir netampa recidyvistais. Ši strategija Danijoje taikoma plačiau nei Jungtinėje Karalystėje, JAV ar kitur pasaulyje[4].
Ir, regis, tai veikia: Danijoje recidyvinio nusikalstamumo lygis yra apie 27 proc., t. y. maždaug perpus mažesnis nei JAV, kur šis rodiklis, priklausomai nuo nusikaltimo ir valstijos, svyruoja nuo 49 iki 80 proc.
Normalizuoti kalėjimo dizainą, o ne projektuoti taip, kad kaliniai būtų izoliuoti ir atskirti, yra strategija, kuri yra taikoma vis dažniau. Pavyzdžiui, atkreipiamas dėmesys į tai, kad JAV Rikerso kalėjimo dizainas yra toks griežtas, kad iš tikrųjų kenkia kalinių saugumui ir tik skatina nusikalstamumą.
Vis tik, anaiptol ne visi pritaria geresnio kalėjimų dizaino siekiui. Net ir pažangiosios Danijos gyventojai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl to, kad sąlygos Storstromo kalėjime yra per daug prabangios ir geros, kad galėtų tarnauti kaip bausmė.
Užsienyje toks požiūris vyrauja dar dažniau: juk ir Lietuvoje pasigirsta kalbų apie tai, kad asmenys gali specialiai nusikalsti, kad tik turėtų progą pagerinti savo dabartines gyvenimo sąlygas. O kiek ciniškesni net juokauja, kad gyvenimas Danijos kalėjime yra žymiai geresnis nei dalies lietuvių, kurie yra priversti gyventi dar mažesniuose, prastai apgyvendintuose ir itin brangiuose butuose. Lietuvoje laisvės kaina yra tokia.
