Konservatorių partijos vienas iš lyderių A. Kubilius net neslepia, kad po Seimo rinkimų prie Lietuvos valdžios vairo gali stoti socialdemokratų – konservatorių -liberalų koalicija
„Visgi proeuropietiškos jėgos turėtų susitarti ir neleisti tokioms jėgoms (past radikalioms) ateiti į valdžią , o tai būtų pasiekta, jei koaliciją sudarytų socialdemokratai, konservatoriai ir liberalios jėgos“.
Taigi Merfio dėsnio galiojimas nesibaigia, o pats dėsnis skamba taip: „balsuoji už socialdemokratą – gauni konservatorių“.
O čia priminimas apie tai, kuo šiuo metu užsiima tos „proeuropietiškos“ jėgos, kurias Lietuvoje atstovauja konservatoriai, socialdemokratai ir liberalai
– genderinė propaganda su visomis Stambulo konvencijomis bei 72 lytimis priešakyje;
– cenzūra ir kilpos žodžio laisvei veržimas;
– karo propaganda;
– prievartinės medicininės procedūros (plandemijos istorija);
– ES miestų naikinimas, užverčiant juos nelegalių imigrantų srautais.
– nacionalinių vyriausybių galių mažinimas.
Tuo tarpu taip vadinamieji „radikalai“, kurių taip baiminasi A. Kubilius, turi visiškai priešingas pozicijas
Nenuostabu, kad Europoje „radikalai“ sulaukia vis daugiau palaikymo iš žmonių, kuriuos jau galutinai užkniso tos visos „liberaliosios darbotvarkės“ su visomis „europietiškomis vertybėmis“, tempiančiomis visuomenę tiek moralinės, tiek intelektualinės, tiek dvasinės degradacijos link. Vis daugiau Vakarų pasaulio žmonių sako „NE“ tam visam leftistiniam dumblui. Nenuostabu, kad tai labai neramina ir konservatorių partijos lyderius.
Ir jei kas dar nori tikėti, kad Lietuvos politinė erdvė yra suskaldyta į „dešiniuosius“, t.y. konservatorius ir „kairiuosius“, t.y socdemus, tai čia jau praeitis. Dabar kova vyks tarp „leftistinio“ bloko (konservatoriai, socdemai, liberalai) ir dešiniojo sparno ( kai kurios „nesisteminės“ partijos bei koalicijos, iš dalies ir Valstiečių partija. )
P.S. Galite mane vadinti radikale. Aš nepritariu nė vienam iš aukščiau paminėtų punktų, kurie nusako „proeuropietiškų“ jėgų požymius. Ir Paryžiaus olimpiados atidarymo šventė – ne mano skonio.
