Menopauzės atitolinimui gali padėti ir kontrastingas dušas ir sportas, net dažnesni lytiniai santykiai
Medicininėje terminologijoje menopauzė laikoma etapu, kai moteris mažiausiai dvylika mėnesių iš eilės neturi menstruacijų. Tačiau labai svarbu pažymėti, kad perėjimas nuo įprastų ar nereguliarių mėnesinių iki visiško jų nutraukimo dažnai gali tęstis ilgiau nei vienerius metus. Kai kurioms moterims šis pereinamasis etapas gali tęstis net aštuonerius metus ar ilgiau. Todėl verta ištirti, kokie elementai turi įtakos šios pereinamosios fazės pradžiai. Tiksliau, ar moterys gali daryti įtaką savo menopauzės pradžiai?
Genetinis polinkis yra svarbus veiksnys, lemiantis menopauzės pradžios amžių. Tačiau šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikrą įtaką gali daryti ir kiti elementai, pavyzdžiui, mitybos įpročiai, fizinio aktyvumo įpročiai, socialinė ir ekonominė padėtis bei kitos gyvenimo būdo savybės. Nepaisant to, labai svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kad gautumėte išsamią ir tikslią informaciją, susijusią su jūsų reprodukcine sveikata, ypač jei turite kokių nors abejonių dėl menopauzės[1].
Kada moterims paprastai prasideda menopauzė? Egzistuoja platus spektras to, ką galima laikyti normaliu, kai kalbama apie natūralią menopauzę ir perimenopauzę. Sveikatos specialistų teigimu, ji gali prasidėti jau nuo 40-ies metų. Tačiau demografiniai tyrimai rodo, kad vidutinis menopauzės pradžios amžius Jungtinėse Amerikos Valstijose yra maždaug 51 metai.
Tam tikri veiksniai, pavyzdžiui, jūsų giminystės linija ir etninė kilmė, gali daryti įtaką bendram terminui. Pavyzdžiui, išsamūs tyrimai atskleidė, kad juodaodėms ir lotynų amerikietėms moterims menopauzė paprastai prasideda maždaug dvejais metais anksčiau nei baltaodėms ir azijietėms.
Bendra sveikata turi įtakos ankstyvai menopauzei
Tyrimai rodo, kad kai moterys artėja prie amžiaus tarpsnio, kuriame jos tikisi, kad menstruacijų ciklas nutrūks, jos gali turėti minimalias galimybes pakeisti šį laiką. Tačiau keletas veiksnių, pastebėtų per visą moters gyvenimą, gali prisidėti prie vėlesnės natūralios menopauzės pradžios. Nors norint išsiaiškinti konkrečius įpročius ir ypatybes, dėl kurių pailgėja reprodukcinis gyvenimas, reikia atlikti papildomus tyrimus, tam tikri žinomi veiksniai egzistuoja.
Teigiamai vertintina tai, kad vėlyva menopauzė siejama su mažesne osteoporozės ir kaulų lūžių rizika. Moterims, kurioms menopauzė prasideda vyresniame amžiuje, taip pat būdinga mažesnė mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir aterosklerozės rizika. Tačiau pasekmės nėra visiškai teigiamos. Vėlyvesnė menopauzė susijusi su padidėjusia tam tikrų vėžio rūšių, įskaitant krūties, endometriumo (gimdos) ir kiaušidžių, rizika[2].
Kokie veiksniai gali pagreitinti menopauzės pradžią? Be šeimyninės ir etninės kilmės, keletas veiksnių gali padidinti tikimybę, kad moterims menopauzė prasidės 1-3 metais anksčiau. Šie veiksniai yra šie:
- rūkymas
- susilaikymas nuo alkoholio
- vegetariškos dietos laikymasis
- daug polinesočiųjų riebalų, rafinuotų makaronų ir ryžių turinčios dietos vartojimas
- mažas saulės spindulių poveikis per visą gyvenimą
- mažesnės pajamos ir žemesnis išsilavinimo lygis.
Menopauzės pradžią lemia sudėtinga genetinių, gyvenimo būdo ir socialinių bei ekonominių veiksnių sąveika. Toliau aiškinantis sudėtingus menopauzei įtaką darančius veiksnius, moterys raginamos palaikyti atvirą dialogą su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais apie savo reprodukcinę sveikatą.
Žalingų įpročių atisakymas ir vitmaino D, kalcio turintis maistas ar maisto papildai kaip probiotikai galėtų padėti su menopauzės simptomais[3]. Svorio kontrolė ir sportas, vaisiai ir daržovės dietoje visada gelbėja, nes įtakoja geresnę sveikatą. Jei norite išlaikyti kūną sveiką įtrauktie linų sėmenis, tofu, pupeles, sezamų sėklas į savo racioną, susilaikykite nuo alkoholio ir rūkymo.
Aktyvus seksualinis gyvenimas gali padėti atitolinti menopauzę
Atliktas novatoriškas tyrimas rodo, kad moterys, kurios reguliariai užsiima seksualine veikla, gali atitolinti menopauzės pradžią. Menopauzė neišvengiamas perėjimas, su kuriuo susiduria kiekviena moteris, dažnai lydima įvairių nepatogumų, pavyzdžiui, karščio bangų, nuotaikų svyravimų ir kitų fiziologinių pokyčių. Tačiau šie tyrimai rodo, kad moterims, kurios palaiko aktyvų seksualinį gyvenimo būdą, menopauzė ne tik prasideda vėliau, bet ir patiria mažesnį su ja susijusių simptomų intensyvumą[4].
Tyrimo metu dešimt metų buvo stebima maždaug 3 000 moterų grupė. Tyrimo pradžioje vidutinis dalyvių amžius buvo 45 metai, dauguma jų turėjo du vaikus. Daugiau nei pusė dalyvių buvo ištekėjusios arba gyveno su partneriu. Duomenys atskleidė, kad moterys, kurios lytiškai santykiavo kas savaitę, 28 proc. rečiau patyrė ankstyvą menopauzę nei tos, kurios seksu užsiiminėjo rečiau nei kartą per mėnesį.
Be to, moterims, kurios turėjo lytinių santykių bent kartą per mėnesį, rizika buvo 19 proc. mažesnė. Svarbu tai, kad seksualinės veiklos apibrėžimas šiame kontekste buvo platus ir apėmė lytinius santykius, oralinį seksą, masturbaciją ir glamones. Tyrime taip pat pabrėžta, kad aktyvesnį lytinį gyvenimą gyvenančioms moterims pasireiškė mažiau menopauzės simptomų.
Gali kilti klausimas, kokia yra pagrindinė šios pastebėtos koreliacijos priežastis. Nors tyrimo autoriai konkrečiai netyrė šio sąryšio mechanizmo, jie spėja, kad dažnas lytinis aktyvumas signalizuoja organizmui apie galimą nėštumą. Taigi vidutinio amžiaus moterys, kurios yra lytiškai neaktyvios, dėl biologinių priežasčių gali anksčiau pereiti į menopauzę.
Pagrindinė tyrimo autorė Megan Arnot iš Londono universitetinio koledžo išsakė mintį, kad lytinio aktyvumo nebuvimą organizmas gali suprasti kaip potencialo susilaukti palikuonių nebuvimą, todėl ovuliacija tampa nereikalinga. Todėl organizmas šią energiją nukreipia kitur. Ji pateikė analogiją: ovuliacijos metu moterys yra labiau pažeidžiamos infekcijų dėl energijos nukreipimo, todėl sumažėja imuninės sistemos apsauga[5]. Panašiai, jei nėštumas mažai tikėtinas, nes nėra lytinio aktyvumo, organizmui nereikia skirti tiek daug energijos ovuliacijai.
Menopauzę atitolinančių inovacijų atsiranda vis dažniau: pabrėžiamas gyvenimo kokybės gerinimas
Kita susijusi koncepcija yra močiutės hipotezė, teorija, kuria bandoma paaiškinti menopauzės biologinę funkciją. Joje teigiama, kad menopauzė gali padėti išvengti reprodukcinių konfliktų tarp kartų. Ši idėja teigia, kad užuot skatinus vidutinio amžiaus moterų įtampą dėl negalėjimo susilaukti vaikų, energiją būtų galima nukreipti į sveiką anūkų vystymąsi. Pasak ekspertų, tai gali būti biologinis kompromisas: užuot investavęs organizmo energiją į ovuliaciją, jis ją panaudoja anūkų priežiūrai.
Nors šis tyrimas pateikia įtikinamų išvadų, mokslininkai pripažino, kad rezultatams įtakos gali turėti ir kiti veiksniai. Šie veiksniai apima estrogenų kiekį, išsilavinimo lygį, tabako vartojimą ir menstruacijų pradžios amžių. Mokslininkai taip pat nagrinėjo teoriją, pagal kurią ilgalaikis vyriškų feromonų poveikis, pavyzdžiui, nuolat gyvenant su vyriškos lyties partneriu, gali atitolinti menopauzės pradžią. Tačiau turimi šio tyrimo duomenys šios hipotezės nepatvirtino. Nepaisant šių galimų kintamųjų, šis tyrimas yra reikšmingas indėlis į sudėtingų veiksnių, darančių įtaką menopauzės pradžiai, supratimą.
Dar prieš kelis metus Jungtinės Karalystės apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) specialistų sukurta novatoriška medicininė procedūra suteikia galimybę moterims iki 20 metų atitolinti menopauzės pradžią. Gydytojai tikisi, kad ši operacija gali būti labai naudinga tūkstančiams moterų, kurios dėl menopauzės patiria rimtų sveikatos komplikacijų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos ir osteoporozė, kaulus silpninanti liga[6].
Moterys gali atitolinti menopauzę net 20-čiai metų
Specialistai taip pat mano, kad ši procedūra ne tik padės išspręsti šias sunkias sveikatos problemas, bet ir pagerins milijonų moterų gyvenimo kokybę, nes atitolins dažniau pasitaikančius menopauzės simptomus. Šie simptomai labai įvairūs: nuo nuotaikų kaitos, nerimo ir miego sutrikimų iki karščio bangų, naktinio prakaitavimo ir lytinio potraukio sumažėjimo. Procedūra, kurios kaina svyruoja nuo 7 000 iki 11 000 svarų sterlingų, siūloma moterims iki 40 metų amžiaus.
ProFam, organizuojanti šias procedūras yra Birmingeme įsikūrusi bendrovė, kurią kartu su kitais žymiais specialistais įsteigė žymus IVF gydytojas Simon Fishel. Prof. S. Fišelis teigia, kad tai gali būti labai naudinga visoms moterims, kurios dėl kokių nors priežasčių nori atidėti menopauzę, arba toms moterims, kurios vartojo hormonų pakeičiamąją terapiją.
Devynioms moterims jau iš karto buvo atlikta ši procedūra. jos metu išgaunamas ir kriokonservuojamas jų kiaušidžių audinys, siekiant atidėti menopauzę vėlesniame gyvenimo etape. Atliekant šią procedūrą per rakto skylutės operaciją pašalinama nedidelė dalis kiaušidžių audinio, kuris vėliau išpjaunamas ir užšaldomas, kad būtų išsaugotas.
Po kelių dešimtmečių, kai šioms moterims prasidės menopauzė, užkonservuotas audinys gali būti atšildytas ir įskiepytas atgal į organizmą. Mažėjančiam hormonų kiekiui papildyti gydytojai paprastai pasirenka vietą su geru kraujo tiekimu, pavyzdžiui, pažastį. Jei kiaušidžių audinys sėkmingai išgyvena šį procesą, jis turėtų atgaivinti mažėjantį moters lytinių hormonų kiekį ir sustabdyti menopauzės progresavimą.
Kiek ši nauja procedūra gali atitolinti menopauzę, priklauso nuo to, kokio amžiaus žmogus ištraukia audinį ir kada jis vėl įterpiamas. Iš 25 metų amžiaus moters paimtas audinys gali atitolinti menopauzę 20 metų, o iš 40 metų amžiaus moters paimtas audinys gali ją atitolinti tik apie penkerius metus. Bendrovės vyriausiasis medicinos vadovas Yousri Afififi mano, kad toks pirmasis projektas pasaulyje, kurio tikslas yra sveikoms moterims suteikti kiaušidžių audinio kriokonservavimo galimybę vien tam, kad būtų atitolinta menopauzė, gali tapti itin populiariu.
Inovacija su užšaldomu kiaušidžių audiniu padėtų net ir su vaisingumu
Ši procedūra atkartoja panašų metodą, kuris jau naudojamas siekiant apsaugoti mergaičių ir moterų, gydomų nuo vėžio, vaisingumą. Prieš pradėdami gydymą nuo vėžio, gydytojai paima ir užšaldo dalį kiaušidžių audinio. Jei moteris vėliau nusprendžia turėti vaikų, išsaugotas audinys atšildomas ir reimplantuojamas šalia kiaušintakių, kurie surenka iš audinio išsiskyrusius subrendusius kiaušinėlius.
S. Fišelis pažymi, kad šiuolaikinės moterys menopauzės laikotarpiu gali tikėtis praleisti 30-40 metų. Nors daugeliui moterų pakaitinė hormonų terapija yra naudinga, ji tinka ne visoms. Gydytojai prognozuoja, kad ši procedūra ne tik atitolins menopauzę, bet ir leis sutaupyti nemažai lėšų Nacionalinei sveikatos apsaugos tarnybai, nes sumažės gydymo išlaidos, susijusios su menopauze ir rimtesnėmis jos komplikacijomis, tokiomis kaip širdies ligos ir osteoporozė. Tačiau ši procedūra taip pat gali sukelti revoliuciją vaisingumo gydymo srityje.
Skirtingai nei IVF, išsaugant kiaušidžių audinį nereikia vartoti vaistų kiaušidėms stimuliuoti, todėl tikėtina, kad bus gauta daug daugiau kiaušinėlių. Ekspertai teigė, kad jei dvidešimtmetėms moterims būtų reguliariai paimamas ir saugomas kiaušidžių audinys, jos potencialiai galėtų turėti tūkstančius kiaušinėlių, jei vėliau gyvenime nuspręstų susilaukti vaikų. Moterys netgi galėtų pasirinkti reimplantuoti dalį audinio, kad atkurtų savo vaisingumą prieš kurdamos šeimą, o likusią dalį vėliau, kad atitolintų menopauzės pradžią.
