<h2>Rublio kursas mums ir rusams – it diena ir naktis</h2>
<p>Rusijos invazija į Ukrainą privertė pasaulį imtis griežtų sankcijų prieš šalį agresorę. Jei iš pradžių suvaržymų našta Rusijai ir galėjo pasirodyti juokinga, Vakarų valstybėms surėmus pečius, didžioji Rytų valstybė kasdien tampa vis labiau ir labiau atskirta nuo likusio pasaulio. Kartu ši šalis jau ima jausti finansinių sankcijų pasekmes.</p>
<p>Rusija tapo visiškai atskirta nuo Europos oro erdvės. Prezidento Vladimiro Putino aplinkai, įtakingiausiems politikams bei oligarchams pritaikytos griežtos sankcijos, o didžiausi Rusijos bankai vis dėlto buvo atkirsti nuo svarbiosios SWIFT tarptautinių atsiskaitymų sistemos. </p>
<p>Neturėtų stebinti ir tai, kad dėl tokių finansinių apribojimų rublis nukrito į neregėtas žemumas. Nors vakarų pasaulio finansinės sankcijos iš tiesų atrodo beprecedentės ir itin griežtos, analitikų kalbos apie Rusijos finansų sistemos krachą gali atrodyti kaip stiprus lazdos perlenkimas: ar tikrai tokia galinga valstybė gali patirti visišką ekonominę katastrofą, o į karą žengęs Kremlius galėjo nenuspėti Europos Sąjungos ir jos partnerių žingsnio griežtų sankcijų link?</p>
<p>Juk jei tikėtume Estijos kariuomenės vado teiginiu, jog viena karo su Ukraina diena Rusijai kainuoja apie 20 mlrd. dolerių, šalis kariauti galėtų ne ilgiau nei mėnesį: esą visas Rusijos metinis biudžetas siekia apie 600 mlrd. JAV dolerių, o jos Nacionaliniame gerovės fonde yra sukaupta apie 180 mlrd. JAV dolerių[1].</p>
<p>Ir tai tik kalbos apie karą, kurių pastarosiomis dienomis ir taip netrūksta. Ne mažiau svarbus ir eilinių rusų gyvenimas. Jei rublio nuvertėjimas ir toliau vyks tokiu sparčiu mastu, tai neabejotinai įvarys didžiulį galvos skausmą ir patiems Rusijos piliečiams. Jau dabar kalbama apie didžiules rusų eiles, nusidriekiančias prie bankų bei bankomatų, kurie dar ir riboja grynųjų pinigų išsigryninimą.</p>
<p>Vis tik rusų nerimas tik sąlyginis, o tikrojo finansinio kracho pavojaus jie net nežino: Baltarusijos ir Rusijos piliečiai rublio kursą mato kitokį nei mes. Nuo panikos „apsaugoti" piliečius bandantis režimas negali nuslėpti to, kad kai kuriems bankams pritaikytos sankcijos jau neleidžia vartotojams atsiskaityti „Visa" ar „MasterCard" kortelėmis arba „Apple Pay" funkcija.</p>
<p>Vienas iš didžiausių nacionalinių Rusijos bankų „Sberbank" pranešė besitraukiantis iš Europos, o dar prieš tai apribojo svarų sterlingų išsigryninimą. Be to, viešojoje erdvėje buvo pasirodę nepatvirtinti pranešimai, kuriuose rašoma, jog „Sberbank" galimai užblokuoja rusų banko sąskaitas, kurie remia įvairius ukrainietiškus fondus. Vis tik ši informacija patvirtinta oficialiai nebuvo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-03-02-at-3-42-24-pm.png" alt="" /></p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/img_1830.png" alt="" /></p>
<p>Vis tik „pakoreguoti" nacionalinės valiutos kursą žymiai lengviau: nematydami istorinio rublio nuosmukio žemyn, eiliniai rusai gali tikėti, kad Vakarų sankcijos iš tiesų yra tik gąsdinimo žaidimai, o jų šalis – bent jau ekonomiškai, tvirtai laikosi ant kojų. </p>
<p>Vis tik skirtumai galintiems juos pamatyti yra daugiau nei akivaizdūs. Antradienį, Lietuvos banko duomenimis, už 1 JAV dolerį galima įsigyti 103,1 Rusijos rublį. Už 1 eurą – 115,4 Rusijos rublius. Tuo tarpu už 1 JAV dolerį galima įsigyti 104,7 Baltarusijos rublius, o už 1 eurą – 117,1 Baltarusijos rublių[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-03-01-at-1-44-19-pm.png" alt="" /></p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-03-01-at-1-40-59-pm.png" alt="" /></p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-03-01-at-1-55-28-pm.png" alt="" /></p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-03-01-at-1-58-30-pm.png" alt="" /></p>
<p>Tuo tarpu Rusijoje pateikiamas visiškai kitoks valiutų kursas. Piliečiai informuojami, kad už 1 JAV dolerį galima įsigyti 96,8 rublius, o už 1 eurą –107,9 rublius. Tuo tarpu už 1 JAV dolerį galima įsigyti 2,73 Baltarusijos rublius, o už 1 eurą – 3,06[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-03-01-at-1-36-17-pm.png" alt="" /></p>
<div class="input_body description_edit_box
">
<div class="input_field">
<div id="img_preview_box_2" class="img_preview_box">
<div id="image_sample_2_7294" class="image-list-element private" data-index="image_sample_2_6"><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-03-01-at-1-35-05-pm.png" alt="" /></div>
<div class="image-list-element private" data-index="image_sample_2_6"><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-03-01-at-1-28-27-pm.png" alt="" /></div>
</div>
</div>
</div>
<div class="cb"><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-03-01-at-1-29-21-pm.png" alt="" /></div>
<div class="supermodels-advanced-edit">
<h2 class="space_input">Su agresija kovoti pasiryžo ir hakeriai</h2>
<p>Nerimauti dėl savųjų santaupų Rusijos piliečiai iš tiesų turi pagrindo. Pasaulinė žiniasklaida skelbia, kad kovoti su Rusijos agresija siūlosi ir hakerių grupė „Anonymous". Ji aktyviai reiškiasi prieš interneto bei informacijos suvaržymus, tačiau kartu priešinasi ir itin griežtiems įstatymams, korporacinei santvarkai[4]. Tačiau šį kartą grupuotė, regis, pasiryžo skleisti taiką ir jau paskelbė, kad šiuo metu pagrindinis jų taikinys – V. Putino režimas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-03-01-at-3-11-45-pm.png" alt="" /></p>
<p>Prie šios misijos, hakeriai ragina prisidėti ir kitas grupuotes.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-03-01-at-3-10-45-pm.png" alt="" /></p>
<p>Grupuotė prisiėmė atsakomybę dėl kibernetinių atakų prieš Rusijos vyriausybės, pavyzdžiui, Kremliaus internetinius portalus, taip pat prieš vyriausybės remiamus naujienų kanalus. Be to, hakeriai prorusiškuose kanaluose net sugebėjo transliuoti ukrainietišką muziką ir skleisti kitus Ukrainos palaikymo vaizdinius.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-03-01-at-3-19-26-pm.png" alt="" /></p>
<p>„Anonymous" taip pat skelbė, kad yra užgrobusi Gynybos ministerijos duomenų bazę ir duomenis gali paviešinti. Tokie teiginiai patvirtinti nebuvo. Karui tęsiantis buvo paskelbta informacija esą tos pačios „Anonymous“ grupės hakeriai kelia grėsmę eilinių rusų finansams. Buvo manoma, kad hakeriai paskelbė, jog visi rusų pinigai turi būti išgryninti, esą kitaip sąskaitose esančios lėšos iki kovo 3-iosios bus pervestos Ukrainai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-03-01-at-3-21-19-pm.png" alt="" /></p>
<p>Dalis visuomenės itin sunerimo ir ragino grupuotę nepulti niekuo dėtų žmonių. Vis dėlto, netrukus „Anonymous" patikino, kad su ankstesniais teiginiais apie privačių asmenų sąskaitas neturi nieko bendro ir patvirtino, kad žmonių neatakuoja, tik valstybines institucijas. Vis tik toks įrašas buvo patalpintas jau iš kitos tviterio anketos. Jeigu tokia ataka iš tikrųjų įvyktų, tai neabejotinai būtų didžiulis smūgis šalies piliečiams.</p>
<h2>Prieš Rusijos valdžios veiksmus pasisako net neutralioji Šveicarija</h2>
<p>Pasaulyje Šveicarija garsėja savo neutralitetu, kuris ilgą laiką buvo vienas esminių šalies principų bei vertybinių kelių. Vis dėlto dabartinė situacija Ukrainoje net pačią seniausią neutralią valstybę privertė pasirinkti barikadų pusę ir remti Europos Sąjungos bei Vakarų pasaulio sankcijas Rusijai. Pirmadienį Šveicarija paskelbė, kad šalis pritaiko ES sankcijas Rusijai ir įšaldo visų asmenų bei kompanijų, kurioms yra nurodytos sankcijos, sąskaitas[5]. </p>
<div class="summary">Tai svarbus žingsnis, galintis dar labiau paskatinti rusų nerimą dėl finansinės ateities ir itin apkartinti šalies turtingųjų gyvenimą. Šveicarija garsėja ne tik neutralitetu, tačiau ir tuo, jog yra vienas iš pagrindinių pasaulio taškų, kur turtingieji kaupia savąjį turtą. Šveicarijos bankuose esantys milijardai dabar bus neprieinami rusų oligarchams, o penketas neįvardintų asmenų apskritai bus neįleidžiami į šalį. Vis dėlto“ Šveicarija tikina išliekanti prie savo neutralumo principo ir teigia, kad siūlo bet kokias diplomatines paslaugas konfliktuojančioms šalims susitarti taikiai.</div>
</div>
