- Lenkija nusprendė išplėsti ribojimų sąrašą
- Draudimai taikomi tik Rusijai
- Su tikrais dokumentais - per Lietuvą, su padirbtais – per Lenkiją
- Kas Lenkiją paskatino įvesti ribojimus?
Lenkija nusprendė išplėsti ribojimų sąrašą
Naktį į kovo 23 d. pokalbių svetainėse, o vėliau ir žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, kad lenkai nebeleidžia į Baltarusiją įvežti Europoje įsigytų automobilių, kurių variklių darbinis tūris viršija 1,9 l.[1]
Vežėjai išsakė prielaidą, kad sprendimas buvo priimtas po to, kai lenkų ministras pamatė, kiek Premium segmento automobilių laukia ties Baltarusijos pasieniu. Visgi įdomiausia tai, kad oficialiu lygmeniu jokių naujų ribojimų nėra paskelbta. Net Baltarusijos muitininkai nurodė, kad apie naujus lenkų reikalavimus sužinojo iš žiniasklaidos.[2]
Vienintelis informacijos šaltinis – lenkų muitininkų pasienio patikros punkte „Terespolis“ (Brestas) išklijuoti spausdinti lapeliai.
Juose nurodyta, kad norint iš šalies išvežti automobilius, kurių variklio tūris viršija 1,9 l, vairuotojas turi pateikti gamintojo pažymą, kurioje nurodyta, kad jis žino, jog automobilis tranzitu keliauja per Baltarusijos ir Rusijos teritorijas. Bei tai, kad gamintojas žino galutinį paskirties tašką ir tai, kas yra pardavėjas ir kas – pirkėjas. Tokie ribojimai esą reikalingi siekiant užtikrinti, kad nebūtų apeinamos sankcijos.
Draudimai taikomi tik Rusijai
Kalbant apie bendras sankcijas, jos galioja tik Rusijai, tačiau automobilius, kurių variklio tūris viršija 1,9 l arba kurie kainuoja daugiau negu 50 tūkst. eurų, į Rusiją draudžiama įvežti nuo 2023 m. birželio.[3]
Baltarusijai šie draudimai netaikomi. Kaimyninės šalies piliečiai ir toliau ES gali pirkti bet kokius automobilius bei gabenti juos namo. Kadangi naujų nurodymų niekas nėra gavęs, prabangūs ir galingi automobiliai toliau plūstą į Baltarusiją, bet pastarosiomis dienomis – iš esmės per Lietuvą ir Latviją.
Vienas iš automobilių vežėjų pasidžiaugė, kad naktį į kovo 25 d. iš Lietuvos teritorijos jiems pavyko įsivežti 4 metų senumo BMW su 2,0 l varikliu ir naują „Mercedes-Benz“ su 2,2 l varikliu. Lietuvos muitininkai, pasak jo, jokių klausimų nekėlė. Vyras taip pat priminė, kad Lietuva jau seniai stebi, kad visos transporto priemonės važiuotų tik į Baltarusiją, bet ne į Rusiją.
„Norint ramiai įvežti automobilį per Lietuvą, reikia turėti visus dokumentus, įrodančius, kad pirkėjas yra iš Baltarusijos. Tam reikalingas pirkėjo pinigų perlaidą iš Baltarusijos banko įrodantis išrašas bei pardavėjo patikinimas, kad jis gavo baltarusio pinigus.
Jeigu pirkimo-pardavimo sandėris vyksta Lietuvoje, pirkėjas turi parašyti raštą, kad automobilį perka sau, o ne perpardavimui į Rusiją“, - patikslino vežėjas.
Su tikrais dokumentais - per Lietuvą, su padirbtais – per Lenkiją
Vežėjų teigimu, tie, kas perka automobilius ne sau, o perpardavimui, susiduria su apmokėjimo patvirtinimo problemomis, nes tam naudojami ne tik sąskaitose esantys pinigai, bet ir kriptovaliuta.
Tai lemia, kad automobiliai su padirbtais dokumentais į Baltarusiją įvažiuoja būtent iš Lenkijos, kadangi lenkų muitininkai neuždavinėja per daug klausimų ir nesidomi tolesniu automobilių likimu.
Būtent todėl daugiausia Premium segmento transporto keliavo per Bresto pasienio patikros punktą, kurį automobiliai, dažniausiai vairuojami nieko bendro su automobiliu neturinčių asmenų, įveikdavo sava eiga.
„Jaunuoliai už 100 eurų pasirengę atvaryti automobilį iš Trespolio į Brestą, nors eksporto deklaracijos būna užpildytos kitų asmenų vardu. Tai lėmė, kad laukiant eilėje buvo galima stebėti, kaip jaunuoliai smagiai lekia per pasienį sėdėdami prie brangių automobilių vairų“, - atviravo vežėjai.
O štai Lietuvos muitininkai seniai nebepraleidžia per sieną automobilių, jeigu prie vairo sėdi ne pirkėjas. Čia visi dokumentai turi būti apiforminti savininko vardu. Kita vertus, vežėjų teigimu, jeigu dokumentai tvarkingi, lietuvių muitininkai irgi neužduoda jokių klausimų.
Taip pat jokių problemų nekyla įvežant automobilius į Baltarusiją iš Latvijos.
„Latviai tik nelinkę išleisti vokiškų automobilių su tranzitiniais geltonais numeriais. Pastarieji esą skirti naudojimui ES teritorijoje, todėl paliekant Latviją tenka pirkti 350 eurų kainuojančius raudonus tranzitinius numerius“, - pasakojo vežėjai.
Kas Lenkiją paskatino įvesti ribojimus?
Kalbama, kad lenkai automobilių tranzitą nusprendė riboti po to, kai pasienyje apsilankė šalies transporto ministras.
„Greičiausiai jis patyrė šoką, kai pamatė, kiek Premium segmento automobilių laukia eilėje patekti į Baltarusiją, todėl nusprendė įvesti neišpildomą reikalavimą“ – svarstė vežėjai.
Dabar teigiama, kad draudimas per Lenkijos pasienio patikros punktus varyti automobilius su didesniu negu 1,9 l darbinio tūrio varikliais galios iki balandžio 1 d. Vėliau turėtų pasirodyti daugiau informacijos.
Nepaisant galiojančių draudimų, vežėjų teigimu, sukėlus pasienyje nedidelį skandalą ir apiforminus visus reikiamus dokumentus, į Baltarusijos teritoriją galima įvažiuoti ir „sankcionuojamu“ transportu. Tiesa, tam reikalingi tvarkingi dokumentai ir vairuoti turi pats savininkas.
Visai kitaip situacija atrodys, jeigu prie 100 tūkst. eurų kainuojančio automobilio sėdės studentišką vizą turintis 20-metis. Tokiu atveju automobilio pervaryti nepavyks.
Tikėtina, kad lenkai tokių priemonių ėmėsi siekdami neleisti ES pirktiems automobiliams patekti į Rusiją iki balandžio 1 d. Po jos Rusijoje įsigalioja tvarka, remiantis kuria įsigijus pigiau išmuitintą automobilį Baltarusijoje, įvežant jį į Rusiją vis tiek teks sumokėti muitų skirtumą.
