Bėgant metams, norisi vis daugiau patylėti ir vis mažiau kam nors ką nors įrodinėti
„Bėgant metams, norisi vis daugiau patylėti ir vis mažiau kam nors ką nors įrodinėti“, – nieko rimto neįtardama brūkštelėjau šią citatą vienos diskusijos metu.
Brūkštelėjau ir nepagalvojau, kad, panorėjusi sublizgėti gyvenimiška išmintimi, prisidirbsiu krūvą reikalų.
Mat netrukus į mano namus prisistatė mano „globėja“ kaimynė Zosė ir įteikė kvietimą. Iš pradžių net apsidžiaugiau, pagalvojusi, kad „štai ir atėjo ta lemtinga valanda, kai pagaliau mes su Zose nustosime ginčytis, tapsime tikromis draugėmis ir ta proga nueisime į kokią nors knabę išgerti šampės“.
Deja…. Zosės kvietimas buvo ne į knabę, bet į kažkokį mitingą prie Seimo, kuriame reikės 10 minučių tylėti.
„Jeigu jau parašei, kad tau patinka tylėti, tai geriau tylėti prie Seimo“, – reikalą išdėstė p. Zosė.
„Nu nesupratau??? O kokio velnio bogintis prie to Seimo, jei patylėti galima ir namuose arba bent jau prie namų esančiame šiltnamyje, liūdnai žvelgiant į paskutines dienas jame leidžiančius pomidorus?“, – nustebusi paklausiau Zosės.
Zosė vėl su jai įprastu įkvėpimu puolė man dėstyti gyvenimo išmintį, kuri man visada atrodo tokia paini, kaip ir pačios Zosės mezgamų servetėlių raštai:
„ Taigi tuo tylėjimu mes protestuosime prieš naujai išrinktą valdžią“.
O aš ir vėl, kaip neišsilavinusi ir mažų pajamų pilietė, pradedu klapsėti ką tik padažytomis blakstienomis:
„O tai ko čia protestuoti prieš tą valdžią? Jei nepatiks šita valdžia, tai po ketverių metų išsirinksime kitą“
„Tu ir vėl mąstai, kaip tikra vatnikė“, – toliau porina Zosė. „Kada tavo siauras protelis supras, kad valdžia būna dviejų rūšių:
1. Ta, kurią galima pakeisti po ketverių metų, prieš kurią negalima protestuoti ir kurios apskritai geriau nekeisti, nes ji yra „tai, kas galėjo Lietuvai nutikti geriausia“.
2. Ta, kurią reikia keisti iš karto, praėjus kelioms dienoms po rinkimų. Kodėl? Nes ji yra bloga. Kodėl bloga? Ogi todėl, kad prieš tą „geriausią nutikimą Lietuvai“ žada organizuoti visokiausius tyrimus“.
Todėl tos antros rūšies valdžią reikia versti nedelsiant ir Zosė šiuo atžvilgiu yra nepalenkiama.
„Betgi šią valdžią išrinko Lietuvos žmonės, tai gal reikia gerbti jų nuomonę“, – vos prieš kelias dienas viešai pažadėjusi niekam nieko neįrodinėti (ir koks biesas tempė mane už liežuvio), vėl prie sienos spaudžiu savo įkyriąją kaimynę Zosę.
Zosė primena: tokius tipus, kaip Žemaitaitis ar Trumpas į valdžią renka tik neišsilavinę ir turintys vaikystės traumų žmonės
Zosė ir vėl primena tai, apie ką jau buvau primiršusi:
„Tokius tipus, kaip Žemaitaitis ar Trumpas į valdžią renka tik neišsilavinę ir turintys vaikystės traumų žmonės. Nūū, ta prasme tie, kurių tėvai nemylėjo“.
„Nagi, nagi“, – čia jau pasidaro įdomu. Apie neišsilavinusius D. Trumpo ir antisisteminių partijų rinkėjus tai jau esu girdėjusi… Bet prie ko čia tos vaikystė traumos????
Ir Zosė čia pat tėškia kažkokios tai influencerės, kurios vardas Ieva ir kuri sėdi kažkur netoli TS-LKD partijos šv. sosto, suraitytą tekstą. Ir tame tekste yra labai edukuotai išdėstyta, kad tų, kuriems patinka D. Trumpas ir R. Žemaitaitis, vaikystėje nemylėjo tėvai. Taip sakant, esame traumuoti nuo pat vaikystės.
Prisipažinsiu, kad apie tokius influencerius, kaip vaikystės traumų specialistė Ieva K., nesu nieko girdėjusi …
Nors ir nesu kažkokia tai influencerių veiklos priešininkė – atvirkščiai savo Instagram seku tas moteris, kurios man papasakoja, kaip, pavyzdžiui, nukirpti katinui nagus, kaip geriau ant nosies užsitepti hailaiterį ir kiek česnakų druskos dėti į kopūstų sriubą. Esu dėkinga toms influencerėms, kurios mane laiku perspėja, kad „nude“ spalvos lūpų dažai šį rudenį jau nebemadingi, ir kurios pataria, kaip džiunglėse atskirti nuodingą gyvatę nuo nenuodingos.
Ir štai dabar savo rūpestingosios kaimynės Zosės dėka sužinojau apie dar vieną influencerę Ievą K, ir apie jos pateiktas bei mokslu paremtas išvadas jog „už Trumpą bei Žemaitaitį balsuoja tik tie, kurių vaikystėje nemylėjo tėvai“.
Pasinaudodama savo riboto, anot Zosės, proto likučiais, kaip tik galėjau išanalizavau influencerės Ievos pateiktas mokslines išvadas ir kaip mat nėriau į savo vaikystės prisiminimus. Nėriau su ketinimu pagaliau surasti tą „niekadėją“, kuris manęs vaikystėje nemylėjo ir dėl kurio dabar turiu tą bėdą su D. Trumpu.
Bet kol kas to „niekadėjo“ paieškos bevaisės: mama mane tikrai labai mylėjo, tėtis – taip pat. Senelių meilė apskritai buvo besąlygiška ir neišmatuojama. Dėdės, tetos ir tetų tetos??? Gal čia ką nors būtų galima atrasti??? Nu nea… ir šiuo atžvilgiu – vien geri prisiminimai…
Taigi, kaimynei Zosei atsakiau, kad tylėti prie Seimo neisiu
Sėdėsiu savo namuose ar bent jau paskutinius pomidorus nokinančiame šiltnamyje ir visiškoje tyloje mintimis laipiosiu po visą savo giminės medį – bandydama atrasti tą savo giminės niekadėją, kuris vaikystėje manę nemylėjo. Ir dėl kurio nemeilės dabar žaviuosi D. Trumpu ir esu visiškai patenkinta tuo, kad naujos valdžios koalicijoje bus R. Žemaitaičio partija.
O paskui dar pasiimsiu monetą ir kelis kartus mesiu aukštyn. Bandydama atspėti, ar šita nueinančią valdžią aptarnaujanti „palata“ bent kiek nurims, ar ir toliau kels valstybėje chaosą bei sumaištį? Ir dar taškys kakučiais drakono dantimis aptvertas Lietuvos sienas, tarp kurių gyvena žmonės, tegu ir vaikystėje nemylėti, bet norintys, kad Lietuvoje būtų saugiau. Saugiau ne todėl, kad L. Kasčiūnas mus aptvers drakono dantimis, bet todėl, kad valdžioje bus nors kiek nors politikų, pasiruošusių paviešinti KGB sąrašus, grąžinti Valstybei Ignitį, ištirti aferas energetikos sektoriuje ir užkirsti kelią naujoms.
