Vokietijos kanclerio Olafo Šolco iniciatyva
Kalbėdamas 78-ojo JTO Generalinėje Sesijoje Niujorke, Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Sholz) pasiūlė reformuoti dabartinę JTO Saugumo Tarybą. Pasak jo, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, Taryboje turėtų atsirasti daugiau Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių.[1]
„JTO per mažai atspindi daugiapolio pasaulio realybę. Ir geriausiai tai matosi ne kur kitur, o Saugumo Tarybos sudėtyje“, – pabrėžė O.Šolcas.
Pasak jo, yra akivaizdu, kad Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalys institucijoje turėtų vaidinti svarbesnį vaidmenį. „Remiantis tuo, galima sutarti dėl skirtingų teksto variantų. Nė viena šalis neturėtų blokuti tokių atvirų ir maksimalius reikalavimus keliančių, derybų. Vokietija to irgi nedarys“, – patikino jis.
Politikas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vis daugiau partnerių, įskaitant ir tris iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, vis garsiau pasisako už reformų būtinybę. Omenyje O. Šolcas turėjo JAV, Prancūziją ir Didžiąją Britaniją. Taip pat jis paragino palaikyti Vokietijos, kuri nori tapti vienu iš besikeičiančių narių 2027 ir 2028 metais, kandidatūrą.
Savo kalboje Vokietijos kancleris dar kartą pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo plėtros svarbą ir ypatingai – su Globalių pietų šalimis.[2]
„Mūsų laisvė, demokratija ir klestėjimas tampriai susiję su Europos ir viso pasaulio gerbūviu“, – konstatavo Vokietijos Vyriausybės vadovas. Jo nuomone, svarbu tiek jau esamų aljansų stiprinimas, tiek naujų partnerių paieška. Tik taip, jo nuomone, galima sumažinti per daug didelės vienpusės priklausomybės riziką.
Už pokyčius pasisako ir Didžioji Britanija
Didžioji Britanija pritaria JTO Saugumo Tarybos plėtrai, patikino Niujorke, Tarptautinių santykių taryboje pasisakęs Didžiosios Britanijos URM vadovas Džeimsas Kleverlis (James Cleverly).
Pasak jo, Londonas pasisako už tai Indijos, Brazilijos, Vokietijos ir Japonijos narystę Saugumo Taryboje. Ministro teigimu, daugiau teisių būtina suteikti ir Afrikos šalims.
Kiek anksčiau, kalbėdamas 78-ojoje JTO Generalinės Asamblėjos sesijoje, JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) pareiškė, kad atėjo laikas reformuoti Saugumo Tarybą ir priimti daugiau narių. [3] JAV Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Džonis Kirbis (John Kirby) patikslino, kad, Vašingtono nuomone, Taryba turėtų tapti daugiau apimančia ir įtraukia.
Įdomu, kad tokioms Vakarų šalių iniciatyvoms pritarė ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Pasak jo, šiuo metu Vakarai Taryboje turi per daug įtakos. Rusijos URM vadovas taip pat nurodė, kad Taryboje turėtų atsirasti daugiau Afrikos ir Azijos šalių. [4]
Apie tai, kad dauguma valstybių pasisako už Saugumo Tarybos reformas, teigė ir JTO generalinis sekretorius Antonijus Guterešas (António Guterres).
Kas ta Saugumo Taryba ir kaip ji veikia
Saugùmo Tarýba, Jungtinių Tautų Saugùmo Tarýba (anglų kalba United Nations Security Council, UNSC), Jungtinių Tautų institucija, atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Įkurta 1946. Būstinė Niujorke. [5]
Saugumo Tarybą sudaro 15 šalių narių, kurių 5 yra nuolatinės (Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Prancūzija ir Rusija), 10 renkamos Generalinės Asamblėjos 2 metams (Lietuva nenuolatine nare buvo 2014–15). Afrikai atstovauja 3, Lotynų Amerikai ir Karibų jūros baseino šalims, Azijai, Vakarų Europos ir kitoms šalims – po 2, Rytų Europai – 1 šalis narė; iš jų 1 narė iš Afrikos arba Azijos šalių turi atstovauti arabų šalims.
Jos funkcijos – palaikyti tarptautinę tvarką ir saugumą vadovaujantis Jungtinių Tautų principais ir tikslais, nagrinėti kiekvieną iškilusį ginčą ar susidariusią konfliktinę situaciją, rekomenduoti būdus, kaip sureguliuoti tokius ginčus, nurodyti sąlygas, kaip įveikti konfliktines situacijas, kurti ginkluotės kontrolės planus, raginti Jungtinių Tautų šalis nares imtis ekonominių ar kitų sankcijų, išskyrus jėgos panaudojimą, agresijai stabdyti prireikus imtis karinių veiksmų, vykdyti Jungtinių Tautų globos funkcijas ir taikos palaikymo misijas.
Saugumo Taryba siekia konfliktus sureguliuoti pirmiausia taikiomis priemonėmis. Dažniausiai tokiais atvejais siunčiami taikos palaikymo būriai, kurių užduotis – išskirti konfliktuojančias puses ir padėti joms pradėti derybas. Įvairios ekonominės sankcijos ar karinės amunicijos embargas taikoma, jei konfliktuojančios šalys neatsižvelgia į Saugumo Tarybos reikalavimus. Išskirtiniais atvejais Saugumo Taryba turi teisę kreiptis į tam tikras Jungtinių Tautų šalis nares, prašydama jų dalyvauti karinėse akcijose.
Saugumo Taryba teikia rekomendacijas Generalinei Asamblėjai renkant generalinį sekretorių ir į Jungtines Tautas priimant naujas šalis nares. Saugumo Tarybos galios nustatomos pagal jos priimamas rezoliucijas; sprendimams priimti balsuojant reikia mažiausiai 9 šalių narių sutikimo, priimant sprendimus esminiais klausimais rezoliucija patvirtinama, kai nė viena Saugumo Tarybos nuolatinė šalis narė nepasinaudoja veto teise.
Pagal Jungtinių Tautų Chartiją, Saugumo Tarybos sprendimai privalomi visoms Jungtinių Tautų šalims narėms. Saugumo Tarybos posėdžiuose gali dalyvauti ir ne Saugumo Tarybos šalys narės, jei aptariamas klausimas ypatingai susijęs su jomis. Saugumo Tarybai vadovauja pirmininkas, kuris yra rotacijos principu kas mėnesį pagal anglišką abėcėlę besikeičiančios šalies narės delegacijos vadovas.
1983 priimtos Saugumo Tarybos Procedūrų taisyklės. Yra generalinis sekretorius, ombudsmenas. Veikia Kompensavimo komisija, Tūkstantis penki šimtai keturiasdešimtasis (atliekantis branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų platinimo prevenciją), Antiterorizmo, Sankcijų komitetai, Dokumentacijos, Vaikų ir ginkluotų konfliktų darbo grupės.
