<h2>Vilniaus COVID-19 situacija – „juodoji zona“</h2>
<p>Taigi, prasidėjus vakcinavimui – COVID-19 skaičiai nerimsta. Nors ir Lietuvoje jau 658 661 asmenys yra vakcinuoti pirma skiepo doze, o dviem dozėmis – 251 440 gyventojai,[1] Vilniaus miestas dabar tam tikroje panikoje. Šiuo metu Vilniaus miestas yra juodojoje (D) zonoje. Pasak statistikos departamento, šioje zonoje per pastarąsias 14 dienų 100 000 gyventojų teko 549,8 naujų atvejų.</p>
<p>Svarbu paminėti, kad Vilniaus mieste jau turėtų būti 178 513 imunizuoti asmenys, o tai reiškia net 31,3 proc. visų Vilniaus gyventojų. Na, tai kur tas imunitetas, jei skaičiai vėl „dega“?</p>
<p>Vilniaus Santaros klinikų duomenimis, balandžio 27 dieną Vilniaus regione jau buvo užimta 81 vieta reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, o tai reiškia 81 proc. COVID-19 lovų užimtumą. Taip pat deklaruojama, kad jau yra užimtos 606 aktyvaus gydymo vietos, sudarančios net 86 proc.[2]</p>
<p>Konkrečiai Vilniaus Santaros klinikose deklaruojama situacija ne ką geresnė – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose jau užimtos 59 vietos iš 67, o tai sudaro 88 proc. Aktyvaus gydymo skyriuje – iš 159 vietų užimtos 128, bendrai tai sudaro 80 proc. vietų.</p>
<p>Nuo pandemijos pradžios Vilniaus mieste registruoti 59 609 COVID-19 ligos atvejai, statistiškai pasveiko 52 408 asmenys. Pagal kelių dienų duomenis, pastebėtina, jog užsikrėtusiųjų šia infekcija skaičiai Vilniuje kiek kito: balandžio 26 d. fiksuoti 356 nauji ligos atvejai, balandžio 27 d. – 615 naujų atvejų ir balandžio 28 d. naujų atvejų buvo 509.[3]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/hospital-3.jpg" alt="COVID-19 hospital" /></p>
<h2>Sveikatos apsaugos viceministrė: negerėjant situacijai, teks imtis priemonių</h2>
<p>Ar dėl tokios Vilniaus situacijos vėl galimi karantino sugriežtinimai, ar masinio vakcinavimo paspartinimas, kol kas konkrečiai į šį klausimą nėra atsakoma, tačiau sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė teigia, kad resursų ligoninėse yra, tačiau greitu metu gali pritrūkti pacientus prižiūrinčio personalo:[4]</p>
<blockquote>Šitos paskutinės dienos yra skirtos derinant papildomą personalą, nes dar turime galimybę atidaryti keletą naujų lovų, bet lova yra tik lova, prie lovos reikia personalo, kuris rūpintųsi tais žmonėmis, ypač reanimacijoje. Dabar deriname žmonių pasitelkimą iš gretimų ligoninių į pagalbą, tai matome, kad dar turėsime galimybių plėsti reanimacijai skirtų lovų skaičių Vilniaus apskrityje.</blockquote>
<p>Ž. Simonaitytė taipogi teigė, jog dabar COVID-19 pacientams skirtų lovų užimtumas stipriai didėja – nuo anksčiau buvusių 5 proc. praeitą savaitę išaugo į 15 proc. Ar tai reiškia, kad masinis vakcinavimas nebepadeda?</p>
<p>BNS duomenimis, Ž. Simonaitytė taipogi užsiminė apie vieną iš galimybių tokiai situacijai suvaldyti – tai planinių paslaugų stabdymą ir karantino priemonių griežtinimą:</p>
<blockquote>Be abejo, yra tas kritinis dalykas – planinių paslaugų stabdymas. Vertiname galimybes dalį ir šiek tiek sąlyginai lengvesnių pacientų iš reanimacijos pervežti į tuos artimiausius miestus, kurie turi galimybių priimti, tai yra Kaunas ir Panevėžys. Tam tikrų resursų turime, bet jeigu matysime, kad situacija negerėja ir einame resursų išsėmimo ribos link, tai faktas, kad į diskusijas turės grįžti ir klausimas dėl kažkokių kardinalesnių priemonių.</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/quarantine-2.jpg" alt="Quarantine" /></p>
<h2>Dėl griežtų karantino ribojimų netekome daugiau žmonių nei nuo COVID-19</h2>
<p>Seimo narys Julius Sabatauskas įžvelgia Vyriausybės aplaidumą sprendžiant klausimą dėl gydymo suteikimo ne COVID-19 pacientams:[5]</p>
<blockquote>Matau pavojingą tendenciją, kad Vyriausybė koncentruojasi išimtinai tik į karantino režimo valdymą, tačiau visiškai ignoruoja perteklines mirtis, kurių skaičius beveik pustrečio karto viršija COVID-19 mirčių kiekį Lietuvoje. O tai reiškia, kad žmonėms laiku nebuvo diagnozuota liga, nebuvo suteiktas būtinasis gydymas ir kitos medicininės paslaugos. </blockquote>
<p>J. Sabatausko teigimu, tokių mirčių Lietuvoje jau skaičiuojama beveik 10 tūkst. Tokie skaičiai reiškia, kad dėl karantino valdymo trūkumų netekome pustrečio karto daugiau žmonių nei per tą patį laiką mirė nuo COVID-19 infekcijos. Seimo narys negailėjo kritikos dabartinei Vyriausybei – ši, nuo pirmojo karantino pradžios, jau žinojo situaciją dėl perteklinių mirčių, kurių buvo užfiksuota daugiau nei 4 tūkst. Iki dabar šis skaičius padidėjęs papildomais 5 tūkst. perteklinių mirčių atvejais:</p>
<blockquote>Tokia situacija sietina su išimtinai medicininių paslaugų teikimo ribojimais. Lietuva uždraudė teikti medicinines paslaugas nuo praeitų metų kovo mėnesio iki gegužės, po to jas ženkliai ribojo. Tokių šalių kaip: Švedijos, Suomijos bei Danijos praktika rodo, kad valdančiųjų pasirinktas kelias buvo klaidingas,- teigė J. Sabatauskas</blockquote>
<p>Prof. Gediminas Černiauskas sutiko, kad situacija atrodo išties liūdnai ir Lietuva net kelis kartus atsilieka nuo J. Sabatausko išvardytų šalių. G. Černiausko teigimu, atliktame tyrime buvo analizuotos 15 Europos Sąjungos valstybių, iš kurių nei viena savo praktikoje nedraudė įstaigoms teikti paslaugas, priešingai, nei Lietuva.</p>
<p>Tad, ko gi gali pasimokyti Lietuvos Vyriausybė iš kaimyninių valstybių? Kaip pavyzdį G. Černiauskas pateikia Švedijos situaciją – jie nekaltino kitų dėl esamos situacijos, priešingai, ją analizavo. Švedai nustatė, kad pas juos bloga situacija buvo senelių namuose, tad problemą identifikavo ir ją netrukus išsprendė.</p>
<p>Būtent dėl tokios švedų pozicijos mirčių skaičius senelių namuose normalizavosi ir situacija tikrai pagerėjo. Priešingai, Lietuvoje, nėra analizuojama, kur ir nuo ko dažniausiai Lietuvos gyventojai miršta. G. Černiausko teigimu, Lietuvai reikia žiūrėti ne tik į bendrą statistiką, bet ir svarbu į tai įtraukti klinicistus, kurie žiūrėtų kiekvieną keistų mirčių ligos istoriją ir nustatinėtų mirties priežastis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/clinic.jpg" alt="Clinic" /></p>
