MAGA judėjimas – siekis atkurti JAV didybę
„Padarykime Ameriką vėl didžią“, „Make America Great Again“ arba tiesiog MAGA – yra nativistinis politinis judėjimas, atsiradęs Jungtinėse Valstijose prieš dešimtmečius, išpopuliarėjęs per 2016 m. prezidento rinkimų kampaniją ir tapęs vienu esminiu Donaldo Trumpo šūkiu.
Pastarojoje JAV prezidento rinkimų kampanijoje, kuri atnešė D. Trumpui užtikrintą pergalę, MAGA taip pat turėjo didžiulį vaidmenį: diskusijos apie Amerikos nuosmukį ir būtinybę grąžinti šalį į galybės ir įtakos aukštumas vyravo ne vienuose debatuose, pokalbių laidose ar interviu.
Vis tik, nors apie MAGA kalbama garsiai ir plačiai, net ne visi amerikiečiai iš tiesų žino, kokia yra šio judėjimo esmė. Šis judėjimas, priešingai, nei mano daugelis jaunesnių amerikiečių ar kitų šalių gyventojų, tikrai nėra D. Trumpo idėja, nors ir pasitarnavo jam siekiant pergalės 2016 m. rinkimuose.
„Padarykime Ameriką vėl didžią“ judėjimas skaičiuoja ne vieną dešimtmetį ir yra paremtas įsitikinimu, kad Jungtinės Amerikos Valstijos kadaise buvo „didi“ valstybė ir pasaulio galybė, tačiau šį statusą prarado dėl užsienio įtakos tiek savo viduje – imigracijos ir daugiakultūriškumo, tiek išorėje – globalizacijos arba didesnės kelių šalių ekonomikų integracijos[1].
MAGA šalininkai yra linkę manyti, kad tokį nuosmukį galima pakeisti sistemingai vykdant politiką „pirmiausia Amerika“, kuri užtikrintų didesnį ekonominį protekcionizmą, sumažintų imigraciją, ypač iš besivystančių šalių, ir skatintų tai, ką MAGA nariai laiko tradicinėmis Amerikos vertybėmis.
Nors kai kurios MAGA palaikomos politikos kryptys gali būti susijusios su rasine, lyties arba religine diskriminacija, pagrindiniame judėjimo elemente vis dėlto vyrauja valstybės protekcionizmas, ne kultūriniai karai, o dalis MAGA atstovų nuo prieštaringų ir skaldančių pasaulėžiūrų yra linkę atsiriboti.
Frazę „Padarykime Ameriką vėl didžią“ pirmasis panaudojo R. Reiganas
Frazės „Padarykime Ameriką vėl didžią“ variantą pirmasis išpopuliarino respublikonų prezidentas Ronaldas Reiganas, kuris posakį „Padarykime Ameriką vėl didžią“ naudojo kaip vieną iš kelių savo 1980 m. prezidentinės kampanijos šūkių.
Teigiama, kad D. Trumpas frazę „Padarykime Ameriką vėl didžią“ tarsi antram gyvenimui prikelti nusprendė 2012 m. lapkritį, iš karto po to, kai Mittas Romney, buvęs Masačusetso gubernatorius respublikonas, pralaimėjo 2012 m. prezidento rinkimus Barakui Obamai.
Tuomet D. Trumpas pateikė paraišką šūkiui įregistruoti prekių ženklu, siekdamas „skatinti visuomenės informuotumą apie politinius klausimus ir lėšų rinkimą politikos srityje“. Savo kampanijos šūkį jis paskelbė tą pačią dieną, kai paskelbė, jog 2016 m. sieks respublikonų nominacijos kovoti dėl prezidento postą – 2015 m. birželio 16 d. Taigi, būtent šią datą galima laikyti modernaus MAGA judėjimo pradžia.
Šis D. Trumpo ėjimas pasirodė itin sėkmingas. Jo rinkiminė kampanija greitai sulaukė didelio konservatyvių baltųjų darbininkų klasės rinkėjų palaikymo. Šiems amerikiečiams D. Trumpo, kaip verslininko, patirtis buvo ženklas, kad jis supranta ekonomiką, o tai, kad jis anksčiau nedirbo vyriausybėje, rodė, kad jis nėra susijęs su korupcija ir elitizmu Vašingtone.
MAGA judėjimas nukalė dar vieną sensacingą D. Trumpo pergalę
MAGA judėjimo pikas tikriausiai buvo 2016 ir 2020 m. JAV rinkiminės kampanijos, tačiau dalis ekspertų teigė, kad šio judėjimo šalininkai nevaidins tokios svarbaus vaidmens šių metų rinkimuose. Vis dėlto, tokios prognozės pasirodė klaidingos. Juk D. Trumpo pergalė šiuose rinkimuose yra puikus to įrodymas.
Per beveik 10 metų trunkančią politinę karjerą D. Trumpo politinis judėjimas vystėsi subtiliai, bet reikšmingai, o tai išryškėjo per pastarąjį rinkimų ciklą. Nors judėjimas ilgainiui išsiplėtė mažiau reikšmingomis kryptimis ir apėmė kultūrinius ar net socialinės žiniasklaidos burbulo karus, pagrindinis tikslas liko tas pats – į savo pusę patraukti baltaodį, ne didžiųjų miestų gyventoją, kitaip tariant – eilinį amerikietį.
O šiuose rinkimuose pasiekta dar daugiau. Duomenys apie 2024 m. rinkimus rodo, kad D. Trumpas 2016 m. ir 2020 m. rinkimuose surinko atitinkamai 8 % ir 12 % juodaodžių balsų, o tais pačiais ciklais – 28 % ir 32 % ispanakalbių rinkėjų balsų. 2024 m. duomenys rodo, kad D. Trumpas išlaikė savo pozicijas tarp juodaodžių rinkėjų ir net gavo beveik 45 % balsų tarp lotynų amerikiečių; šis skaičius pakyla iki 54 % tarp lotynų amerikiečių vyrų. Kitaip tariant, MAGA negalima nurašyti tiesiog kaip populistinės, natyvistinės retorikos. Tokia politika ir diskursas vis aktualesnis tampa ir juodaodžiams, ir ispanakalbiams ar kitoms demografinėms mažumoms[2].
MAGA ir respublikonų partija nėra tas pats
Kita vertus, naudinga atsiminti, kad MAGA šalininkai ir tradiciniai respublikonai nėra tie patys konservatyvios politikos šalininkai. MAGA respublikonai stipriai susitapatina su D. Trumpu ir laiko jį pagrindine savo judėjimo figūra. Likę respublikonai labiau tapatinasi su platesne respublikonų partija ir jos tradicinėmis konservatyviomis vertybėmis, o ne su kuriuo nors vienu asmeniu.
MAGA respublikonai akcentuoja tokius klausimus kaip imigracija ir priešinimasis „globalistinei“ politikai, dažnai skeptiškai vertina tarptautines organizacijas ir aljansus, tokius kaip NATO, ir pasisako už labiau izoliacionistinį požiūrį, daug dėmesio skiria kultūros klausimams, priešinasi vadinamajai „woke“ kultūrai. Tradiciniai respublikonai pirmenybę teikia tradiciniams konservatyviems principams, tokiems kaip laisvoji rinka, ribota valdžia, mažesni mokesčiai ir stipri nacionalinė gynyba.
Nepaisant šių skirtumų, MAGA respublikonai ir tradiciniai respublikonai turi daug bendrų esminių konservatyviųjų įsitikinimų, pvz: pirmenybę teikia mažesniems mokesčiams, priešinasi abortams, aktyviai remia ginklų teises.
