Naujosios Vyriausybės programoje – dėmesys senjorams
Ketvirtadienį Seimas svarsto būsimos Vyriausybės programą, kurioje nemenkas dėmesys yra skiriamas senjorams bei pensijoms, jų kaupimui ir skaičiavimui. Nors jau dabar aišku, kad senatvės pensijos nuo 2025 m. augs pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, naujoji valdžia gali parodyti iniciatyvą bei priimti naujų, senjorams itin aktualių įstatymų.
„Spartinsime senatvės pensijų didinimą. „Sodros“ pensija bus ir toliau indeksuojama, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą, siekiant priartinti pajamų pakeitimo normą prie Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkio“, – rašoma Vyriausybės programos projekte[1].
Naujoji valdžia žada pagrindinę pensijos dalį priartinti prie sumos, kurios galimai užtektų patenkinti minimaliems poreikiams. Tam prie mažesnių pensijų reikėtų pridėti bent 151 Eur. Taip pat kalbama apie tai, kad pensijų skaičiavimą reikėtų pakeisti taip, kad jos dydžiui visais atvejais būtų svarbus sukauptas stažas. Pagal dabar galiojančią tvarką, išdirbus 15, 25 ar 30 metų mokama vienodo dydžio pensija: bendroji pensijos dalis yra lygi 269,77 Eur.
Jeigu pensijos Lietuvoje iš tiesų bus didinamos, tam prireiks ženkliai didesnių finansų. Valdžia kalba, kad todėl, sieks nustatyti balansą tarp „Sodros“ rezervo kaupimo ir pensijų didinimo. Šiuo metu „Sodros“ rezervas siekia beveik 3 mlrd. eurų, todėl numanoma, kad kitoks rezervo kaupimas ir pensijų didinimas reikštų didesnes išmokas ir mažesnę dalį pinigų rezervui.
Skelbiama, kad naujoji valdžia peržiūrės „Sodros“ rezervą ir nustatys tam tikrą neliečiamą sumą, o likusias lėšas naudos pensijų indeksavimui. Neliečiama rezervo dalis turėtų būti apskaičiuota remiantis, kiek lėšų reikėtų mokant pensijas krizės atveju.
Naujoji socialinių reikalų ministrė žada pagerinti senyvo amžiaus žmonių gyvenimą
Būsimoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad per artimiausius keturis metus didelį dėmesį skirs gerinant vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimo lygį ir galimybes.
Anot jos, nors reikalingas geresnis vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas į „sidabrinę ekonomiką“ taip užtikrinant didesnes pajamas, reikia kalbėti ir apie orų gyvenimą pensininkams nenorintiems ar negalintiems dirbti.
„Pirmiausiai pradedant nuo tam tikrų finansinių galimybių, tai reikalinga oresnė pensija ir sotesnis gyvenimas išėjus į ją. (…) Nes reikia suprasti, kad yra tų, kurie sulaukę pensijos nori mėgautis savo laisvu laiku. Kiti tuo tarpu nori save realizuoti. Ir čia labai svarbu rasti sprendimus“, – aiškina ji.
Vis tik, I. Ruginienės teigimu, naujoji Vyriausybė nesvarstys pensinio amžiaus ilginimo idėjos pabrėždama darbuotojų sveikatos būklę, kuri daliai žmonių trukdo likti darbo rinkoje iki pat pensinio amžiaus.
„Aš pati nepritariu ilginimui ir nepaisant to, kad eilę metų turėjau labai sudėtingas diskusijas su Tarptautiniu valiutos fondu, kurie primygtinai bandė įtikinti, kad Lietuvai to reikia, bet aš dabar nematau galimybių tą padaryti, nes mes nepadarėme namų darbų ir nepasiruošėm ilgesniam laikotarpiui, kada žmogus lieka darbo rinkoje. Mes neinvestuojame pakankamai į darbuotojus nuo pat pirmo darbo, turiu omeny saugias darbo sąlygas, darbo užmokestį, mes neišlaikome darbuotojų sveikatos tiek, kad darbuotojai jaustųsi pakankamai sveiki ir pratęsti savo karjerą iki pat pensinio amžiaus“, – aiškina ji.
Gintauto Palucko Vyriausybė numato panaikinti automatinį įtraukimą į antrą pensijų pakopą bei sugrąžinti nuostatą, kad pensijos priklausytų nuo turimo darbo stažo. Būsima socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad pirmieji pasiūlymai dėl antrosios pensijų pakopos pertvarkos Seimą pasieks artimiausios pavasario sesijos metu.
Tarp galimų pokyčių ji įvardija galimybę laisvai pasitraukti iš kaupimo sistemos, taip pat darbdavių įtraukimą ir nuostatą, kad pensija priklausytų nuo turimo darbo stažo.
„Norėtųsi nesunaikinti sistemos, bet ją taip pakoreguoti, kad tiek būtų atliepti lūkesčiai tų, kas tiki sistema ir nori kaupti, tiek tų, kas dėl tam tikrų priežasčių nori išeiti. (…) Taip nusistatėme laiko terminus, kad pavasario sesijoje turi atsirasti konkretūs projektai“, – kalba I. Ruginienė.
Politikė taip pat žada iškelti klausimą dėl galimybės išeiti į pensiją, turint tam tikrą darbo stažą.
Savo ruožtu Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad antrąją pensijų pakopą būtina „liberalizuoti“, sukuriant galimybę visiems gyventojams laisvai pasitraukti iš kaupimo ir sustabdyti valstybės skatinamąsias įmokas į antrosios pakopos pensijų fondus. Anot politiko, dabartinė sistema nepasiteisino.
„Pirmiausia – savanoriškas kaupimas antrosios pensijų pakopos dalyviui. Tik jis pats raštišku prašymu gali tapti kaupimo dalyviu. Antras dalykas – savanoriškas pasitraukimas. Bet kas, bet kada gali pasitraukti iš pensijų pakopos. Ne pagal sąrašą, ne pagal ligą ar praradus pajamas. Jei tai yra laisvanoriška – tai mes turime padaryti liberaliai, kad žmogus pats galėtų pasitraukti. Ir trečia – laisvanoriškas šios nepasiteisinusios sistemos finansavimas. Įmokas turėtų mokėti tik dalyviai ir jokių dotacijų. Tos dotacijos dabar kažkodėl vadinamos skatinamosiomis įmokomis, aš suprantu, kad jos būtų taikomos visiems būsimiems pensininkams, bet dabar tai yra paprasčiausia dotacija ir net ne žmonėms, o daugiausia verslui“, – sako A. Sysas.
Politikas teigia, kad antroji pensijų pakopa lūkesčių nepateisino, todėl reikia pradėti mąstyti apie kitokį organizavimą, į kaupimą įtraukiant ir darbdavius. Anot jo, tokia praktika yra įprasta Vakarų Europos šalyse. A. Sysas tikino, kad antrąją pensijų pakopą Lietuvoje turėtų vykdyti ne pelno siekiantys verslai, o profesiniai pensiniai fondai. Pasak socialdemokrato, įstatyminė bazė tam jau yra paruošta.
„Profesinių pensinių fondų įstatymas priimtas berods 2008 ar 2009 metais. Praėjo 15 metų ir, deja, nei vienas profesinis pensinis fondas nėra sukurtas, nes darbdaviai neturi jokio intereso. Kam jiems dar iš savo pelno finansuoti būsimas darbuotojų pensijas?“ – sako A. Sysas.
Priešrinkiminiai pažadai: buvo kalbama apie europinę pensiją ir jos kaupimą
Dabartinė valdžia prieš rinkimus taip pat kalbėjo apie pokyčius, susijusius su Lietuvos pensijų sistema. Prieš Seimo rinkimus socialdemokratai savo programoje rašė, kad atėję į valdžią, „didintų šalpos senatvės bei šalpos neįgalumo pensijas“. Pensijos minimos ir kalbant apie pasitraukimą iš pensijų kaupimo antrojoje pakopoje[2].
Trumpojoje programoje partija teigė, kad „pensijos augs, kad atitiktų šalies ekonomikos ir kainų lygį“, sakė, kad „ekonomikos ir kainų lygį atitiktų 60 proc. VDU (atskaičius mokesčius) dydžio vidutinė pensija“.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ savo rinkimų programoje žadėjo „atstatyti panaikintą pensijų dydžio priklausomybę nuo turimo darbo stažo“, kalbėjo, kad sieks „sutarimo dėl „europinės pensijos“.
Partija „Nemuno Aušra“ savo rinkiminėje programoje neminėjo pensijų, tik žadėjo supaprastinti „pasitraukimą iš II pakopos pensijų fondų“, taip pat užtikrinti, kad „naujiems įtraukimams į II pakopą visa apimtimi galiotų sutarčių laisvės principas“.
Pensijos Lietuvoje auga, tačiau vis dar ženkliai atsilieka nuo Vakarų Europos
2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.
2024 m. vidutinė senatvės pensija pasiekė 600 Eur ribą. Lyginant su 2023 m., vidutinė senatvės pensija padidėjo 61 Eur. Pernai vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu svyravo nuo 513 iki 574 Eur.
Teigiama, kad kitąmet pensijų augimas vidutiniškai sieks 12 proc. – daliai senjorų vidutinė pensija didės maždaug 73 iki 673 Eur, būtinąjį senatvės stažą turintiesiems – 81 ir pasieks 721 Eur.
Tačiau Europoje pensijų dydžiai itin skiriasi. Albanija turi mažiausią vidutinę pensiją žemyninėje Europoje – pensininkai gauna apie 131 Eur per mėnesį.
Bulgarijoje senjorai vidutiniškai gauna 226 Eur, o štai Islandijoje vidutinė mėnesinė pensija siekia net apie 2762 Eur[3].
