Gazoje bręsta milžiniška humanitarinė krizė
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas skelbia, kad kad humanitarinė krizė Gazos Ruože gali privesti Artimuosius Rytus prie bedugnės krašto[1].
Naujausiais duomenimis, dėl Izraelio pajėgų atsakomųjų bombardavimų iš oro ir artilerijos apšaudymo, žuvusių civilių palestiniečių skaičius išaugo iki 2808, o beveik 11 tūkst. žmonių buvo sužeisti.
Primename, kad Izraelis paskelbė karą teroristinei organizacijai „Hamas“ dar praėjusį sekmadienį, praėjus dienai po to, kai grupuotės kovotojai prasiveržė į Izraelį ir nužudė daugiau kaip 1400 žmonių, dalį jų paimdami įkaitais.
Tačiau JT vadovo teigimu, atsakomoji Izraelio karinė kampanija Gazoje, vietiniams civiliams tapo tikra katastrofa, o situacija dabar reikalauja staigios deeskalacijos ir tarptautinės bendruomenės dėmesio[2].
„Šiuo dramatišku momentu, kai Artimuosiuose Rytuose atsidūrėme ant bedugnės krašto, mano, kaip Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus, pareiga yra pateikti du griežtus humanitarinius raginimus. „Hamas“ turi nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti įkaitus, o Izraelis turi suteikti greitą ir netrukdomą prieigą humanitarinei pagalbai Gazos Ruože esantiems civiliams“, – sakoma A. Guterreso pareiškime.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius teigia, kad savanoriškų pagalbos organizacijų personalas turi turėti galimybę saugiai atgabenti būtiniausius išgyvenimui reikmenis Gazoje esantiems žmonėms, o tai neturi tapti politinių derybų objektu.
PSO pareigūnas: liko 24 valandos iki katastrofos
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Rytinio Viduržemio jūros regiono direktorius Ahmedas El Mandhari taip pat skambina pavojaus varpais ir praneša apie regione įsiplieskusią humanitarinę krizę[3].
PSO pareigūno teigimu, Gazos Ruožo teritorijoje degalų, vandens ir elektros energijos pakaks tik ateinančioms 24 valandoms. Atsižvelgiant į tai, jis paragino visas susijusias šalis kuo greičiau leisti pagalbos konvojams.
PSO atstovas A. El Mandhari teigia, kad esant tokiai greitosios pagalbos tarnybų apkrovai, visą parą dirbantiems gydytojams ir didžiuliam patalpų trūkumui, negalima tinkamai pasirūpinti nei nukentėjusiais, nei žuvusiųjų kūnais, o galutinai nutrūkus elektros energijos tiekimui, nebus galima palaikyti nei inkubatoriuose esančių kūdikių gyvybės, nei užtikrinti likusių maisto atsargų išsaugojimą.
„Per oro ir artilerijos bombardavimus PSO užregistravo, jog buvo paveikta 111 medicinos įstaigų, 12 sveikatos priežiūros darbuotojų žuvo ir 60 greitosios pagalbos automobilių buvo subombarduoti, taip pažeidžiant tarptautinę teisę ir humaniškumo principus. Iš viso, 22 ligoninėse Gazos Ruožo šiaurinėje dalyje gydoma daugiau kaip 2 000 pacientų, įskaitant kai kuriuos, prijungtus prie dirbtinio kvėpavimo aparatų, kai kuriuos, kuriems reikalinga reguliari dializė, be to, vaikus, kūdikius ir moteris. Ligoninėse jau pritrūko švaraus vandens, o kuro trūkumas kelia grėsmę elektros tiekimui“, – įtemptą situaciją apibūdina PSO Rytinio Viduržemio jūros regiono direktorius A. El Mandhari
Savo ruožtu JT Pagalbos ir darbų Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose agentūros (UNRWA) generalinis komisaras Philippas Lazzarini perspėja, kad jo kolegos Gazoje jau nebegali suteikti humanitarinės pagalbos, nes visa pagalbos operacija yra ant žlugimo ribos.
Jo teigimu, per pastarąsias aštuonias dienas į Gazos Ruožą nebuvo įvežtas „nė lašas vandens, nė vienas kviečių grūdas, nė litras degalų“, o netrukus, teritorijoje neliks „nei maisto, nei vaistų, trūksta net maišų kūnams“.
Baiminamasi, kad Izraelio-„Hamas“ karas gali peraugti į plataus masto regioninį konfliktą
Dėl Izraelio ir „Hamas“ karo, regione jaučiama ne tik humanitarinė krizė, bet ir įtampa dėl išplisti galinčių karinių veiksmų. Apie tai vis garsiau kalba ir aukšto rango pareigūnai.
„Yra rizika, kad šis konfliktas gali paaštrėti, šiaurėje gali atsidaryti antras frontas ir, žinoma, į jį gali įsitraukti Iranas“, – apie situaciją Artimuosiuose Rytuose pasisakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas[4].
Reaguojant į įtampas ir artimo Amerikos partnerio Izraelio poreikius, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas paskelbė ir apie antrosios lėktuvnešių grupės dislokavimą, pavadinęs šį žingsnį „ryžto atgrasyti bet kokią valstybę ar nevalstybinį veikėją, siekiantį eskaluoti šį karą, ženklu“.
Tačiau iš dalies, konfliktas regione jau yra eskaluojamas. Tarptautinė žiniasklaida skelbia, kad Izraelio šiauriniame pasienyje Irano remiami Libano „Hezbollah“ kovotojai sekmadienį vėl surengė išpuolius prieš Izraelio kariuomenės postus, net vieną iš šiaurinių pasienio kaimų. Savo ruožtu Izraelis atsakė smūgiais Libane. Izraelis ir sąjungininkai vis atidžiau stebi ir Irano planus, o JAV prezidentas Joe Bidenas asmeniškai perspėjo Teheraną neaštrinti šio konflikto. Tačiau Irano perspėjimai neveikia.
Šios valstybės užsienio reikalų ministras Hosseinas Amir-Abdollahianas perspėjo, kad Iranas gali imtis karinių veiksmų, jei Izraelis nenutrauks savo karinės operacijos Gazoje.
„Jei priemonės, kuriomis siekiama nedelsiant sustabdyti Izraelio atakas, per kurias Gazos ruože žūsta vaikai, atsidurs aklavietėje, labai tikėtina, kad bus atidaryta daug kitų frontų. Tokia galimybė neatmetama ir tai tampa vis labiau tikėtina. Jei sionistų darinys nuspręs įžengti į Gazos ruožą, pasipriešinimo lyderiai pavers jį okupantų karių kapinėmis“, – pareiškė Irano užsienio reikalų ministras.
