Robotas Kelne prilietė 16-metę: policija tiria, ar „Iron Man“ pavidalo robotą valdė jaunuoliai

Kelno (Vokietija) policija tiria neįprastą įvykį: humanoidinis robotas, panašus į komiksų herojų „Iron Man“, naktį gatvėje prilietė 16-metės merginos sėdmenis. Policija įtaria, kad incidentą filmavo ir tiesiogiai socialiniuose tinkluose transliavo du jaunuoliai – 16-metis roboto savininkas ir 19-metis jo palydovas. Kriminalinė policija aiškinasi, ar robotą tuo metu kas nors valdė nuotoliniu būdu, ar jo veiksmai buvo iš anksto užprogramuoti.

Kelne apie 1,2 metro robotas iš nugaros priėjo prie 16-metės

Pasak WDR, remiantis policijos pranešimu, įvykis nutiko naktį į sekmadienį ant vadinamųjų Kelno žiedų (Kölner Ringe) – judrios miesto centro gatvių juostos. 16-metė su dviem draugėmis kiek prieš vidurnaktį išėjo iš greitojo maisto restorano, kai iš nugaros prie jos priėjo maždaug 1,2 metro aukščio robotas.

Policijos teigimu, robotas viena ranka palietė merginos sėdmenis ir atliko stūmimo judesius jos link. Britų dienraštis „The Telegraph“ rašo, kad mergina suriko ir pasitraukė, o robotas nuėjo. Leidinio duomenimis, robotas buvo aprengtas balta maike, sportinėmis kelnėmis, su netikra auksine grandinėle ir priklijuotais ūsais.

Policija robotą rado automobilio bagažinėje ir jį konfiskavo

Iškviesti pareigūnai netrukus surado jaunuolius, kurie robotą jau buvo įdėję į automobilio „Volkswagen“ bagažinę. WDR rašo, kad robotą ten paslėpė 16-metis savininkas iš Vegbergo (Wegberg, Heinsbergo apskritis). Policija konfiskavo robotą ir abu įtariamųjų išmaniuosius telefonus.

Įtariama, kad abu jaunuoliai įvykį filmavo telefonais, tiesiogiai transliavo jį socialiniuose tinkluose ir dar komentavo. Kriminalinė policija tiria, ar robotas įvykio metu buvo kieno nors valdomas ir kas tai darė. Pagal WDR, tyrimas pradėtas dėl įtarimo įžeidimu seksualiniu pagrindu – taip Vokietijos įstatymai vadina tam tikrus seksualinio pobūdžio įžeidimus. Teismo sprendimo šioje byloje nėra, o jaunuolių pozicija viešai neskelbiama.

„Unitree R1 Air“ – kiniškas humanoidinis robotas su dirbtiniu intelektu

„The Telegraph“ duomenimis, tai Kinijoje gaminamas „Unitree R1 Air“ robotas. Vokietijoje jis, pasak leidinio, kainuoja apie 5000 eurų ir laikomas vienu pigiausių pilnaverčių humanoidinių robotų, kuriuos siūlo stambus gamintojas. Robotas turi dirbtinio intelekto sistemą, apdorojančią kalbą ir vaizdą, o jo veiksmus galima iš anksto užprogramuoti arba valdyti nuotolinio valdymo pultu. WDR nurodo kitokią kainą: pasak jo, tokį robotą internete galima įsigyti už kiek daugiau nei 12 tūkst. eurų. Gamintojo „Unitree“ „The Telegraph“ paprašė komentaro.

Kas žinoma	Duomenys
Vieta ir laikas	Kelnas, Kölner Ringe; naktis į sekmadienį, kiek prieš vidurnaktį
Nukentėjusioji	16 metų mergina
Robotas	apie 1,2 m aukščio, „Iron Man“ išvaizdos, „Unitree R1 Air“ („The Telegraph“)
Įtariamieji	16-metis roboto savininkas ir 19-metis palydovas
Konfiskuota	robotas ir du išmanieji telefonai
Tyrimo pagrindas	įtarimas įžeidimu seksualiniu pagrindu
Neatsakyta	ar robotas buvo valdomas nuotoliniu būdu, ar užprogramuotas

Teisininkai: autonominiai robotai kelia atsakomybės klausimų

Įvykis Vokietijoje paskatino diskusiją apie tai, kas atsako už roboto veiksmus. Teisininkas Martinas Ebersas WDR sakė, kad svarbiausia, ar robotas veikė savarankiškai, ar pagal nurodymus. Jo vertinimu, labai autonomiškų robotų atveju teisėje kol kas yra pilkųjų zonų: jei dėl didelio autonomijos laipsnio savo veiksmų pasekmių neįmanoma numatyti, galiojančiai teisei kyla problema ir atsiranda atsakomybės spragų.

Būtent todėl ES jau priėmė naują Produktų atsakomybės direktyvą, kuri turi būti perkelta į Vokietijos teisę iki 2026 m. gruodžio ir tiksliau reglamentuos atsakomybę už dirbtinio intelekto sistemas bei autonominius robotus. M. Eberso nuomone, tai, kad roboto valdytojai yra 16 ir 19 metų, galimai civilinei atsakomybei iš esmės neturi lemiamos reikšmės.

Baudžiamosios teisės specialistas Ericas Hilgendorfas pasisako už platesnę reformą. Jo manymu, reikia bendros nusikalstamos veikos sudėties, apimančios didelius pagarbos pažeidimus, nes nuolat papildyti kodeksą vis naujais atskirais atvejais neįmanoma.

Policija ragina nesijuokti iš vaizdo įrašų ir pagalvoti apie nukentėjusiąją

Hanoverio universiteto teisės profesorė Susanne Beck NDR sakė, kad mašina, užprogramuota nepadoriai liesti žmogų, yra reiškinys, kurį visuomenė turi vertinti rimtai. Pasak jos, tyrimai rodo, kad net virtualioje realybėje patirti išpuoliai daro didelį poveikį aukoms, o tokių veiksmų vykdytojai kol kas dažnai nejaučia, kad daro ką nors neteisėto.

S. Beck, vadovaujanti Hanoverio Leibnizo universiteto Kriminalinių mokslų institutui, aiškino, kad šiuo metu robotai dažniausiai valdomi nuotoliniu būdu ir naudojami kaip įrankis. Tokiu atveju, pasak jos, atsakomybė tenka žmogui, kuris robotą valdo. Teisininkė pripažino, kad galima diskutuoti, ar įstatyme minimas fizinis prisilietimas įvyko, jei liečia mašina, tačiau teismų praktikoje yra ženklų, kad prisilietimu laikomas ir per daiktą perduotas kontaktas.

Jos vertinimu, jei įvyko prisilietimas, veika galėtų būti vertinama kaip seksualinis priekabiavimas, o gestų atveju būtų galima svarstyti įžeidimą. Galutinai tai spręstų teismai. S. Beck įvykį palygino su seksualizuotomis giliosiomis klastotėmis (angl. deepfakes): nors tai skaitmeninės situacijos, aukoms jos sukelia didelę įtampą. Todėl, anot jos, reikia šviesti visuomenę, kad tokie veiksmai nebūtų laikomi tik žaidimu.

Kelno policija, pasak WDR, internete taip pat kreipėsi į gyventojus: dalijantis roboto vaizdo įrašais ar iš jų šaipantis, verta paklausti savęs, ką tai reiškia nukentėjusiajai.

2024 m. Rijade robotas „Mohammad“ palietė žurnalistę

Panašus atvejis jau buvo aptarinėjamas anksčiau. 2024 m. iš technologijų renginio Rijade (Saudo Arabija) paplito vaizdo įrašas, kuriame robotas „Mohammad“ tarsi netinkamai palietė televizijos žurnalistę. Gamintojos bendrovės QSS vadovas tuomet „Business Insider“ sakė, kad kontaktas nebuvo tyčinis: robotas gestikuliavo kalbėdamas ir atsitiktinai užkliudė žurnalistės švarką.

Kelno atvejis kitoks tuo, kad policija tiria, ar robotą sąmoningai panaudojo žmonės. Tyrimas turėtų parodyti, ar robotą tuo metu kas nors valdė, ar jis vykdė iš anksto įrašytą programą.