Nežinau, ar mano kaimynės Zosės ir visų karo kranklių šią naktį neištiks „aparpuolis“
Bet naujienos tokios, kad po trejus metus beprasmiškai lietų kraujo upių Ukrainoje, karas artėja prie pabaigos.
Leidinys Axios rašo, kad „artimiausiu metu turi būti pasirašytas JAV ir Ukrainos ekonominis susitarimas ir įkurtas Rekonstrukcijos investicinis fondas, kurį kartu valdys JAV ir Ukraina“.
Jei trumpai ir suprantamai, tai atrodytų maždaug taip: į fondą Ukraina turėtų įnešti 500 mlrd. savo gamtinių resursų, kaip savo dalį. Ir tai nėra „duoklė Amerikai“, kaip bandė nubrėžti „sisteminė“ žiniasklaida, o investicija į Ukrainos ateitį. Ši investicija nebūtų veiksni be JAV technologijų, kurios padės išgauti tuos gamtinius resursus. (Konkrečių skaičių, pelnų proporcijų ir pan. nepateikinėsiu – ne čia post‘o esmė).
Axios rašo: „dokumente nurodoma, kad fondas bus sukurtas tokiu būdu, kad investuoti į projektus Ukrainoje ir pritraukti investicijas vystymosi spartinimui“. [1]
O štai citata iš JAV Prezidento D. Trumpo paskutinio pranešimo:
„ <…> Tuo pačiu metu vedu rimtas diskusijas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo užbaigimo ir svarbių ekonominės plėtros sandorių, kurie vyks tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos. Derybos vyksta labai gerai!“
Panašu, kad pildysis O.Arestovič pranašystės
Taigi, sudėjus šiuos pranešimus į vieną „krūvą“, panašu, kad pildysis O.Arestovič pranašystės, jog, pasirašius taikos susitarimus, Ukrainoje investuos ne tik JAV, bet ir Rusija, Kinija ir Persų įlankos šalys.
JAV finansų ministras S. Bessent Fox News eteryje kalbėjo:
„Aš tikiuosi, kad Zelenskis šį sandorį pasirašys. Jis neapima karinių garantijų, bet jis apima aktyvių JAV investicijų garantijas ir Ukrainos ateities garantijas. Tai aš vadinu ekonominio saugumo garantijomis“.
Faktas, kaip blynas: Vakarų pasaulio ašis nusisuka nuo ginklų ir kraujo praliejimo ir gręžiasi link ekonominių susitarimų
O štai Europa ir ypač Lietuva dar pasiruošusi ilgai vaikščioti su karo kranklių ant kaklo užveržta kilpa, nes, nūūū, gi reikia nugalėti. Mat karo krankliai, skraidantys virš nereiklių protų, tarsi juodos varnos skraidytų virš senų kapinių, reikalauja naujo kraujo ir karo tęsinio. Argumentai tiesiog fantastiški: „taigi tiek kovojom, tiek aukojom, negi dabar pasiduosim?“
Čia prisimenu sparnuotąją buvusios mūsų premjerės I.Šimonytės frazę: „skiepytis reikia, kad pasiskiepiję nesijautų kvailiais“. Dabar gaunasi kažkas panašaus: „žudyti reikia, kad …..“.
