Kaja Kallas: Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms yra savigyna

Ukraina turi teisę smogti objektams, kurie tiesiogiai prisideda prie Rusijos karo finansavimo

Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas pareiškė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms gali būti vertinami kaip savigynos dalis. Jos teigimu, šie objektai nėra atsieti nuo karo, nes Rusijos energetikos sektorius generuoja pajamas, kurios padeda finansuoti karinę kampaniją prieš Ukrainą.

K. Kallas pozicija paskelbta tuo metu, kai tarp Vašingtono, Kijevo ir Maskvos vėl kilo ginčas dėl vadinamųjų energetikos paliaubų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragina stabdyti smūgius energetikos infrastruktūrai, tačiau Ukraina pabrėžia, kad Rusija toliau atakuoja jos elektros gamybos ir šilumos tiekimo objektus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spalio 15 d. pareiškė, kad Kijevas atnaujins smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Jo teigimu, laikinas susilaikymas nuo tokių atakų nebuvo atsakytas analogišku Rusijos elgesiu.

Kallas pabrėžia skirtumą tarp Rusijos ir Ukrainos energetikos infrastruktūros

Dar spalio 12 d. Liuksemburge K. Kallas atkreipė dėmesį, kad siūlymas abiem pusėms vienodai susilaikyti nuo smūgių naftos perdirbimo gamykloms praktiškai nėra simetriškas.

Ukraina turi vos kelis veikiančius didelio masto perdirbimo pajėgumus, o Rusija – platų naftos perdirbimo gamyklų tinklą. Todėl, jos vertinimu, tokio pobūdžio paliaubos Maskvai būtų gerokai naudingesnės nei Kijevui.

K. Kallas teigė, kad energetikos paliaubos gali būti prasmingos tik tada, jei jų realiai laikosi abi pusės. Ji taip pat pabrėžė, kad daug svarbiau būtų pasiekti susitarimą, kuriuo būtų sustabdyti ne tik smūgiai energetikai, bet ir civilių žūtys.

Rusija toliau atakuoja Ukrainos energetikos sistemą

Pastarosiomis dienomis Ukraina pranešė apie naujus Rusijos smūgius elektrinėms, šilumos gamybos objektams ir kitai energetikos infrastruktūrai.

Spalio 14 d. balistinė raketa pataikė į svarbią Kyjivo elektrinę, tiekiančią miestui šilumą ir elektros energiją. Po atakų įvairiose šalies vietose be elektros liko šimtai tūkstančių gyventojų.

V. Zelenskis tai pavadino įrodymu, kad Rusija nesilaiko D. Trumpo paskelbtų energetikos paliaubų. Maskva savo ruožtu kaltino Ukrainą smūgiais Saratovo ir Riazanės naftos perdirbimo gamykloms.

Kijevas dalį šių kaltinimų atmetė ir tvirtino, kad smūgiuoti buvo kiti karinę reikšmę turintys objektai.

Ukraina naftos perdirbimo gamyklas laiko karinės logistikos dalimi

Ukraina jau kelis mėnesius intensyviai smogia Rusijos naftos perdirbimo, saugojimo ir transportavimo infrastruktūrai. Tokios operacijos vykdomos ne tik pasienyje, bet ir šimtus ar net daugiau kaip tūkstantį kilometrų nuo Ukrainos.

Kijevo argumentas – šie objektai prisideda prie Rusijos kariuomenės aprūpinimo degalais ir kartu generuoja reikšmingas pajamas valstybės biudžetui.

Ukrainos pajėgos šiais metais smogė objektams Ufoje, Omske, Samaroje ir kituose Rusijos regionuose. Dalis atakų laikinai sutrikdė gamybą ir privertė Rusijos regionus įvesti tam tikrus degalų tiekimo ribojimus.

Vakarų pareigūnai taip pat yra pripažinę, kad tokie smūgiai apsunkina Rusijos karinę logistiką, tačiau kartu kelia diskusijų dėl poveikio pasaulinėms naftos ir degalų kainoms.

Vašingtonas spaudžia Kijevą riboti smūgius Rusijos energetikai

JAV administracija pastaruoju metu ragino Ukrainą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.

„Financial Times“ pranešė, kad Vašingtonas net perspėjo Kijevą dėl galimo žvalgybos ir karinės paramos ribojimo, jei Ukraina nesilaikys šio reikalavimo. JAV pozicija siejama su siekiu stabilizuoti dyzelino kainas ir sumažinti pasaulinės energetikos rinkos įtampą.

Tuo pačiu metu D. Trumpas paskelbė apie susitarimą dėl rusiško dyzelino eksporto ir pareiškė, kad tarp Rusijos ir Ukrainos galioja energetikos paliaubos.

Tačiau nei Kijevas, nei Maskva nepateikė aiškaus bendro dokumento, kuris patvirtintų tokį susitarimą.

Zelenskis pareiškė, kad laikinas smūgių ribojimas baigtas

Spalio 15 d. V. Zelenskis interviu „Financial Times“ pareiškė, kad Ukraina atnaujins smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.

„Mes baigėme“, – taip jis apibūdino laikotarpį, kai Ukraina ribojo tokius veiksmus.

V. Zelenskis kritikavo Vašingtono bandymus plėsti ekonominius ryšius su Maskva tuo metu, kai Rusija tęsia atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina negali vienašališkai laikytis susitarimo, kurio kita pusė faktiškai nepaiso.

Kallas ragina didinti spaudimą Rusijai, o ne Ukrainai

K. Kallas laikosi pozicijos, kad pagrindinis tarptautinis spaudimas turi būti nukreiptas į Rusiją.

Spalio 12 d. ES užsienio reikalų ministrai patvirtino beveik 1 600 naujų sankcijų įrašų, nukreiptų prieš Rusijos karinį-pramoninį kompleksą. Daugiau nei pusė jų susiję su balistinių raketų gamybos grandine.

K. Kallas teigė, kad šios priemonės turi sulėtinti ir pabranginti Rusijos galimybes gaminti ginklus, naudojamus prieš Ukrainą.

Jos argumentas paprastas: jeigu būtų sustabdytas Rusijos karas, nebeliktų ir būtinybės Ukrainai smogti naftos perdirbimo gamykloms.

Tarptautinės teisės požiūriu klausimas nėra visiškai automatinis

Pagal Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnį valstybė, patyrusi ginkluotą išpuolį, turi teisę į individualią ir kolektyvinę savigyną.

Tačiau tai nereiškia, kad bet kuris taikinys agresoriaus teritorijoje automatiškai tampa teisėtu kariniu objektu. Konkretus objektas turi prisidėti prie karinių veiksmų taip, kad jo sunaikinimas suteiktų aiškų karinį pranašumą.

Todėl K. Kallas politinis teiginys, kad smūgiai naftos perdirbimo gamykloms yra savigyna, savaime nepakeičia tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimų. Kiekvienas konkretus smūgis turi būti vertinamas pagal taikinio pobūdį, proporcingumą ir galimą žalą civiliams.

Šis aspektas svarbus todėl, kad Rusijos naftos perdirbimo sektorius aptarnauja ir kariuomenę, ir civilinę ekonomiką.

Naftos perdirbimo gamyklos tapo vienu svarbiausių šio karo ekonominių taikinių

Pastaraisiais mėnesiais Rusijos energetikos sektorius tapo viena svarbiausių Ukrainos tolimojo nuotolio atakų krypčių.

Kijevas siekia ne tik trikdyti degalų tiekimą kariuomenei, bet ir mažinti Rusijos galimybes uždirbti iš energijos eksporto. Naftos ir jos produktų pajamos tebėra vienas svarbiausių Rusijos biudžeto šaltinių.

Maskva į tai atsako vis intensyvesniais smūgiais Ukrainos energetikos infrastruktūrai.

Todėl abiejų pusių energetikos objektai tapo ne tik ekonominės, bet ir karinės strategijos dalimi. Artėjant žiemai ši kova gali tapti dar svarbesnė, nes elektros, šildymo ir degalų tiekimas tiesiogiai veikia tiek civilių gyvenimą, tiek kariuomenių veiklą.

ES ir JAV pozicijos dėl Rusijos energetikos vis labiau skiriasi

Naujausi K. Kallas pareiškimai parodo didėjantį skirtumą tarp dalies Europos Sąjungos valstybių ir D. Trumpo administracijos.

Vašingtonas prioritetą teikia energetikos kainų mažinimui ir siekia riboti smūgius Rusijos naftos infrastruktūrai. ES diplomatijos vadovė tuo tarpu akcentuoja būtinybę didinti ekonominį ir karinį spaudimą Maskvai.

K. Kallas pozicija yra ta, kad Rusijai neturėtų būti sudarytos sąlygos stabilizuoti savo energetikos sektoriaus vien todėl, kad jo trikdžiai kelia nepatogumų pasaulinei rinkai.

Tai viena pagrindinių dabartinės transatlantinės diskusijos dilemų: kiek ekonominės žalos Rusijai galima toleruoti, jei ji kartu daro poveikį degalų kainoms Europoje ir JAV.

Artėjanti žiema tik dar labiau padidins energetikos karo svarbą

Energetikos klausimas artėjant žiemai tampa kritinis abiem pusėms.

Ukraina siekia apsaugoti savo elektrines, šilumos tiekimo sistemas ir dujų infrastruktūrą nuo naujų Rusijos smūgių. Rusija savo ruožtu bando apsaugoti naftos perdirbimo gamyklas, kurios vis dažniau pasiekiamos ukrainietiškais dronais ir raketomis.

Tuo pačiu metu Vakarų valstybės turi spręsti, ar spausti Ukrainą riboti tokius smūgius, ar pripažinti juos teisėta karinės savigynos priemone.

K. Kallas šiuo klausimu pasirinko aiškią poziciją: Ukraina turi teisę gintis, o kelias į realias energetikos paliaubas prasideda ne nuo vienpusio Kijevo susilaikymo, bet nuo spaudimo Rusijai sustabdyti karą ir atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą.