<h2>Kova su patyčiomis mokyklose – tik „popieriuje“</h2>
<p>Patyčios iš mokyklų niekur neišnyko, o Seimo Žmogaus teisių komitetas pabrėžė, kad patyčių problema mokyklose yra sprendžiama tik formaliai. Visgi tai, kad patyčių nematome, nereiškia, kad jų nėra. Tuo tarpu nevyriausybinių organizacijų atstovai, lygindami patyčių situaciją karantino metu, kai vaikai mokėsi nuotoliniu būdu ir dabartinę situaciją pastebi, kad siekiant atsikratyti patyčių, veikiausiai mokyklas reiktų uždaryti. Patyčių problemai spręsti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pasiūlė mokykloms „patyčių dėžutę“, o specialistai neslepia, kad veiksmingiausia kova prieš jas yra viešumas.</p>
<p>Svarstant patyčių klausimą komitete paaiškėjo, kad nacionaliniai tyrimai dėl smurto ir patyčių Lietuvos mokyklose nėra vykdomi, todėl neįmanoma įvertinti įgyvendinamų prevencinių programų efektyvumo[3]. </p>
<p>Reaguodama į situaciją sukruto ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), inicijuosianti Švietimo įstatymo pataisas. Visgi Seimo nariai atkreipė dėmesį į būtinybę priemonių efektyvumą vertinti atliekant moksleivių apklausas.</p>
<blockquote>
<p>„Lietuvoje daug kalbama apie švietimo turinį ir infrastruktūrą, tačiau emociniam ir psichologiniam klimatui Lietuvos mokyklose dėmesio skiriama per mažai. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad kas trečias Lietuvos moksleivis susiduria su patyčiomis mokyklose, tačiau apklausos apie patyčias konkrečiose mokyklose nėra atliekamos. Tol, kol neturėsime kasmet renkamų duomenų, prevencija gerai atrodys tik popieriuje, o ne realybėje“, – teigia Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/patycios-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Reiktų visai uždaryti mokyklas?</h2>
<p>Tuo tarpu „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis teigia, kad norint, jog patyčių reiškinys iš mokyklų išnyktų visiškai, tektų jas uždaryti. Tokią savo poziciją „Vaikų linijos“ vadovas argumentavo tuo, kad karantino laikotarpiu pranešimų apie patyčias sumažėjo[3].</p>
<p>Po komiteto posėdžio T. V. Raskevičius atkreipė dėmesį, kad į patyčių mažinimo klausimą derėtų reguliariai įtraukti visą mokyklos bendruomenę įskaitant ir moksleivius, ir jų tėvus. Anot jo, Švietimo įstatymas turėtų būti papildomas nuostata, kad patyčių stebėsena kiekvienoje mokykloje yra privaloma. </p>
<p>Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2018 m. patyčias mokykloje Lietuvoje patyrė kas trečias 11–13 metų paauglys.</p>
<h2>Geriausia kova – viešumas</h2>
<p>Išaušus rugsėjui ir mokiniams sugūžėjus į klases, daliai jų teko prisiminti skaudžias patirtis, o gal net ir vėl jas iš naujo patirti. „Paramos vaikams centro“ vadovė, psichologė Aušra Kurienė laikėsi pozicijos, kad ilgametis darbas siekiant pažaboti patyčias esą davė savo vaisių[5]. Visgi, šiai dienai sisteminio darbo programos, pasak jos, yra labiau perkeltos ant mokyklų pečių.</p>
<p>A. Kurienės teigimu, labai svarbu tėvams ir mokytojams įvardyti, kad mokykloje patyčioms nėra vietos ir kaip turėtų elgtis tas, kuris jas mato ar pats asmeniškai patiria. </p>
<blockquote>
<p>„Pagrindinė priemonė sustabdyti patyčias yra jas įvardinti ir atpažinti. Jeigu mes galvojame, kad pašaipos ar pajuokavimai, ar „traukimas per dantį“ yra „nieko tokio“, tai labai yra svarbu tiek suaugusiems, tiek vaikams nubrėžti ribas, kur jau yra patyčios ir koks konkretus elgesys laikomas netoleruotinu mokykloje“, – teigė „Paramos vaikams centro“ vadovė[5].</p>
</blockquote>
<p>Psichologė pastebi, kad geriausiai identifikuoti patyčias padėtų bendrai priimtas dokumentas, kuriame ir nurodoma, kas konkrečiai yra patyčios. Kitas žingsnis, siekiant pažaboti patyčias mokykloje, pasak A. Kurienės, būtų viešumas. Tiek tas, kuris jas patiria, tiek tas, kuris jas pastebi, privalo apie tai pranešti klasės auklėtojui. O štai apie tai nepranešus, turėtų laukti ir pasekmės. Pavyzdžiui, būtų galima būtų sulaukti net papeikimo.</p>
<h2>Sukūrė „patyčių dėžutę“</h2>
<p>ŠMSM metų pradžioje pristatė naujovę vaikams, patiriantiems ar savo aplinkoje regintiems patyčias – mobiliąją programėlę „patyčių dėžutę“[6]. Naudodamiesi šia priemone mokiniai gali anonimiškai pranešti apie įtariamas ar įvykusias patyčias, o tuo tarpu mokykloms suteikiama galimybė laiku reaguoti į jas ir suteikti reikiamą pagalbą.</p>
<p>„Patyčių dėžutę“ įsidiegusių mokyklų mokiniai tinklalapyje ar mobiliajame įrenginyje galės užfiksuoti patyčių atvejį nurodant vietą, laiką, dalyvius, trumpai apibūdinant situaciją, o jei patyčios vyksta elektroniniu būdu – ir įkelti tą liudijančią nuotrauką.</p>
<h2>Patyčios neaplenkė ir žinomų žmonių</h2>
<p>Kalbant apie patyčias, galima pritaikyti ir posakį, jog jos nieko nepasako apie žmogų, iš kurio tyčiojamasi, bet pasako viską apie tuos, kurie sau leidžia tyčiotis.</p>
<p>Patyčių mokykloje nepavyko išvengti ir kai kuriems politikams bei nuomonės formuotojams. Prieš išauštant rugsėjo 1-ajai savo istorija pasidalino ir T. V. Raskevičius, kuris su patyčiomis dėl savo kūno sudėjimo susidūrė dar būdamas paaugliu.</p>
<p>Parlamentaras pasidalino, kad iš pradžių vaikai iš jo tyčiojosi dėl to, kad jis gerai mokėsi. Kiek vėliau patyčios pakrypo kita linkme ir politikas buvo užgauliojamas dėl savo išvaizdos.</p>
<blockquote>
<p>„Dėl brendimo mano paauglio krūtinė buvo kažkokia tai padidėjusi, rėkdavo, kad aš „su papais“, dar pavanodavo susuktu rankšluosčiu. Prasitariau tėvams. Tėtis bandė pasikalbėti su kūno kultūros mokytoju. Tai tas per pamoką, visiems išsirikiavus pagal ūgį, liepė man dėti žingsnį į priekį ir prie visų apstaugė, kad esu „stukačius“. Mama – pati medikė – nuvedė pas endokrinologą, kad pažiūrėtų, ar čia tikrai kažkas su ta mano paaugliška krūtine negerai. Gydytojas pakraipė galvą ir liepė „ligų neieškot“, – savo socialinėje feisbuko paskyroje atviravo T. V. Raskevičius.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/raske-3.jpg" alt="" /></p>
<p>Su patyčiomis susidūrė ir žurnalistas Orijus Gasanovas dėl to, kad buvo iš išsiskyrusios šeimos, kad jį auginę senelis ir mama gyveno ne taip pasiturinčiai kaip kiti vaikai, o galiausiai prisidėjo ir jo išvaizda – tamsesni plaukai ir akys, dėl kurių gavo „čigono“ pravardę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gasanovas.jpg" alt="" /></p>
