Londonas leis MBDA perduoti duomenis apie britiškus SCALP komponentus, tačiau kalbama ne apie visos raketos technologijos perdavimą be apribojimų
Jungtinė Karalystė sutiko leisti Europos gynybos bendrovei MBDA perduoti Ukrainai įslaptintą techninę informaciją apie britiškos kilmės komponentus, naudojamus tolimojo nuotolio sparnuotosiose raketose SCALP. Rugpjūčio 24 dieną apie sprendimą Kyjive paskelbė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas.
Šis žingsnis turėtų leisti Ukrainai kartu su Prancūzija kurti vietines raketų surinkimo linijas. Kyjivas jau kelis mėnesius derasi su Paryžiumi dėl licencijų ir SCALP gamybos lokalizavimo, tačiau tam reikėjo Londono sutikimo, nes raketoje naudojama ir Jungtinėje Karalystėje sukurta technologija.
Todėl žiniasklaidoje vartojamas apibūdinimas, kad Jungtinė Karalystė perduoda Ukrainai SCALP „brėžinius“, yra kiek supaprastintas. Oficialiuose Londono pranešimuose kalbama apie leidimą MBDA atskleisti įslaptintą informaciją, susijusią su britiškais raketos komponentais. Viešai nėra paskelbta, kad Ukrainai perduodamas visas konstrukcinių dokumentų paketas ar suteikiama neribota teisė savarankiškai gaminti kiekvieną raketos elementą.
Vis dėlto politinė ir technologinė sprendimo reikšmė didelė. Vakarų pagalba Ukrainai palaipsniui pereina nuo gatavų ginklų tiekimo prie technologijų ir gamybos kompetencijų perdavimo, kad dalį sudėtingiausių sistemų Ukraina ilgainiui galėtų surinkti arba gaminti savo teritorijoje.
SCALP ir „Storm Shadow“ yra tos pačios britų ir prancūzų raketos versijos, galinčios smogti taikiniams daugiau kaip už 250 kilometrų
SCALP-EG ir britiška „Storm Shadow“ iš esmės yra tos pačios bendros britų ir prancūzų programos sparnuotosios raketos. Prancūzijoje ji vadinama SCALP, Jungtinėje Karalystėje – „Storm Shadow“.
Raketa paleidžiama iš orlaivio ir skirta tiksliai smogti iš anksto nustatytiems stacionariems taikiniams. Oficialiai skelbiamas eksportinių versijų veikimo nuotolis viršija 250 kilometrų, nors tikslios skirtingų modifikacijų charakteristikos neviešinamos.
Raketa skrenda nedideliame aukštyje, naudodama navigacijos sistemas ir reljefo sekimo technologijas, o paskutinėje skrydžio dalyje jos valdymo sistema tiksliai identifikuoja numatytą taikinį. Ji buvo kuriama tokiems objektams kaip vadavietės, aerodromų infrastruktūra, amunicijos sandėliai ir kiti gerai apsaugoti stacionarūs taikiniai.
Ukraina SCALP ir „Storm Shadow“ naudoja nuo 2023 metų. Šiomis raketomis buvo smogta Rusijos kariniams objektams okupuotose Ukrainos teritorijose, Kryme ir, pakeitus dalies Vakarų valstybių apribojimus, kai kuriems taikiniams Rusijos teritorijoje.
2023 metais Londonas pirmasis perdavė Ukrainai vakarietiškas tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas, o dabar keičiasi pats paramos modelis
Jungtinė Karalystė 2023 metais tapo pirmąja valstybe, perdavusia Ukrainai vakarietiškas tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas. Iki tol Vakarų šalys ilgą laiką vengė tiekti ginklus, galinčius pasiekti taikinius šimtų kilometrų atstumu.
Po Londono sprendimo Prancūzija perdavė Ukrainai savo SCALP raketas. Vėliau Ukraina gavo ir amerikietiškų ATACMS bei kitų tolimojo nuotolio priemonių, o pati smarkiai išplėtė vietinių dronų ir raketų gamybą.
Dabar atsiranda naujas etapas. Vietoj nuolatinio riboto kiekio raketų perdavimo Kyjivas siekia gamybos licencijų ir technologinių susitarimų, leidžiančių ginklus gaminti arba bent surinkti Ukrainoje.
Toks modelis Vakarų valstybėms politiškai ir pramoniniu požiūriu sudėtingesnis. Raketa nėra vien metalinis korpusas ir variklis – joje yra navigacijos, elektronikos, kovinės galvutės, valdymo ir apsaugos technologijų, kurioms taikomos griežtos eksporto kontrolės taisyklės. Todėl kiekvieno elemento perdavimui gali reikėti atskirų valstybių leidimų.
Maskva perspėjo bandysianti sunaikinti būsimas raketų gamybos vietas Ukrainoje ir Londoną apkaltino karo eskalavimu
Rusija į Jungtinės Karalystės sprendimą sureagavo iš karto. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad britų technologinė pagalba esą „pila alyvos į ugnį“ ir didina Londono įsitraukimą į karą.
D. Peskovas taip pat pareiškė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos sieks nustatyti vietas, kuriose Ukrainoje būtų surenkamos ar gaminamos raketos, o Rusijos kariuomenė mėgintų šiuos objektus sunaikinti.
Tai yra viena didžiausių praktinių būsimos gamybos problemų. Dideli stacionarūs ginklų fabrikai Ukrainoje gali tapti Rusijos balistinių ir sparnuotųjų raketų taikiniais, todėl gamyba turėtų būti decentralizuojama, maskuojama arba įrengiama gerai apsaugotuose objektuose.
A. Burnhamas Maskvos kritiką atmetė ir pakartojo, kad Jungtinė Karalystė Ukrainos gynybą rems tol, kol bus pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika. Londonas nuo 2022 metų Ukrainai jau yra skyręs apie 25 mlrd. svarų sterlingų karinės ir civilinės paramos, iš jų apie 16 mlrd. svarų – karinei pagalbai.
Kyjive susirinkusi „Norinčiųjų koalicija“ oro gynybą paskelbė skubiausiu prioritetu prieš artėjančią žiemą
SCALP technologijos perdavimas paskelbtas tuo metu, kai Kyjive vyko vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas. Posėdžiui kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pirmininkavo A. Burnhamas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Koalicijos valstybės bendrame pareiškime pasmerkė intensyvėjančius Rusijos smūgius Ukrainos miestams, energetikos infrastruktūrai ir civiliams. Partneriai susitarė skubos tvarka stiprinti Ukrainos oro gynybą ir aktyviau dalytis gynybos technologijomis.
Ypatingas dėmesys skiriamas balistinių raketų grėsmei. Dronus ir dalį sparnuotųjų raketų Ukraina gali naikinti įvairiomis sistemomis, tačiau prieš dideliu greičiu skrendančias balistines raketas tinkamų priemonių pasirinkimas gerokai siauresnis.
Koalicija taip pat įsipareigojo stiprinti Ukrainos energetikos sektoriaus apsaugą prieš žiemą, tiekti specializuotą įrangą ir toliau rengti būsimos daugianacionalinės pajėgos Ukrainoje planus. Tokios pajėgos būtų dislokuojamos tik įsigaliojus patikimoms paliauboms.
Ukrainai daug svarbesnis už SCALP išlieka prašymas leisti pačiai gaminti amerikietiškas PAC-3 raketas „Patriot“ sistemoms
Tolimojo nuotolio raketos suteikia Ukrainai galimybę smogti Rusijos karinei infrastruktūrai, tačiau artimiausios žiemos požiūriu Kyjivo skubiausias poreikis yra kitoks – balistinių raketų perėmėjai.
Ukraina ypač priklausoma nuo amerikietiškų „Patriot“ sistemų ir PAC-3 raketų. V. Zelenskis yra sakęs, kad šaliai artėjančiai žiemai reikėtų maždaug 300 papildomų perėmimo raketų.
Kyjivas siekia ne vien gauti daugiau PAC-3 iš Vakarų atsargų. Ukraina taip pat prašo JAV leidimo šias raketas ateityje gaminti savo teritorijoje arba dalyvauti jų bendroje gamyboje.
Donaldas Trumpas liepos pradžioje NATO viršūnių susitikime buvo pareiškęs, kad Vašingtonas suteiks Ukrainai gamybos licenciją. Tačiau po kelių savaičių JAV prezidentas pasakė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas. JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris vėliau patikslino, kad ilgalaikio susitarimo iki žiemos tikėtis nereikėtų, nes PAC-3 technologijai taikoma itin griežta JAV eksporto kontrolė.
SCALP gamybos lokalizavimas rodo platesnį pokytį – Europa siekia, kad Ukraina taptų ne pagalbos gavėja, o dalimi bendros gynybos pramonės
Vakarų paramos Ukrainai modelis per daugiau kaip ketverius karo metus pasikeitė kelis kartus. 2022 metais svarbiausia buvo kuo greičiau perduoti turimą amuniciją ir sovietinio tipo techniką. Vėliau prasidėjo vakarietiškų tankų, oro gynybos sistemų, artilerijos ir raketų tiekimas.
Dabar vis daugiau projektų grindžiami bendra gamyba. Ukraina pati masiškai gamina dronus, tolimojo nuotolio bepiločius aparatus, raketas ir elektroninės kovos sistemas, o Europos šalys siekia šią karo metu sukauptą patirtį integruoti į savo gynybos pramonę.
Tą pačią rugpjūčio 24 dieną Londonas ir Kyjivas pasirašė atskirą dirbtinio intelekto gynybos partnerystę. Jungtinė Karalystė taps pirmąja užsienio valstybe, gausiančia prieigą prie Ukrainos „Avengers AI Labs“ sistemos ir milijonų realiomis kovos sąlygomis surinktų bei sužymėtų vaizdų.
SCALP susitarimas todėl yra viena didesnės tendencijos dalių. Europa Ukrainai perduoda jau ne vien gatavus ginklus – palaipsniui perduodama ir dalis technologinių kompetencijų, leidžiančių kurti ilgalaikę gynybos pramonės bazę.
Jeigu Ukrainoje iš tiesų pradės veikti SCALP surinkimo linijos, tai būtų vienas sudėtingiausių vakarietiškų ginklų, kurių gamybos procesas nuo 2022 metų būtų lokalizuotas karo sąlygomis. Tačiau iki realiai Ukrainoje pagamintos pirmosios raketos dar laukia licencijų, gamybos infrastruktūros, tiekimo grandinių ir saugumo klausimai, todėl Londono sprendimas kol kas yra technologinių durų atvėrimas, o ne pranešimas apie jau veikiančią raketų gamyklą.
Šaltiniai
Euronews. (2026). UK to share SCALP missile blueprints with Ukraine as Coalition of the Willing meets in Kyiv. https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/24/uk-to-share-scalp-missile-blueprints-with-ukraine-as-coalition-of-the-willing-meets-in-kyi
UK Government. (2026). Britain is 100% behind you: Prime Minister Andy Burnham visits Kyiv on Ukrainian Independence Day for first international trip. https://www.gov.uk/government/news/britain-is-100-behind-you-prime-minister-andy-burnham-visits-kyiv-on-ukrainian-independence-day-for-first-international-trip
Reuters. (2026). UK’s Burnham to visit Ukraine with plan to support long-range missile production. https://www.reuters.com/world/uk/uks-burnham-visit-ukraine-with-plan-support-long-range-missile-production-2026-08-23/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis yra aiškus ir suprantamas, pateikiantis svarbią informaciją apie SCALP raketų technologiją ir jos perdavimą Ukrainai. Tai aktuali tema, kuri domina daugelį skaitytojų.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie SCALP raketų technologiją ir jos perdavimą Ukrainai, be to, jis nešališkas ir vengia dezinformacijos.
Straipsnis yra labai aktualus, nes apima svarbų įvykį, susijusį su ginkluotės technologijų perdavimu Ukrainai, kuris tiesiogiai susijęs su geopolitine situacija ir karo veiksmų kontekstu. Informacija apie SCALP raketų technologiją ir jos potencialą padidinti Ukrainos gynybinius pajėgumus yra reikšminga Lietuvos auditorijai, ypač turint omenyje mūsų šalies interesus saugumo srityje.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Jungtinės Karalystės paramą Ukrainai ir naujų ginkluotės technologijų perdavimą, kas yra aktualu ir svarbu visuomenei. Informacija yra konstruktyvi ir prisideda prie supratimo apie gynybinius pajėgumus.
Straipsnis nesubalansuotas, nes koncentruojasi tik į ginkluotės perdavimą ir galimus privalumus, neskatindamas diskusijos apie galimas pasekmes ir emocinį poveikį, kas gali sukelti nepagrįstą nerimą.
