Nyderlanduose – skambi kraštutinių dešiniųjų ir į politikos Olimpą užkopusio G. Wilderso pergalė
Nyderlanduose parlamento rinkimuose triuškinančią pergalę iškovojo kraštutinių dešiniųjų partija, vadovaujama prieš migraciją ir islamą nusistačiusio politiko Geerto Wilderso.
Jo partija laimėjo 37 mandatus parlamente, o kairiųjų pažiūrų blokas atsiliko, gavęs 25 vietas. Centro dešiniųjų partija turės 24 parlamentarus.
Politikos apžvalgininkai teigia, kad G. Wilderso pergalė bus staigus Nyderlandų, penktos stipriausios Europos Sąjungos (ES) ekonomikos, posūkis į dešinę. Be to, kvestionuojamas ir šalies likimas Bendrijoje, nes būsimieji valdantieji kalba apie referendumą dėl Nyderlandų narystės ES.
Per rinkiminę kampaniją pats G. Wildersas teigė, kad gali „įšaldyti“ kai kurias savo pažiūras į islamą, pabrėžė, kad bus visų ministras pirmininkas, „nepriklausomai nuo religijos, kilmės, lyties“, sakė, kad brangstantis pragyvenimas yra esminis prioritetas.
Tačiau dėl aštrių pasisakymų ir kraštutine laikomos politikos, G. Wildersas jau dabar yra lyginamas su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, o jo politiniai oponentai nuolat pabrėžia, kad jo Laisvės partijos programoje skatinama rasinė ir etninė neapykanta[1].
Partijos programoje siūloma uždrausti islamo mokyklas, koranus ir mečetes, žadama surengti „įpareigojantį referendumą“ dėl „Nexito“ – Nyderlandų pasitraukimo iš ES, raginama „nedelsiant sustabdyti“ pagalbą besivystančioms šalims.
Tokie partijos tikslai – ženklus pokytis nuo dabartinės Nyderlandų politikos. Tačiau tai, ar jie bus įgyvendinti priklauso būtent nuo G. Wilderso, kuris nėra politikos naujokas ir jau keletą dešimtmečių savo šalyje yra žinomas kaip kontraversiškos, bet nuoseklios politikos šalininkas.
G. Wilderso politikos pamatus padėjo jaunystės kelionės ir įvykiai šalies viduje
G. Vildersas gimė viduriniosios klasės šeimoje ir užaugo pietryčių Nyderlanduose, netoli Vokietijos sienos[2]. 1981-1983 m. gyveno Izraelyje ir keliavo po Artimuosius Rytus. Būtent lankydamasis šio regiono musulmoniškose šalyse jis ir pradėjo formuoti antiislamiškas pažiūras, kurios vėliau tapo jo politinės karjeros dalimi.
Grįžęs į Nyderlandus, jis dirbo sveikatos draudimo srityje, o 1997 m. buvo išrinktas į Utrechto miesto tarybą kaip liberalios Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją, narys. Kitais metais, G. Wildersas jau buvo išrinktas ir į Nyderlandų parlamentą kaip konservatyvus liberalas.
Jo politinę karjerą įsiūbavo 2000-ųjų pradžioje Nyderlanduose kilusi antiislamiškų nuotaikų banga. 2004 m. režisierius Theo van Goghas buvo nužudytas po to, kai išleido trumpametražį filmą „Submission“, kuriame kartu su Somalyje gimusia olandų aktyviste kritikavo moterų vaidmenį musulmonų visuomenėje.
Dėl režisieriaus nužudymo Nyderlandų visuomenėje kilo didžiulis pasipiktinimas ir neapykanta musulmonų atžvilgiu, o G. Wildersas tuomet tapo bene garsiausiai šia tema kalbančiu dešiniųjų politinių pažiūrų veikėju, net raginusiu islamą paskelbti fašistine ideologija bei apriboti musulmonų imigraciją į Nyderlandus. Taip jis greitai sulaukė daugybės dėmesio ir subūrė ištikimų pasekėjų ratą.
2006 m. G. Wildersas, palikęs savo buvusį judėjimą, įkūrė Laisvės partiją ir iš karto laimėjo devynias vietas 150 vietų Nyderlandų parlamente.
Nuo to laiko jo ir partijos politika yra nuosekli. G. Wildersas jau daugelį metų ragina mažinti trečiųjų šalių piliečių imigraciją į Europą, siekia kovoti su radikaliuoju islamu, ne kartą ragino uždrausti islamistines mokyklas, Koraną. Ši retorika Nyderlanduose ypač populiaria tapo 2015 m., kai į Europą atvyko šimtai tūkstančių migrantų iš Sirijos, o Vakarų šalių vyriausybės atvėrė jiems sienas, nors piliečiai tam ir nepritarė.
Tačiau didžiausią dėmesį skiriant migracijai, G. Wildersas yra susitelkęs ir į euroskepticizmą. Jis net žada surengti panašų į „Brexit“ referendumą, o 2013 m. paskelbė apie aljansą su Prancūzijos Nacionalinio fronto atstove Marine Le Pen, drauge įsipareigojo Europos Parlamente sukurti bloką, kuris būtų grindžiamas ES biurokratijos išardymu ir griežtos imigracijos kontrolės įvedimu.
G. Wildersas gerus ryšius palaiko ne tik su M. Le Pen, bet ir su Vengrijos valdžia, premjeru Viktoru Orbanu. Jis ne kartą gyrė jo politiką, palankiai vertino šalies reformas. Be to, G. Wilderso žmona taip pat yra vengrų kilmės, tad politikas dažnai lankosi Vengrijoje.
O pastaruoju metu G. Wildersas turėjo ir teisinių nemalonumų. Nyderlandų teismas jį nuteisė už marokiečių diskriminaciją po to, kai per vieną iš mitingų prieš migraciją, marokiečių kilmės asmenis jis išvadino šiukšlėmis, skandalo, kad jų Nyderlanduose turi būti mažiau.
Derybos dėl koalicijos gali būti sudėtingos
Užtikrintą pergalę parlamente iškovojęs G. Wildersas švenčia. O kol politologai prognozuoja, kaip keisis Nyderlandai valdant kraštutinių dešiniųjų partijai, dalis žmonių reiškia apmaudą dėl tokių rinkimų rezultatų.
Praėjusią savaitę į gatves išėjo šimtai žmonių, nusiteikusių prieš G. Wilderso pergalę rinkimuose. Keli šimtai žmonių susirinko Damų aikštėje Amsterdamo centre, reiškė prieštaravimą rasinei diskriminacijai ir islamofobijai. Utrechte prie miesto rotušės susirinko apie 1 000 žmonių. Jie skandavo „Jūs nesate vieni“ ir siekė pabrėžti, kad pagrindinės teisės turi būti taikomos visiems piliečiams.
Su tam tikrais keblumais G. Wildersas gali susidurti ir politinėje arenoje. Jis pats jau pripažino, kad jo partijos laukia ilgos ir sudėtingos derybos dėl koalicijos formavimo, neslėpė nusivylimo dėl dešiniosios liberalios Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (VVD) atsisakymo dalyvauti vyriausybės darbe.
„Dėl to paprasčiau nebus. Vyriausybės formavimas gali trukti mėnesius“, – teigia politikas.
Nyderlanduose daugiausiai balsų per rinkimus surinkusios partijos lyderis pasirenka aukšto rango pareigūną, kad šis apžvelgtų galimas valdančiosios koalicijos galimybes. G. Wildersas tam paskyrė ilgametį parlamentarą Gomą van Strieną, kuris taip pat yra kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos narys[3].
Vis dėlto, G. van Strienas jau atsistatydino dėl ne pirmą kartą į viešumą iškeliamų kaltinimų sukčiavimu.
„Šį savaitgalį žiniasklaidoje pasirodė straipsnių apie mano praeities veiklą, kurioje abejojama mano sąžiningumu. Mano nuomone, tiek dėl to kilę neramumai, tiek atsakymo į juos rengimas, nesusiję su dabartiniu mano, kaip žvalgybininko, darbu. Todėl informavau Geertą Wildersą ir Atstovų Rūmų pirmininką, kad nedelsdamas atsistatydinsiu iš šių pareigų“, – paskelbė G. van Strienas.
Minimuose pranešimuose buvo teigiama, kad ankstesnė G. van Strieno darbovietė „Utrecht Holdings“ – Utrechto universiteto ir UMC Utrechto ligoninės patronuojamoji įmonė, pateikė jam kaltinimus dėl sukčiavimo ir kyšininkavimo. Iki 2009 m. jis buvo įmonės direktorius. Pats politikas kaltinimus atmeta, vadina juos nepagrįstais.
Šiandien jis turėjo pradėti derybas dėl koalicijos su pačiu G. Wildersu bei socialdemokratų, Nyderlandų žaliųjų kairiųjų, Liaudies laisvės ir demokratijos bei D66 partijų atstovais.
