Tarptautinis Teisingumo Teismas pradėjo nagrinėti beprecedentę klimato bylą
Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) Hagoje pirmadienį pradėjo svarstyti siūlomas nuobaudas, kurias Jungtinės Tautos (JT) gali pritaikyti šalims, kurios nesilaiko aplinkos apsaugos darbotvarkės gairių[1].
Klimato aktyvistai tikisi, kad TTT teisėjų sprendimas turės svarbių pasekmių kovoje su klimato kaita, tačiau kiti pažymi, kad TTT sprendimas gali neturėti ir jokio realaus poveikio.
Manoma, kad JT aukščiausiajam teismui gali prireikti mėnesių ar net metų, kol jis priims savo sprendimą, o tokios šalys kaip JAV oficialiai net nepripažįsta organizacijos ir sprendimo gali nepaisyti.
TTT yra aukščiausia JT teisminė institucija, kuri nagrinėja tik valstybinių subjektų bylas, t. y. šalys gali būti ieškinių šalimis ir dalyvauti teismo procesuose, o fiziniai asmenys ir korporacijos – ne.
Vis tik, teismas neturi jokio sprendimų vykdymo užtikrinimo mechanizmo, todėl su jo sprendimais susijusios šalys dažnai tiesiog ignoruoja jo egzistavimą.
Teisme bus keliami keli klausimai. Pirmasis – kokius įsipareigojimus valstybės turi pagal tarptautinę teisę saugoti Žemės klimato sistemą nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo? Antrasis – kokios teisinės pasekmės kyla pagal šiuos įsipareigojimus, kai valstybės savo veikimu arba neveikimu padarė didelę žalą klimato sistemai ir kitoms aplinkos dalims?
Dvi savaites vyksiančiuose klausymuose daugiau nei 100 šalių ir organizacijų suteiks savo argumentus dėl to, ką valstybės turėtų teisiškai įpareigoti viena kitą daryti kovojant su klimato kaita. TTT savo patariamąją nuomonę turėtų pateikti 2025 m[2].
Siekiama įrodyti vyriausybių kaltę už klimato kaitą
TTT pradėjo nagrinėti įrodymus svarbioje byloje, kurioje gali būti išaiškinta vyriausybių teisinė atsakomybė už klimato kaitą.
Teisme Hagoje bus išklausyti parodymai iš beveik 100 šalių, įskaitant Vanuatu – Ramiojo vandenyno salų valstybę, kuri ir inicijavo šias teisines pastangas. Posėdyje bus bandoma atsakyti į pagrindinius klausimus, ką šalys turėtų daryti kovodamos su klimato kaita ir, svarbiausia, ką jos turėtų daryti, kad atlygintų žalą.
Idėją, kad teismas pateiktų teisinę nuomonę, prieš penkerius metus pasiūlė Fidžio teisės studentai. Vėliau jos ėmėsi Vanuatu, kuri pastaraisiais metais susiduria su sparčiai kylančios temperatūros ir jūros lygio poveikiu.
Teigiama, kad praėjusiais metais apie 80 proc. gyventojų tiesiogiai nukentėjo nuo dvigubo ciklono, o žalos mastas paskatino vyriausybę paskelbti šešių mėnesių nepaprastąją padėtį.
Spaudžiama Vanuatu, JT Generalinė Asamblėja perdavė TTT tarptautiniams teisėjams spręsti du svarbius klimato klausimus, kurie susiję su šalių įsipareigojimais pagal tarptautinę teisę saugoti Žemės klimato sistemą. Taip pat prašoma teismo priimti sprendimą dėl šių įsipareigojimų teisinių pasekmių.
Vanuatu bus pirmoji šalis, kuri Hagoje vyksiančiame posėdyje pateiks parodymus. Kaip žiniasklaidai teigė Vanuautu specialusis pasiuntinys Ralfas Regenvanu, šiuo metu esame „klimato kaitos poveikio priešakyje“.
„Mūsų prašymas Tarptautiniam Teisingumo Teismui pateikti patariamąją nuomonę dėl klimato kaitos yra esminis momentas, kuriuo aiškiai nustatomi tarptautiniai teisiniai įsipareigojimai dėl klimato kaitos veiksmų“, – sakė jis.
R. Regenvanu teigimu, šių bylų rezultatai „atsilieps iš kartos į kartą, nulemdami tautų likimą“. Jis taip pat teigė, kad ateityje gali būti teisiamos valstybės, kurios, nepaisydamos skaudžių perspėjimų, daugiau kaip šimtmetį nesugebėjo sumažinti išmetamų teršalų kiekio[3].
„Prieš septynerius metus 196 šalys priėmė Paryžiaus susitarimą, kuris buvo monumentalus žingsnis, skirtas apsaugoti ir žmones, ir planetą. Tačiau praėjus beveik dešimtmečiui Vanuatu ir kitos mažos salų valstybės vis dar bando užkirsti kelią tolesnei žalai, kartu taisydamos jau patirtus nuostolius ir žalą, matydamos, kad šios Paryžiaus susitarimą pasirašiusios šalys nesiima jokių veiksmų“, – sako R. Regenvanu.
Jis pridūrė, kad mažos besivystančios salų valstybės yra vienos iš labiausiai klimato kaitos paveiktų, nors jų išmetamų teršalų kiekis sudaro tik nedidelę dalį pasaulinio išmetamųjų teršalų kiekio.
Gali būti sukuriamas prieštaringas precedentas
Tarptautinio Teisingumo Teismo pateikta patariamoji nuomonė nebus teisiškai įpareigojanti, todėl negali tiesiogiai priversti valstybių imtis veiksmų, tačiau ji bus politiškai ir teisiškai reikšminga.
Manoma, kad ji gali padėti klimato kaitos veiksmams ir įsipareigojimams pagrįsti teisinės valstybės principais. Tai reikštų, kad šalys galėtų būti traukiamos atsakomybėn už tai, kad nesugebėjo tinkamai spręsti klimato kaitos problemų.
Patariamoji nuomonė greičiausiai turėtų įtakos klimato kaitos byloms, nagrinėjamoms teismuose visame pasaulyje, įskaitant bylas, kuriose mažos salų valstybės siekia gauti kompensacijas iš išsivysčiusių valstybių už istorinę žalą klimatui.
Tarptautinis Teisingumo Teismas turėtų išklausyti 98 valstybių ir 12 tarptautinių organizacijų: tarp jų daug pirmą kartą dalyvaujančių tokio pobūdžio bylose. Iš viso jau pateiktas 91 rašytinis pareiškimas ir 62 papildomos rašytinės pastabos.
„Tai – didžiausias kada nors buvęs dalyvavimas Tarptautinio Teisingumo Teismo posėdžiuose. Kalbant apie dalyvavimą, galime drąsiai teigti, kad tai didžiausia byla žmonijos istorijoje“, – žurnalistams sakė Margaretha Wewerinke-Singh, Vanuatu bylos Tarptautiniame Teisingumo Teisme teisinė patarėja ir „Blue Ocean Law“ tarptautinė teisininkė.
Žinoma, ne visi teisinius veiksmus Hagoje vertina taip palankiai. Dalis kritikuoja tai, kad klimato kaitos klausimas dabar tampa ne tik politizuojamu, tačiau jau ir teisiniu įrankiu.
Pabrėžiama, kad kalbant apie taršą ir pavojų aplinkai dažnai nėra atsižvelgia į skirtingų socialinių grupių poreikius, pvz., kaip anglies vartojimo draudimas gali skaudžiai paveikti mažas pajamas turinčius gyventojus. Dalis kritikų taip pat mano, kad klimato politika yra perdėta problema, kurios eskalavimas naudingas vienoms ar kitoms organizacijoms, grupėms bei politikų darbotvarkėms.
Šių metų pradžioje Tarptautinis jūrų teisės tribunolas jau patvirtino, kad JT Jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) šalys privalo imtis priemonių kovoti su klimato kaitos sukelta jūrų tarša.
Be to, šių metų pradžioje Europos aukščiausiasis žmogaus teisių teismas nusprendė, kad Šveicarijos vyriausybė pažeidė savo piliečių teises nesiimdama pakankamų veiksmų kovai su klimato kaita.
Kokia yra tikroji JT teismo galia?
Jungtinių Tautų Teismas, oficialiai vadinamas Tarptautiniu Teisingumo Teismu (TTT) (angl. International Court of Justice, ICJ), yra pagrindinė JT teisminė institucija. Jis įsikūręs Hagoje, Nyderlanduose, o pagrindinės jo funkcijos yra ginčų tarp valstybių sprendimas.
TTT nagrinėja tarptautinius teisinius ginčus tarp valstybių, jeigu jos sutinka perduoti bylą teismui. Teismas taip pat priima sprendimus remdamasis tarptautine teise, pavyzdžiui, tarptautinėmis sutartimis, paprotine teise, bendraisiais principais ir teisinėmis doktrinomis. TTT nagrinėja teritorinius ginčus, konfliktus dėl sienų, vandens ar kitų gamtinių išteklių naudojimo klausimus, valstybių atsakomybę už tarptautinės teisės pažeidimus.
TTT teikia teisines konsultacijas JT Generalinei Asamblėjai, Saugumo Tarybai ar kitoms JT agentūroms. Vis tik, kaip jau minėjome, šios nuomonės nėra privalomos, nors ir gali turėti didelę įtaką tarptautinei politikai ir teisės vystymuisi.
Teismas nagrinėja tik tuos ginčus, kuriuos abi šalys sutiko pateikti teismui, tad valstybės negali būti priverstos dalyvauti prieš jų valią.Tik valstybės gali būti teismo proceso šalys. Privatūs asmenys, įmonės ar organizacijos neturi teisės pateikti bylų TTT.
Prie svarbiausių TTT bylų įprastai yra išskiriama 1986 m. byla tarp Nikaragvos ir JAV dėl karinės ir paramos veiklos. Nikaragva laimėjo, bet sprendimas taip ir nebuvo įvykdytas. Taip pat minimi ginčai dėl teritorinių vandenų tarp Čilės ir Peru 2014 m.
