WEF vadovo patarėjas apie Izraelio karą Palestinoje kalba lyg apie mokslinį eksperimentą
Klausas Švabas – Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) įkūrėjas, yra itin kontraversiška ir prieštaringai vertinama asmenybė. Jo pasisakymai, futuristinės idėjos apie pasaulio ateitį ir teiginiai – neretai sulaukia kritikos ir išgastingų visuomenės reakcijų, o jo sutelkta galia ir įtaka yra tapusios pačių įvairiausių konspiracinių teorijų temomis.
Galbūt dėl to, neverta stebėtis, kad ir jo artimiausiame rate – itin prieštaringi žmonės, nevengiantys savo žodžiais šokiruoti bei sukrėsti pasaulio. Vienas tokių žmonių yra ir K. Švabo patarėjas Yuval Harari. Jis visiškai neseniai stebėtinai nekorektiškai pasisakė apie Izraelio-„Hamas“ karą bei Gazos Ruožo humanitarinę krizę.
Viename interviu, apie kurį nutyli Vakarų žiniasklaida, Izraelio kilmės rašytojas, visuomenės veikėjas, profesorius ir itin artimas K. Švabo patarėjas Y. Harari pareiškė, kad „Izraelio okupuotas palestiniečių teritorijas gali būti prilygintos su laboratorija, kurioje – 2,5 mln. bandomųjų triušių“[1].
„Ir mes jau artėjame prie visiško sekimo režimų atsiradimo, kaip, pavyzdžiui, mano šalyje Izraelyje, kur turime didelę sekimo laboratoriją, vadinamą „okupuotomis teritorijomis“, kur yra 2,5 mln. bandomųjų triušių, leidžiančių parodyti, kaip visiškai stebėti ir kontroliuoti gyventojus, turint labai mažai karių“, – sakė Y. Harari.
Izraelis atlieka eksperimentą, kuriuo pavyzdžiu vėliau seks ir Vakarai?
K. Švabas ir jo aplinka seniai garsėja idėjomis apie ateities pasaulį, kuriame nieko neturėsime patys, būsime nuolat stebimi ir tuo neva džiaugsimės. Ar gali būti, kad tokio koncepto pamatus Izraelis jau deda Palestinoje? Galbūt, o Y. Harari apie savo valstybės veiksmus kaip apie eksperimentą yra pasisakęs ir plačiau.
Vos prasidėjus karui tarp Izraelio pajėgų ir „Hamas“ grupuotės, Y. Harari kalbėjo apie tai, kad „galingiausią Artimųjų Rytų šalį krečia skausmas, baimė ir pyktis“, nors jis pats ir teigė suprantantis palestiniečių civilių skausmą, nerimą ir baimę. Tačiau ir tuomet, kalbėdamas apie geopolitines aktualijas bei savo valstybės valdžios atsakomuosius veiksmus Gazos Ruože, jis pritaikė mokslinio eksperimento analogiją.
„Politika dažnai veikia kaip mokslinis eksperimentas, atliekamas su milijonais žmonių ir turintis nedaug etinių apribojimų. Jūs ką nors išbandote, ar tai būtų gerovės biudžeto didinimas, ar populisto prezidento išrinkimas, ar taikos pasiūlymas, stebite rezultatus ir sprendžiate, ar toliau eiti tuo keliu; arba keičiate kryptį ir bandote ką nors kita. Būtent taip dešimtmečius vyko Izraelio ir Palestinos konfliktas: bandymų ir klaidų būdu“, – sakė Y. Harari[2].
Kalbėdamas šia tema plačiau jis sakė, kad dešimtajame dešimtmetyje, vykstant Oslo taikos procesui, Izraelis suteikė taikai šansą, buvo perdavęs palestiniečiams Gazos Ruožo kontrolę.
„Žinau, kad palestiniečių ir kai kurių išorės stebėtojų požiūriu Izraelio taikos pasiūlymai buvo nepakankami ir arogantiški, tačiau vis dėlto tai buvo dosniausias pasiūlymas, kokį Izraelis kada nors yra pateikęs. Vykstant šiam taikos procesui Izraelis perdavė dalį Gazos Ruožo kontrolės Palestinos savivaldai. Rezultatas izraeliečiams buvo baisiausia iki tol patirta teroro kampanija. Izraeliečius vis dar persekioja prisiminimai apie kasdienį gyvenimą 2000-ųjų pradžioje, kai kasdien buvo bombarduojami autobusai ir restoranai. Ši teroro kampanija pražudė ne tik šimtus Izraelio civilių, bet ir taikos procesą bei Izraelio kairiuosius“, – sako Y. Harari.
Kas sekė po to, pasak jo, buvo „kitas Izraelio eksperimentas Gazos Ruože“. Šį kartą, tai jau buvo pasitraukimas. Vis dėlto, Y. Harari teigimu, palestiniečiai pasirodė nėra pajėgūs susitvarkyti patys. Jis pažymi, kad Izraelio kairieji tikėjosi, kad palestiniečiai sąžiningai bandys paversti Gazą klestinčiu ir taikiu miestu-valstybe arba „Artimųjų Rytų Singapūru“.
„Žinoma, sunku sukurti Singapūrą esant dalinei blokadai. Tačiau sąžiningai pabandyti vis dėlto buvo galima, ir tokiu atveju tiek užsienio jėgos, tiek Izraelio visuomenė būtų dar labiau spaudusios Izraelio vyriausybę panaikinti Gazos Ruožo blokadą ir pasiekti garbingą susitarimą ir dėl Vakarų Kranto“, – teigia jis.
Y. Harari nevengia kritikos Palestinos žmonėms ir dėl „Hamas“ įsigalėjimo. Pasak jo, šis eksperimentas taip pat baigėsi nesėkme, kai „Hamas“ šioje teritorijoje sukūrė savo bazes ir štabus, ėmė planuoti teroro aktus. Vis dėlto, jis pripažįsta, kad daugelis Izraelio dešiniųjų laikė „Hamas“ daug geresniu partneriu nei Palestinos savivaldą.
„Taip buvo dėl to, kad Izraelio šalininkai norėjo ir toliau kontroliuoti Vakarų Krantą ir bijojo taikos susitarimo. Atrodė, kad „Hamas“ Izraelio dešiniesiems siūlė geriausią iš visų variantų: atleisti Izraelį nuo būtinybės valdyti Gazos Ruožą, bet nepateikti jokių taikos pasiūlymų, kurie galėtų sutrikdyti Izraelio Vakarų Kranto kontrolę. Ką tik Izraelio išgyventa siaubo diena žymi Benjamino Netanyahu smurtinio sambūvio eksperimento pabaigą“, – sako Y. Harari.
Izraelis jau daugybę metų atidžiai sekė palestiniečius
Vakarų valstybėse dažnai kalbama apie Kinijos valdžios pritaikomą sekimo bei kontrolės mechanizmą, kai vaizdo kamerų, pareigūnų, išmaniųjų technologijų ar net socialinio kredito sistemų junginys komunistinei valdžiai leidžia žinoti kiekvieną savo piliečių žingsnį.
Tačiau panaši sistema jau aibę metų taikoma Izraelio valdžios atstovų; tačiau tai vyksta ne pačiame Izraelyje, bet Gazos Ruože. Dar šį pavasarį, gerokai prieš dabartinį karą Artimuosiuose Rytuose, „Amnesty International“ – tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija skelbė, kad vykdo itin plačią palestiniečių sekimo kampaniją.
Tuomet buvo teigiama, kad Izraelio valdžios institucijos naudoja eksperimentinę veido atpažinimo sistemą, vadinamą „Raudonuoju vilku“, kad galėtų sekti palestiniečius ir automatizuoti griežtus jų judėjimo laisvės apribojimus[3]. Ši programa neva yra vis didėjančio stebėjimo tinklo, kuris stiprina Izraelio valdžios kontrolę palestiniečių atžvilgiu ir padeda palaikyti Izraelio apartheido sistemą, dalis. „
„Raudonasis vilkas“ yra dislokuotas kariniuose kontrolės postuose Vakarų krante. Programa nuskaito palestiniečių veidus ir įtraukia juos į didžiules stebėjimo duomenų bazes be jų sutikimo. „Amnesty International“ taip pat užfiksavo, kaip Izraelis vis dažniau naudoja veido atpažinimo technologiją prieš palestiniečius okupuotoje Rytų Jeruzalėje, ypač po protestų ir teritorijose aplink nelegalias gyvenvietes.
„Be nuolatinės perteklinės fizinės jėgos ir savavališko suėmimo grėsmės, palestiniečiai dabar turi kovoti su rizika, kad bus stebimi pagal algoritmą arba jiems bus uždrausta įeiti į savo rajonus remiantis diskriminacinėse stebėjimo duomenų bazėse saugoma informacija“, – teigiama „Amnesty International“ ataskaitoje.
„Amnesty International“, remdamasi kariškių liudijimais, netgi užfiksavo, kaip palestiniečių stebėjimas tapo žaidimu. Pavyzdžiui, du Hebrone 2020 m. dislokuoti kariai pasakojo, kad „Blue Wolf“ programėlė generuoja reitingus pagal užregistruotų palestiniečių skaičių: Izraelio vadai teikia prizus batalionui, surinkusiam daugiausia taškų. Taip Izraelio kariai skatinami nuolat stebėti palestiniečius.
