Nauja „naktinė reforma“: slapta planuojama didinti PVM
Dar rudens pradžioje aštrių komentarų dabartinei valdžiai negailintis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis teigė, kad konservatoriai siekia padidinti PVM vienu procentu: nuo dabar esančio 21 proc., iki 22 proc.
Apie tai, R. Žemaitaičio teigimu, prasitarė ne kas kitas, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys, parlamentaras Jurgis Razma.
Kaip sakė R. Žemaitaitis, tai gali būti naujoji „naktinė mokesčių reforma“: vieno posėdžio metu, J. Razma neva pasakė, kad jei nebus pritarta valdančiųjų pristatytai mokesčių reformai, PVM bus keliamas vienu proc[1]. R. Žemaitaičio teigimu, šis klausimas Seime bus pristatomas taip, kad balsuot prieš jį bus itin sudėtinga.
Manoma, kad bus kalbama apie tai, kad geopolitinių grėsmių akivaizdoje, Lietuvai bus tiesiog gyvybiškai svarbu didinti lėšas, skiriamas krašto apsaugai.
Ir iš tiesų, netrukus po tokių R. Žemaitaičio komentarų, žiniasklaida ėmė skelbti, kad Seime plėtojama idėja vienu procentu didinti pridėtinės vertės mokestį ir taip surinktas papildomas lėšas skirti kariuomenei, taip pat, ir mokytojų atlyginimų kėlimui.
Anot valdančiųjų, finansavimą gynybai teks didinti neišvengiamai, todėl reikia rasti ir ilgalaikį, tvarų pajamų šaltinį[2]. Tačiau ar šis sprendimas tikrai yra tvarus ir kur kur iš tiesų galėtų nukeliauti papildomai surinkti mokesčiai?
R. Žemaitaičio apkalta siekiama užmaskuoti gresiantį mokesčių didinimą
R. Žemaitaitis teigia, kad konservatoriai dėl PVM mokesčio didinimo bando šantažuoti mažuosius koalicijos partnerius Laisvės partiją ir liberalus; neva jeigu jie nebalsuos už mokesčio reformą, PVM didės vienu procentu.
Be to, toks mokestis bus susiejamas ne tik su krašto apsauga, bet ir su poreikiu į biudžetą pritraukti daugiau lėšų, kurios būtų skiriamos dėl pernelyg menko darbo užmokesčio protestuojantiems pedagogams, nors iš tiesų, jų atlyginimams reikia dvigubai daugiau pinigų, nei galėtų generuoti procentu pakeltas PVM.
R. Žemaitaitis teigia, kad šiuo planu iš tiesų yra siekiama papildomais finansais gerinti ne Lietuvos gyventojų gerovę, mūsų šalies saugumą, tačiau skirti papildomos paramos milijonus Ukrainai. Politikas sako, kad taip Ukrainai būtų galima suteikti dar apie 800 mln. eurų paramos, o planas dėl PVM didinimo bus pilnai pradėtas plėtoti jau lapkričio mėnesį.
Jo nuomone, tam, kad kad būtų galima tai užglaistyti ir išvengti papildomų viešų diskusijų ir potencialaus visuomenės nepasitenkinimo, ir yra rengiama apkalta tiek Seimo nariui Petrui Gražuliui, tiek ir pačiam R. Žemaitaičiui[3].
Be to, politiko teigimu, papildomi pinigai valdantiesiems reikalingi dėl savų planų, pavyzdžiui, galėtų būti skiriami „Igničiui“, kuris plėtoja jėgainių parką, netrukus pradės kabelių tiesimo darbus. Tam mokesčių mokėtojai bendrai „paaukos“ milijardus eurų.
Oficialiai teigiama, kad mokestis nukeliautų gynybai bei mokytojų algoms
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis anksčiau iš tiesų sakė, kad šalies kariuomenės stiprinimui ar švietimui reikia papildomo pinigų šaltinio, tačiau tuomet vengė kalbėti apie PVM didinimą.
„Norime didinti gynybai, norime didesnių atlyginimų mokytojams, gausybę reikšmingų ir valstybei brangių poreikių egzistuoja. Klausimas, iš kur tie pinigai turėtų ateiti, dažnai lieka neatsakytas“, – sakė G. Landsbergis.
Pasak valdančiųjų, reikės rasti ilgalaikį, tvarų finansų šaltinį gynybai, o prezidentūra yra sakiusi, kad kariuomenei reikia skirti 3 procentus BVP, tačiau nekomentavo, ar palaikytų papildomą mokestį gynybai.
Tačiau, kad valdančiųjų tarp diskusijos dėl PVM kėlimo iš tiesų vyksta signalizuoja ir konservatoriaus Andriaus Kubiliaus teiginiai: jis jau yra atvirai pasakęs, kad „ypatinga atsakomybė reikalauja ir tokių sprendimų, kurie galbūt kam nors ir nepatinka“. Taip tarsi pagrindžiami anksčiau R. Žemaitaičio išsakyti komentarai apie tai, jog visuomenėje palankumo tikrai nesulauksiantis mokesčių didinimas yra rengiamas dangstantis saugumo sumetimais.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad galutinis sprendimas dėl gynybos mokesčio galėtų būti priimtas kitąmet, įsigaliotų 2025 metais. Politikas neatmeta, kad mokestis iš tiesų galėtų būti susietas su PVM didinimu. Jis pabrėžia, kad tokiu keliu nuėjo Estija, dviem procentiniais punktais padidinus pridėtinės vertės mokestį[4].
Savo ruožtu liberalas Eugenijus Gentvilas sako, kad anksčiau PVM mokestis iki 21 proc. buvo padidintas laikinai, kol baigsis krizė, mokestis turėjo grįžti į 18 proc. tarifo ribą, bet to nepadarė, todėl dabar idėja didinti PVM būtų labai skausminga.
Iš tiesų, nors yra teigiančių, kad mokestis gynybai galėtų būtų laikinas, tačiau kaip rodo pavyzdžiai, laikini mokesčiai neretai tampa įprastais mokesčiais. Juk daugelis atsimena, kaip dabartinis PVM tarifas nuo 18 iki 21 proc. buvo padidintas per pasaulinę ekonomikos krizę, o po to pareigas ėjusios Vyriausybės taip ir negražino PVM iki 18 proc. ribos.
Kalbant apie bendrus PVM tarifus Europos Sąjungoje (ES), galima pastebėti, kad didžiausius standartinius PVM tarifus taiko Vengrija su 27 proc., Kroatija, Danija ir Švedija su 25 proc. siekiančiu PVM. Mažiausią standartinį PVM tarifą taiko Liuksemburgas (16 proc.), po jo eina Malta (18 proc.), Kipras, Vokietija ir Rumunija (19 proc.)[5].
