Jolanta BLAŽYTĖ: Aukos – gelbėtojai – agresoriai

Elonas Muskas siūlo gerą receptą visų šioje žemėje vykstančių karų užbaigimui:

„Reikia tiesiog visiems surasti bendrą priešą Marse ir kovai su juo skirti didžiulį finansavimą.“

Puikių tekstų rašytoja Regina Statkuvienė pastebi, jog „ komunistams reikėjo proletariato, o leftistams – nelaimingųjų“.

Mano dažnai cituojama neurobiologė N. Černigovskaja dar karo pradžioje sakė: „karus pradeda nesubrendėliai, kuriems reikia šautuvėlių, kareivėlių ir pan.“

Įdomu tai, kad visi šie žmonės kalba apie tą patį, t.y. apie leftizmo ideologiją, kuri, deja šiuo metu yra daugumos Vakarų šalių vyriausybių gyvybės siūlas ir kuri laikosi ant psichologams gerai žinomo Karpmano trikampio „auka – agresorius – gelbėtojas“.

Karpmano trikampis – tai tarsi tokia ekosistema, kuomet visi trys trikampio kampai – auka, agresorius, gelbėtojas – maitina vienas kitą

Kad trikampis egzistuotų ir tvirtai palaikytų visą leftistinę ideologiją, būtina nuolatos pasaulyje kurstyti karus, gaminti priešus, didinti socialines įtampas ir visuomenės grupių susipriešinimą tam, kad paskui įsisavinti milijardines babkes „kovai“ su pačių sukurtomis problemomis.

Šis trikampis, kaip modelis, dažnai naudojamas narpliojant šeimyninius santykius. Pavyzdžiui, tokius, kur žentas yra „auka“, jį žeminanti uošvienė – „agresorius“, o žento ašaras prie alaus bokalo šluostantys draugeliai – „gelbėtojai“. Bet žentus ir uošvienes palieku psichologams, o aš mieliau pakalbėsiu apie tą Karpmano trikampį, ant kurio savo užpakalius yra padėję bene visi „vakarietiški“ lyderiai. Taigi, perspėju, kad straipsnis vėl bus apie politiką, o ne apie mano kaimynės Zosės žentą.

Prisimenam sovietmetį.... Mūsų „gelbėtojai“ tuomet sėdėjo Kremliuje ir gelbėjo mus, t.y. „aukas“ nuo supuvusios kapitalizmo t.y. „agresoriaus“

Šis komunistinę ideologiją remiantis „Karpmano trikampis“ mus „džiugino“ net 50 metų.

Nespėjus išaušti Lietuvos nepriklausomybei, trikampio kampai pasikeitė vietomis – nuo tada ir iki šiol „gelbėtojai“ mus, t.y. „aukas“ jau gelbėja nuo paties Kremliaus. Ant tokios struktūros trikampio net 30 metų sėdėjo ir tebesėdi visa Landsbergistano respublika. Ir kol mes jiems nesurasime priešo Marse, tol pirksime „Drakono dantis“, nes „rusai puola“.

Bet čia didžioji politika... Tačiau Karpmano trikampis puikiai veikia ir mažojoje, kur „gelbėtojai“, „aukos“ ir „agresoriai“ tiesiog negalėtų vienas be kito išgyventi. Tiesa, „agresorius“ čia dažniausiai būna susigalvojamas, mat jei nebus „agresoriaus“, tai nei „gelbėtojai“, nei „aukos“ neturės galimybės atlikti savo rolių, patvirtinančių jų pačių reikšmingumą.

Keli Karpmano trikampio pavyzdžiai:

1. Jau gal 10 metų Lietuvos „gelbėtojai“ į postus atsiridena praktiškai ant vienos pagrindinės idėjos „reikia mažinti pajamų nelygybę“. Šiuo atveju „agresoriai“ yra tie, kurie uždirba daugiau, o „aukos“ – kurie uždirba mažiau. Kadangi šiuo metu į Seimą pateko ir didysis svieto lygintojas A.Sysas, tai galiu spėti, kad svieto lyginimo spektaklių bus daugiau, nei kalėdinių pasirodymų Lietuvos dramos teatruose. Įdomu tai, kad per visus tuos svieto lyginimo pogromus ta pajamų nelygybė šiaip jau nei labai padidėjo, nei sumažėjo. Pajamų nelygybės koeficientas GINI koks buvo toks ir liko arba kito minimaliai. Betgi čia svarbu ne GINI, čia svarbiausia – gerai veikiantis Karpmano trikampis.

Ir dar įdomiau, kad plandemijos ir karų dėka labai padidėjo pajamų nelygybė viso pasaulio mastu – mat pinigai iš skurdžiausių kišenių nukeliavo į mūsų didžiųjų finansinių, karo bei farmacinių korporacijų kišenes. Tačiau prieš šias korporacijas jokie svieto lygintojai nekovoja, mat minėtos korporacijos nepriklauso Karpmano trikampiui, atvirkščiai - jos yra to trikampio ir tuo pačiu visos leftistinės ideologijos finansinės rėmėjos.

2. Karpmano trikampiu puikiai ramstėsi ir buvusi „gelbėtoja“ LR prezidentė D. Grybauskaitė, skelbusi kovas prieš oligarchus (šiuo atveju „agresorių“). Kas tie oligarchai, taip ir nebuvo aišku, mat pati eksprezidentė tikrai nekovojo prieš jokius Black Rock ar kitus leftizmo ideologijos finansinius rėmėjus. Greičiau atvirkščiai – mielai naudojosi oligarchinėmis „tulpių pašto“ paslaugomis. Tačiau „aukos“ pozicijoje sėdinčiai mano kaimynei Zosei p. Grybauskaitė buvo kažkas tokio „wow“: juk kovoja prieš oligarchus, o ne šiaip prieš kokį nors šuns papą!!!!

3. Karpmano trikampis tiesiog tobulai padėjo į JAV prezidento postą atsiridenti J. Bidenui. Tuomet buvo sukurtas tikras spektaklis, kuomet „auka“ tapo juodaodis nusikaltėlis G. Floydas, netyčia uždusintas baltaodžio policininko. Minėtas policininkas kartu su visa baltaodžių rase tapo „agresoriumi“, juodaodžių rasė – nepamainoma „auka“, o „gelbėtojas“.....nu kas gi daugiau. Aišku, kad J. Bidenas su visa leftistine ideologija, pagal kurią baltaodžiai turėjo bučiuoti batus juodaodžiams.

4. Lietuvoje Karpmano trikampis leido sužibėti ir naujai politinei jėgai, tokiai, kaip Laisvės partija. Čia „aukomis“ (dažnai net prieš savo valią) buvo paversti LGBT atstovai, kuriuos puolė „gelbėti“ laisviečiai ir visi kiti vaivorykštinių suoliukų dažytojai. Kur dar kitur gali pasijausti tokiu reikšmingu „gelbėtoju“, jei ne ant vaivorykštinio suoliuko, saugojant jį nuo „agresorių“, t.y. tų suoliukų vartytojų?

5. Prisiminus „teisingąją“ žiniasklaidą, tai ji vis dar gelbėja „aukas“ nuo sąmokslo teorijas platinančių „agresorių“. Netgi tada, kai tos sąmokslo teorijos akivaizdžiai išsipildo. Bet žiniasklaida vis dar gelbėja, nes jeigu negelbės tai neuždirbs pinigų ir apskritai praras savo vertę.

6. Gelbėtojas A. Dulkys su savo 120 Covid valdymo priemonių planu neseniai „aukas“ t.y. vakserius gelbėjo nuo „agresorių“ - antivakserių. Į šį spektaklį buvo sukviesta ir daug daugiau „gelbėtojų“ roles atliekančių aktorių, prisistatančių nuomonės formuotojais, ekspertais ir pan., bei už mokamą ir nemokamą cepelinų porcijas rodančių, kaip reikia atkišti savo petį.

7. O kuo toliau, tuo gražiau – štai atsirado banda „gelbėtojų - budulių“, kurie pagal visus profesionalaus mobingo algoritmus gelbėja kauniečius , t.y „aukas“ nuo jų pačių išrinkto mero, t.y. „agresoriaus“.

8. Na o kur dar tas spektaklis, kurio metu iš valdžios postų išspirti „gelbėtojai“ gelbėja žydų tautą (šiuo atveju „auką“) nuo „agresoriaus“ Žemaitaičio. Šios gelbėjimo misijos metu „gelbėtojai“ įtvirtina ne tik savo reikšmingumą, bet ir bando už uodegos vis dar išlaikyti iš rankų sprūstančius galios instrumentus.

9. Ir galiausiai – kaip mes be tų visų prie fondų ir projektų prisisiurbusių „lygių lyčių ir dar lygesnių galimybių“ kontorų, kurios, tarsi pavasarį atkutusios erkės, vis ieško savo „aukų“ tiesiogine ir perkeltine prasme? O kas ieško, tas randa – nes toje ekosistemoje, kur ant fondinių pinigų pašaro dauginasi „gelbėtojai“ , visada atsiras ir „aukų“ ir „agresorių“.

Vis pagalvoju: kažin, ar dar daug Lietuvoje liko žmonių, kurie nepriklauso tam vadinamam Karpmano trikampiui?

T.y. tų, kurie nieko negelbėja, nesiprašo gelbėjami ir nieko neterorizuoja? T.y. tų, kurie tik gyvena savo gyvenimą, dirba, kuria, myli, ieško, randa, supranta, atjaučia ir žino, kad už savo gyvenimą atsako tik jie patys?

Kartais matau tų žmonių, žvelgiančių į mano kaimynę Zosę, nebylų klausimą: blyn, kada tu pradėsi užsiimti prasmingesne veikla ir atsiknisi nuo mūsų su savo gelbėtojais, susigalvotais priešais ir žinoma, su savo nuolatine aukos pozicija, kuri ir yra tas deguonis, maitinantis visą leftistinę ideologiją?

Neįtikėtina, bet jei vieną dieną visi leftistų valdomi žmonės nubustų ir paliktų savo mėgstamą „aukos“ rolę, visa leftistų- globalistų sistema sugriūtų. Be jokios išorinės kovos. Mat sugriūtų tas nelemtas ir be vieno kampo likęs Karpmano trikampis. Deja, norint jį sugriauti, reikia nemažai pakovoti su savimi. Pereinant iš infantilo ir „aukos“ pozicijos į atsakingo už save kūrėjo poziciją, kurioje nebelieka vietos nei „gelbėtojams“, nei „lygintojams , bet yra beribės galimybės pajusti tikrąją asmens laisvę ir vertę.

P.S. Jei kam nors šis straipsnis sukėlė nepasitenkinimo trigerius, tai galiu juos tik pasveikinti:

„Sveikinu, jaukiai ir ramiai sėdinčius ant kažkurios tai Karpmano trikampio kraštinės. Tik būkite geri, nesugriaukite mūsų planetos, kurios ašis jau svyra, neatlaikydama jūsų „išminties“.

O šiaip, netrukus prasidės Panorama, gero žiūrėjimo. Tikiuosi nemokamų cepelinų akcijos taip pat nesibaigs. O jeigu, bevalgant tuos cepelinus, dar pavyktų surasti naują priešą Marse, tai apskritai būtų cool.