EŽTT sprendimus Lietuvos valdantieji naudoja, kaip jiems patogu
Kad ir kaip bebūtų gaila, Lietuvos teismų sistema neretai priima sprendimus, kuriems prieštarauja ir nepritaria Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT). Tad lietuviai ir įvairios bendruomenės, neradusios teisybės savoje šalyje, dažnai savo bylas kelia į Strasbūrą. Tačiau atrodo, kad Lietuvos valdantiesiems EŽTT sprendimai rūpi tik tada, kai jie liečia jiems rūpimus klausimus – tarkime draudimą vaikams pasakoti apie homoseksualius santykius. Na, o kai kalba pasisuka apie religiją, valdininkams į EŽTT sprendimus kažkodėl nusispjaut.
Štai visai neseniai Teisingumo ministerija, vadovaujama laisvietės Ewelinos Dobrowolskos, pateikė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisą, kurioje prašė išbraukti 16-ą punktą, sakantį, kad nepilnamečiams draudžiama pateikti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata. Buvo siūlyta palikti draudimą niekinti šeimos vertybes, taip pat santuoką, o kad nebūtų diskriminacijos netradicinės orientacijos žmonėms taip pat siūlau drausti niekinti ir partnerystę[1].
Esą tokių pokyčių reikia, nes EŽTT buvo priėmusi sprendimą, kad Lietuva pažeidė žmogaus teises, kai iš leidybos buvo išimta pasakų knyga vaikams ir paaugliams, kurioje pasakojama apie homoseksualių žmonių meilę.
„Teismas nustatė, kad prieš pareiškėjo knygą nukreiptomis priemonėmis buvo siekiama apriboti vaikų prieigą prie informacijos, kurioje tos pačios lyties asmenų santykiai vaizduojami kaip iš esmės lygiaverčiai skirtingų lyčių santykiams“, – rašoma teismo pranešime spaudai[2].
Tačiau kai EŽTT pasakė, kad Lietuvos valstybė pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją spręsdama dėl senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ valstybės pripažinimo, valdantieji ir toliau apsimeta, kad teismo sprendimas yra nieko nelemiantis.
Dar pernai metais EŽTT konstatavo, kad nagrinėjant „Romuvos“, kaip pilnateisės religinės bendruomenės įteisinimo klausimą, Seimo nariai neliko neutralūs ir nešališki. Tuo tarpu valstybinės institucijos privalo likti neutralios ir nešališkos, kai priima sprendimus dėl religijos.
„Teismas taip pat pareiškė, kad daugumos religijos egzistavimas ar šios religijos lyderių priešinimasis nėra pagrįsta ir objektyvi priežastis nesuteikti valstybės pripažinimo“, – teigia teismas[3].
Po EŽTT sprendimo, 2023 m. rugsėjo 19 d. Seimas dar kartą svarstė nutarimo projektą dėl „Romuvos“ pripažinimo ir Seimo nariai vėl valstybės pripažinimo „Romuvai“ nesuteikė.
„Romuva“ į EŽTT kreipiasi jau antrą kartą
Kadangi konservatorių valdomai valstybei vienodai rodo Strasbūro teismo sprendimai, ir „Romuva“ vis dar nėra gavusi valstybinio pripažinimo, bendruomenei neliko nieko kito, kaip vėl kreiptis į EŽTT.
„Nors „Romuva“ atitinka teisės aktais keliamus reikalavimus religinės bendrijos valstybiniam pripažinimui, toks statusas yra nesuteikiamas piktnaudžiaujant Seimo nariams suteikta laisve. Maža to – Romuva ir toliau neturi galimybės neteisėtų sprendimų apskųsti Lietuvos teismams, nes Seimo nariai pažeisdami dabar jau po EŽTT sprendimo Seimo pataisytą Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą ir vėl nenurodė jokių Romuvos nepripažinimo pagrindų ir motyvų, tad Romuva vėl buvo palikta teisinio neapibrėžtumo būsenoje”, – sako Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė.
Pasak jos, pagal pataisytą Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą Seimas nepritaręs „Romuvos“ pripažinimui turėjo pateikti motyvus, kodėl bendruomenė nepripažinta. Tačiau Seimas, po teisybei, nesiteikė jokio sprendimo priimti – jis nei pripažino, nei nepripažino bendruomenės valstybine religija ir taip ją izoliavo bei atėmė bet kokią galimybę ginti savo teises[4].
Konservatoriai nevengia tyčiotis iš „Romuvos“
Kyla klausimas, apie kokį pripažinimą galima kalbėti, kai Lietuvą valdo krikščionys-demokratai, gal jiems atbudęs Kryžiaus karų šešėlis neleidžia Lietuvoje leisti kitokios religijos, kuri yra autentiška, sena, istorinė ir tradicinė? Nors vėlgi, kaip ir EŽŽT sprendimus, taip ir krikščionybę tie konservatoriai labai jau įdomiai vertina – kalbant apie religijas jie tikri krikščionys, o kalbant apie homoseksualus – jau nelabai.
Visai neseniai patyčiomis pasmirdo ir jo įrašas apie pripažinimo siekiančią „Romuvos“ religinę bendruomenę. Jos narius ir pagonybei apskritai prijaučiančius D. Skarolskis sulygino su pastafarais (fiktyvus religijas pajuokiantis konceptas. Pastafarai esą tiki į skraidantį makaronų monstrą[5].)
Religines apeigas jis pavadino maskaradu.
„Na, nėra tai ir etnokultūra. Nėra niekaip.
Jei mes imame Romuvą kaip religinę bendruomenę, tai jie maž kuo tesiskiria nuo pastafarių, kurie nešioja makaronų rėčius ant galvų. Abiem atvejais tai nėra į tradiciją orientuotas tikėjimas, bet modernus pasakojimas. Net vienas Romuvos lyderių interviu yra teigęs, kad čia nieko bendro su dievybėmis – sociologo Durkheimo teoriją atitinkantis maskaradas ir tiek.
Jei mes imame Romuvą kaip etnokultūrinę bendruomenę, tai jie maž kuo tesiskiria nuo būrelio Žiedų valdovo fanų, kurie persirengia elfais ir nykštukais (angliškai vadinamas LARPing arba japoniškas Cosplay). Abiem atvejais tai nėra kažkokią istoriškai atpažįstamą simbolių bei ženklų sistemą naudojanti grupė – tiesiog, prie archeologinių radinių ir romantizuotų apdarų yra prikergti kažkieno sugalvoti ženklai. Tai gal ir skautus bei žmones su Jack Daniels maikėmis padarykime etnokultūrinėmis grupėmis?“, – savo socialiniame tinkle rašė jis[6].
