Pasibaigė pirmasis rinkimų turas: į jį dėmesį atkreipė užsienio žiniasklaida
Sekmadienį Lietuvoje vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Šį kartą atiduoti savo balsą rinkimuose prie balsadėžių atėjo jau dešimtmečius nematytas rinkėjų skaičius: iš viso balsavo 59,37 proc. piliečių.
Tačiau didelis rinkėjų skaičius nenulėmė didelių netikėtumų. Taip kaip prieš penkerius metus vykusiuose šalies vadovo rinkimuose, taip ir šį kartą daugiausiai rinkėjų balsų sulaukė dabartinis prezidentas, perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda. Su juo į antrąjį turą pateko konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė.
Tiesa, šį kartą matomas atvirkštinis scenarijus 2019 m. Prieš penkerius metus pirmajame ture nugalėjo I. Šimonytė, bet antrajame ture ji buvo sutriuškinta G. Nausėdos. Tada jis pirmajame ture liko antras. Dabar G. Nausėda užtikrintai laimėjo pirmąjį turą ir tikisi dar didesnio palaikymo antrajame.
Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pirmajame rinkimų ture G. Nausėda surinko 44,19 proc. rinkėjų balsų, o antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo.
VRK duomenimis, save išsikėlęs advokatas Ignas Vėgėlė surinko 12,47 proc., balsų, partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis – 9,35 proc., medikas Eduardas Vaitkus – 7,47 proc., teisininkas Dainius Žalimas – 3,5 proc., Darbo partijos lyderis Seimo narys Andrius Mazuronis – 1,39 proc., Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas – 1,36 proc. rinkėjų balsų.
O apie Lietuvoje vykusius prezidento rinkimus plačiai kalbėta ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Prezidento rinkimus nušvietė tarptautinė žiniasklaida, kuri išskyrė svarbiausias šių rinkimų temas ir aktualijas bei pačių kandidatų skirtumus.
Lenkijos žiniasklaida atkreipė dėmesį į balsavimą Šalčininkų rajone
Lenkijos naujienų portalas „wydarzenia.interia.pl“ atkreipė dėmesį į prezidento rinkimų rezultatus Visagine ir Šalčininkuose, kur didžiąją dalį balsų surinko prieštaringu naratyvu pagarsėjęs kandidatas E. Vaitkus.
Portalo „wydarzenia.interia.pl antraštė skelbia: „Ten gyvena lenkai. Rinkimus laimėjo prorusiškas kandidatas“[1].
Straipsnyje rašoma, jog „prorusiškas kandidatas E. Vaitkus laimėjo Lietuvos prezidento rinkimus Šalčininkų rajone, kur daugiausia gyvena lenkų“.
Šiame straipsnyje taip pat užsimenama, kad tai galėjo lemti politinės įtampos, tarp lietuvių ir lenkų. Teigiama, kad „per 30 nepriklausomybės metų matėme tik bandymus uždaryti mokyklas ir apriboti tautinių mažumų teises. Kita vertus, niekas nesugalvojo, kaip pasipriešinti prokremliškam naratyvui“.
Lenkijos naujienų portalas „rp. pl“ savo staipsnyje pavadinimu „Preliminarūs Lietuvos prezidento rinkimų rezultatai. Vyks antrasis turas“ rašo, kad rinkimų kampanijos Lietuvoje metu viena iš pagrindinių temų buvo saugumo situacija ir Baltijos šalyse jaučiama baimė dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.
Taip pat atkreiptas dėmesys į G. Nausėdą, kuris garsėja puikiais santykiais su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.
„Kai kas jo pažiūras lygina su partijos „Teisė ir teisingumas“ pažiūromis. Jo kadencijos metu Lietuva buvo viena iš nedaugelio šalių, su kuriomis santykiai su PiS valdoma Lenkija pagerėjo. Nausėda glaudžiai bendradarbiauja su prezidentu Andrzejumi Duda. Balandį jis sakė, kad būtent Duda įtikino Donaldą Trumpą atblokuoti daugiamilijardinę JAV karinę pagalbą Ukrainai“, – rašoma „rp. pl“ straipsnyje[2].
Saugumo partnerė Vokietija akcentuoja Lietuvos susirūpinimą dėl Rusijos
Vokietijos visuomeninis transliuotojas „DW“ atkreipė dėmesį į visą Lietuvos prezidento rinkimų kampaniją. Straipsnyje „Lietuva: Nausėda ir Šimonytė eina į antrąjį prezidento rinkimų turą“ teigiama, kad rinkiminės kampanijos metu „daugiausia dėmesio buvo skiriama Baltijos šalių saugumo problemoms“, o pagrindiniai kandidatai sutarė, kad „šalis turėtų didinti išlaidas gynybai, kad atremtų numanomą kaimyninės Rusijos keliamą grėsmę“[3].
„Visame regione piliečiai nerimauja, kad Baltijos šalys, dabar priklausančios NATO kariniam aljansui ir Europos Sąjungai, ateityje gali tapti Rusijos agresijos taikiniais. Šiek tiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad Rusijos puolimas yra įmanomas ar net labai tikėtinas“, – pabrėžiama vokiečių žiniasklaidoje.
„Euractiv.de“ paskelbė straipsnį, pavadinimu „Lietuvos prezidentas G. Nausėda laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų turą“[4]. Jame taip pat akcentuojama, jog rinkimai vyksta tuo metu, kai Lietuvos visuomenė yra itin sunerimusi dėl šalies saugumo.
„Dauguma sekmadienį rinkimuose dalyvaujančių kandidatų, įskaitant I. Šimonytę ir G. Nausėdą, per valstybinį radiją pareiškė, kad namuose kaupia maisto atsargas karinio konflikto atveju“, – teigia straipsnyje.
„Euractiv.de“ taip pat nagrinėja abiejų kandidatų, patekusių į antrąjį turą politinę ideologiją.
„Tiek G. Nausėda, tiek I. Šimonytė pasisako už tai, kad išlaidos gynybai būtų padidintos bent iki 3 procentų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (vietoj šiemet planuojamų 2,75 proc.), siekiant finansuoti kariuomenės ir infrastruktūros modernizavimą bei išlaikyti vokiečių karių ir jų šeimų brigadą, kuri nuo 2027 m. bus dislokuota Lietuvoje ir pasirengusi kovai. Abu pagrindiniai kandidatai sutaria dėl Rusijos politikos, tačiau nuomonės išsiskiria tokiais klausimais kaip tos pačios lyties asmenų civilinė partnerystė, kuriai Nausėda nepritaria“, – teigiama straipsnyje.
Savo ruožtu naujienų portalas „Tagesschau.de“ paskelbė straipsnį pavadinimu „Nausėda ir Šimonytė antrajame rinkimų ture“. Jame teigiama, kad „optimistiškai nusiteikęs G. Nausėda išgarsėjo kaip ryžtingas Ukrainos rėmėjas gynybiniame kare prieš Rusiją“[5].
Prancūzijos žiniasklaida pastebi kandidatų skirtumus
„La Tribune“ savo Lietuvos prezidento rinkimų apžvalgose pastebi į antrą turą patekusių kandidatų skirtumus. Straipsnyje „Lietuvos prezidento rinkimai, kurių centre – Rusijos grėsmė“ pirmiausiai pabrėžiama, kad jie vyksta grėsmės fone, o „nė vienas iš pagrindinių kandidatų nepaskelbė ketinimų suabejoti savo parama Ukrainai“[6].
„Nors abu kandidatai sutaria dėl gynybos, jų nuomonės kitais klausimais skiriasi. 49 metų Ingrida Šimonytė gina konservatyvias pažiūras ekonomikos klausimais ir liberalias pažiūras socialiniais klausimais. Visų pirma ji remia tos pačios lyties asmenų partnerystę, kuri šioje daugiausia katalikiškoje šalyje vis dar vertinama prieštaringai“, – sakoma „La Tribune“ apžvalgoje, vertinant I. Šimonytę.
Straipsnyje taip pat analizuojama ir G. Nausėdos politinė pozicija:
„Nuosaikiomis pažiūromis laikomas valstybės vadovas nepriklauso jokiai politinei jėgai, tačiau naudojasi populiariausios šalies partijos, socialdemokratų, parama. Devintojo dešimtmečio pabaigoje jis pats priklausė Komunistų partijai, ir tai, kai tai paaiškėjo jo prezidentavimo metu, pavadino klaida“.
JAV žiniasklaida teigiamai vertina kritišką kandidatų požiūrį į Rusiją
Amerikos žiniasklaidos milžinas „Politico“ paskelbė straipsnį pavadinimu „Rinkimai Lietuvoje: Gitanas Nausėda laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų turą“.
„G. Nausėda, buvęs bankininkas, 2019 m. išrinktas Baltijos šalies prezidentu, yra griežtas Kremliaus kritikas ir tvirtai palaikė Ukrainos kovą prieš Rusijos visišką invaziją, ragindamas griežtinti Vakarų sankcijas Maskvai. Praėjusį spalį jis užsipuolė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną už tai, kad šis paspaudė ranką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kaltindamas jį „flirtuojant su režimu, kuris vykdo labai žiaurius žiaurumus Ukrainos teritorijoje“, – rašoma straipsnyje[7].
„Politico“ teigia, kad I. Šimonytė taip pat panašiai pritaria griežtai G. Nausėdos pozicijai Rusijos atžvilgiu, tačiau yra liberalesnė socialiniais klausimais, pavyzdžiui, dėl tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės, kuriai dabartinis prezidentas nepritaria.
