Suprasti akimirksniu
  • Moters kūne vyksta natūralūs biologiniai procesai
  • Kreiptis į gydytoją yra būtina
  • Komplikacijų tikimybė padidėja po menopauzės
Šaltiniai
Menopauzė
Menopauzė yra laikas, žymintis mėnesinių ciklo pabaigą. Avos Sol/Unsplash nuotrauka

Moters kūne vyksta natūralūs biologiniai procesai

Taigi, pradėkime nuo to, jog menopauzė – tai laikas, žymintis mėnesinių ciklo pabaigą, kuri diagnozuojama praėjus 12 mėnesių be mėnesinių[1]. Menopauzė gali pasireikšti tiek 40, tiek 50 metų moterims, tačiau kartais tai įvyksta ir šiek tiek vėliau.

Žinoma, šis etapas normalus ir natūralus, tačiau specifiniai fiziniai simptomai gali ne tik sutrikdyti miegą, bet ir sumažinti energiją bei paveikti emocinę sveikatą. Kita vertus, džiugu, jog yra apsčiai išties veiksmingų gydymo būdų – pradedant gyvenimo būdo koregavimu ir baigiant hormonų terapija – kuriuos taikant simptomai gali būti praktiškai nejuntami. Tuo tarpu kalbant apie pastaruosius, neretai pasirodančius dar metai iki menopauzės, dažniausiai pasireiškia šie:

  • nereguliarios mėnesinės;
  • makšties sausumas;
  • karščio bangos;
  • šaltkrėtis;
  • naktinis prakaitavimas;
  • miego problemos;
  • nuotaikų kaita;
  • svorio padidėjimas ir sulėtėjusi medžiagų apykaita;
  • suplonėję plaukai ir sausa oda;
  • krūties pilnumo praradimas.

Aišku, kiekvienai moteriai gali pasireikšti skirtingi simptomai bei jų intensyvumo lygis, tačiau tikėtina, jog daugumai teks susidurti bent su keletu iš esančių šiame sąraše. Be kita ko, vertėtų įsidėmėti, kad, nepaisant nereguliarių mėnesinių, nėštumas perėjimo į menopauzę laikotarpiu yra įmanomas.

Maždaug 1 % moterų patiria ankstyvą menopauzę iki 40 metų. Adamo Wingerio/Unsplash nuotrauka
Maždaug 1 % moterų patiria ankstyvą menopauzę iki 40 metų. Adamo Wingerio/Unsplash nuotrauka

Kreiptis į gydytoją yra būtina

Tiesa ta, kad jei reguliariai lankykitės pas savo gydytoją dėl profilaktinės sveikatos priežiūros ir bet kokių medicininių problemų, tai dar iki pasirodant menopauzei būsite tinkamai tam pasiruošusios.

Kalbant apie mūsų kūne vykstančius procesus, artėjant 30-čiui (arba jo pabaigoje) kiaušidėse pradeda gamintis mažiau estrogenų ir progesterono – hormonų, reguliuojančių menstruacijas, dėl ko vaisingumas dalinai sumažėja. Ties 40-tais gyvenimo metais mėnesinės gali pailgėti arba sutrumpėti, padažnėti ar beveik (bet ne visiškai) išnykti, kol galiausiai (iki vidutiniškai 51-erių) kiaušidės nustoja funkcionavusios ir mėnesinės dingsta[2].

Tuo tarpu kiaušidžių pašalinimo operacija (jei tokios reikėtų) sukelia tiesioginę bei staigią menopauzę, kurios metu galite patirti tokius menopauzės požymius ir simptomus, kurie bus sunkūs, mat hormoniniai pokyčiai, natūraliai trunkantys kelerius metus, šiuo atveju įvyksta staiga.

Dargi įdomu tai, kad operacija, kurios metu pašalinama gimda, bet ne kiaušidės, paprastai nesukelia menopauzės, ir nors mėnesinių nebeturėsite, kiaušidės vis tiek išleis kiaušinėlius ir gamins estrogeną bei progesteroną.

Verta paminėti, jog chemoterapija gali iššaukti menopauzę, sukeldama tokius simptomus, kaip karščio bangos gydymo metu arba netrukus po jo. Po chemoterapijos menstruacijų sustojimas ne visada yra nuolatinis, todėl gali prireikti gimdymo kontrolės priemonių. Maža to, spindulinė terapija veikia kiaušidžių funkciją tik tuo atveju, jei radiacija yra nukreipta į kiaušides. Na, o jeigu ji taikoma kitoms kūno dalims, tokioms kaip krūties audinys, galva ir kaklas, menopauzei tai įtakos neturės.

Be kita ko, maždaug 1% moterų patiria ankstyvą menopauzę iki 40 metų, kuri gali atsirasti dėl to, kad kiaušidės nesugeba gaminti normalaus kiekio reprodukcinių hormonų, ir tai dažnu atveju įtakoja genetiniai veiksniai ar autoimuninės ligos.

Menopauzės metu padidėja sveikatos sutrikimų rizika, tad svarbu rūpintis sveikata. Dericko Mckinney/Unsplash nuotrauka
Menopauzės metu padidėja sveikatos sutrikimų rizika, tad svarbu rūpintis sveikata. Dericko Mckinney/Unsplash nuotrauka

Komplikacijų tikimybė padidėja po menopauzės

Ne paslaptis, kad menopauzės metu padidėja tam tikrų sveikatos sutrikimų rizika, pavyzdžiui:

  • širdies ir kraujagyslių ligų, dėl ko svarbu reguliariai sportuoti, sveikai maitintis bei išlaikyti normalų kūno svorį. Dargi būtina mažinti cholesterolį ar kraujo spaudimą, jei jie yra per dideli;
  • atsiranda osteoporozės rizika, dėl kurios kaulai tampa trapūs ir silpni (ypatingai pirmus kelerius metus po menopauzės);
  • dėl makšties ir šlaplės audinių elastingumo praradimo atsiranda šlapimo nelaikymas, pasireiškiantis dažnu, staigiu ir stipriu potraukiu šlapintis kosint, juokiantis ar keliant sunkesnius daiktus;
  • gali sutrikti seksualinė funkcija ir libido, kuriuos įtakoja makšties sausumas. Tokiais atvejais padės vandens pagrindo makšties drėkikliai, lubrikantai ar estrogenų gydymas, kurį galima įsigyti makšties kremo, tabletės ar žiedo pavidalu[3];
  • galite priaugti svorio, nes pastebimai lėtėja medžiagų apykaita.

Žinoma, nėra paprasta nustatyti, ar moteris jau pateko į menopauzę, ar artėja prie jos, tačiau dėka naujos kartos diagnostinių kraujo tyrimų, tai yra įmanoma. Dargi pažymėtina ir tai, jog specifiniams simptomams, makšties sausumui ar plaukų slinkimui gydyti gali būti skiriami tam tikri vaistai, kuriuos, žinoma, galite gauti tik kreipęsi į savo gydytoją.

Gera žinia ta, kad maždaug 80% moterų po penkerių metų menopauzės baigsis intensyvios karščio bangos. (Labai retais atvejais karščio bangos gali trukti net 10 metų). Kita vertus, iš esmės nėra jokio būdo numatyti, kada jos nutrūks, nors, laimei, laikui bėgant jų dažnis mažėja. Visgi verta atsiminti, kad reguliarus fizinis krūvis ir tinkama mityba gali ne tik padėti apsisaugoti nuo širdies bei kraujagyslių ligų, bet ir sušvelninti kitus menopauzės simptomus.

avatar
done
Miglė Tumaitė
Rašytojas (-a)
Šaltiniai
1.arrow_upward
Menopause Mayo Clinic
2.arrow_upward
Holly Ernst, Jennifer Huizen. Everything You Should Know About Menopause healthline