Kas išgąsdino prezidentą, bauginantys skaičiai ar artėjanti kadencijos pabaiga
Lietuvos policijos duomenų analizė rodo bauginančius skaičius. Pasirodo, praėjusiais metais buvo užregistruota 150 atvejų, kuomet nepilnamečiai asmenys buvo įtariami padarę nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda. Šių metų rodikliai taip pat nė kiek nedžiugina, mat per 8 šių metų mėnesius jau registruoti 75 tokie atvejai.
Nežinia dėl ko, ar išsigandęs bauginančių skaičių, ar dėl to, kad artėja kadencijos pabaiga narkomanijos problema jaunimo tarpe domėtis sukruto ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Visai neseniai prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys išplatino pranešimą, kad vis aštrėjanti narkotikų ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo problema tarp nepilnamečių jau peržengė nacionalinio saugumo problemos slenkstį.
Anot jo, šiandien turimi duomenys akivaizdžiai parodo, kad pozityvių ženklų šioje srityje nėra, o ilgus metus veikiančios prevencinės priemonės neduoda jokių rezultatų.
Aptarti narkotikų vartojimo klausimo šalies vadovas buvo susitikęs ir su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu bei generaliniu komisaru Renatu Požėla.
„Problema, akivaizdu, yra didelė. Narkotikų vartojimas nepilnamečių tarpe užprogramuoja visuomenės problemas į ateitį – tai reiškia priklausomybės didėjimą, socialinių saitų aižėjimą, ir visa tai, kas su tuo yra susiję. Dėl to, praleidę galimybę sureaguoti jau šiuo metu, užprogramuosime daug didesnes problemas ateityje“, – kalbėjo K. Budrys.
Prezidento vyriausiojo patarėjo teigimu, jau keliasdešimt metų turime įvairias prevencines programas, planus, įsitraukusių institucijų sąrašą, tačiau rezultatai rodo, kad, arba mes darome ne tai, ką reikia daryti, arba tik imituojame, kad kažką darome.
Prezidentas sutikimo metu išdrįso įvardinti, kad narkotikų vartojimo problema Lietuvos jaunimo tarpe jau peržengė nacionalinio saugumo problemos slenkstį, todėl,anot jo, reikia imtis gerokai griežtesnių priemonių.
Kadenciją baigiančiai valdžiai parūpo į narkotikų liūną klimpstantis Lietuvos jaunimas
Prezidentūros teigimu, rimtų klausimų kelia ir narkotikų vartojimo problemos pateikimas informacinėje aplinkoje. Anot K. Budrio, apie 30 proc. jaunuolių narkotikus vartoja naktiniuose klubuose, baruose ar kavinėse. Mūsų prezidento nuomone, reikia numatyti atsakomybę kavinių, naktinių klubų savininkams, kad jie taikytų prevencines priemones, ypač dėl pasikartojančių atvejų. Tik kodėl tą atsakomybę sugriežtinti norima tik dabar, kai nusikalstamų veikų skaičius jaunimo tarpe pasiekė 150 atvejų? Galbūt šis skaičius būtų gerokai mažesnis, jei mūsų valdžios galvose protingi ir pamatuoti sumanymai būtų užgimę gerokai anksčiau.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitikimo metu atkreipė dėmesį į naują tendenciją – narkotikus platina ne tik suaugusieji, bet ir patys nepilnamečiai.
„Jeigu anksčiau įsivaizduodavome, kad tai yra organizuotas nusikalstamumas, kuriame dalyvauja pilnamečiai asmenys, dabar matome ir nepilnamečių įsitraukimą. Tai yra elektroninė erdvė, technologijų išmanymas“, – pažymėjo ji.
Kaip vieną svarbiausių krypčių A. Bilotaitė išskyrė prevenciją, kuriai esą buvo skiriama mažiausiai dėmesio ir patikino, esą ministerija jau yra parengusi rekomendacijas mokykloms, kurios privalo būti išgirstos ir pradėtos taikyti.
Tuo tarpu švietimo, mokslo ir sporto ministras akcentavo gydymą ir atsakomybę
„Situacija su nepilnamečių narkotikų vartojimu yra labai prasta – nustatyti, koks yra paplitimas atskirose teritorijose, atskirose mokyklose, yra praktiškai neįmanoma, todėl turime konstatuoti, kad situacija yra prasta, remiantis atskirais įvykiais, ir turime imtis sisteminių problemos sprendimų. Pagrindas yra prevencija. Jeigu kažkurios prevencinės priemonės neveikia, tai nereiškia, kad apskritai prevencija neveikia. Visi moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią efektą duoda prevencija“, – kalbėjo G. Jakštas. Kitas žingsnis, anot ministro, yra atvejų nustatymas ir atsakomybės neišvengiamumas.
„Dėl to turime stengtis, kad kuo didesnė dalis vartojimo atvejų būtų identifikuoti, o nustačius, kad būtų neišvengiama atsakomybė“, – akcentavo ministerijos vadovas.
Trečias žingsnis, pasak G. Jakšto, yra gydymas.
„Matome situaciją, kad gydymas ir bendrai mokinių, kurie vartoja narkotikus, atėjimas į gydymo įstaigas mokinių, yra labai mažos apimties. Jie vengia ateiti, nes tuomet tektų pripažinti, kad serga, kad yra priklausomi nuo narkotikų. Taigi jei to pripažinimo nėra, joks gydymas ir netaikomas“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, vaikai turi išmokti pasakyti „ne“. Todėl būtina, kad tiek tėvai, tiek globėjai aktyviau įsitrauktų į mokinių saugumo klausimus.
„Galima galvoti ir apie naujus formatus mokyklose, kur tėvai bendrautų tarpusavyje, dalintųsi patirtimi, keltų problemas ir kartu ieškotų atsakymų“, – kalbėjo ministras.
R. Požėlos teigimu, šiuo metu, siekiant dar efektyvesnės kovos su narkotikų platinimu ir vartojimu jaunimo gretose, siūloma sudaryti galimybę mokyklų administracijoms sudaryti sutartis su vaikų tėvais/globėjais dėl kontrolės veiksmų mokyklose[1].
Tai gi kaip mėgstama sakyti mūsų liaudyje, geriau vėliau nei niekada pradėti rūpintis į narkotikų liūną klimpstančiu mūsų tautos jaunimu. Bet kodėl gi šios problemos prezidentas neįžvelgė ir neieškojo išeičių, kaip būtų galima ją spręsti prieš metus ar du, klausimas lieka atviras.
