Nežinau, bet jei labai norėsime, tai tikrai bus
Po to kai mūsų premjerė viešai pranešė, kad jau turi susikrovusi „išvykimo“ kuprinę, mano PM dar labiau padidėjo žinučių srautas su klausimu: „tai ar bus karas?“. Mano atsakymas visiems būtų vienas ir tas pats: nežinau, bet jei labai norėsime, tai tikrai bus.
O dabar – truputis informacijos tiems, kurie norėtų prasisklaidyti tą nežinią.
Jau daug kartų esu rašiusi apie tai, kad didžiausi grasinimai iš Maskvos liejasi dėl NATO šalių karių siuntimo į Ukrainą. „Tos šalys, kurios siųs savo karius į Ukrainą, sulauks branduolinio atsako“ – tokia Kremliaus žinia šiai dienai. Mūsų premjerė „siuntimo“ klausimu yra viena iš aktyviausių visoje Europoje: „jei tik Ukraina paprašys, tai iškart ir siųsime“.
Panašia „drąsa“ spindi ir Estijos premjerė K. Kallas:
„ Vakarai neturėtų bijoti siųsti savo karių į Ukrainą – jeigu Rusijos pajėgos Ukrainos teritorijoje sunaikintų NATO karius, tai 5 straipsnis dėl bendros NATO gynybos nebūtų aktyvuotas. Kai kurios Vakarų šalys jau išsiuntė savo kariuomenę į Ukrainą apmokyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių“.
(Atkreipiu dėmesį, kad Estijos premjerė apie savo šalies karių sunaikinimą kalba taip, tarsi ten būtų ne žmonės, o kokie nors duomenų mokslininko atrasti virusai).
JAV nepritaria NATO karių siuntimui į Ukrainą
Tačiau kita aktyvi karo kurstytoja (ji ir Maidano pyragėlių dalintoja) buvusi JAV Valstybės sekretoriaus pavaduotoja Viktorija Nuland kategoriškai prieš:
„NATO mokymų bazės Ukrainos teritorijoje taps Putino taikiniu ir leis Putinui galvoti, jog NATO šalių teritorija yra jo teisėtas grobis“. [1]
JAV Generalinio štabo pirmininkas Charles Q. Brown Jr. taip pat atsargesnis:
„NATO instruktoriai galiausiai bus išsiųsti į Ukrainą ir tokiu būdu bus peržengta dar viena jau iš nedaugelio likusių raudonų linijų, stabdančių konflikto Ukrainoje peraugimą į konfliktą tarp Rusijos ir NATO“
Ch. Q. Brown pridūrė, kad toks NATO sprendimas sukels grėsmę „krūvai“ NATO instruktorių.
Komentuodamas JAV Generalinio štabo pirmininko žodžius, leidinio Responsible Statecraft apžvalgininkas teigia:
„Brown komentarai tyliai pripažįsta dvi realybes, kurių Vakarų pareigūnai nenori pripažinti: pirma, Ukrainos pajėgumai griūna, antra, konfliktas nebegali tęstis be nuolatinės Vakarų eskalacijos.
Bet dar yra ir trečias faktorius, kuris turėtų kelti didelį susirūpinimą tiek JAV, tiek Europos lyderiams: NATO personalo siuntimas į Ukrainą greičiausiai įtrauks NATO šalis į karą su Rusija“. [2]
CŽV pareigūnės ir nacionalinio saugumo ekspertės teigimu, Ukraina verčiama naujuoju Afganistanu
O leidinys Newsweek publikuoja buvusios aukštos CŽV pareigūnės ir nacionalinio saugumo ekspertės Rebekah Koffler įžvalgas:
„Ukraina verčiama naujuoju Afganistanu, pumpuojant į ją ginklus ir pinigus, neva dėl to, kad, laimėjęs Ukrainoje, Putinas užims Europą ar kokią NATO šalį ir paskui Amerikai reikės ją ginti.
Tokia propaganda reikalinga tik tam, kad pateisinti išlaidas prieš savo mokesčių mokėtojus ir niekam daugiau.
Putinas karą pradėjo tik dėl to, kad neleisti Ukrainai įstoti į NATO ir tokiu būdu išsaugoti buferinę zoną, kuri per amžius buvo Rusijos saugumo atrama.
Be to, tiek Putino pareiškimuose, tiek Rusijos strateginiuose dokumentuose nebuvo nė vienos užuominos dėl NATO šalies „integravimo“.
R. Koffler patvirtino, kad dirbdama CŽV, ji turėjo priėjimą prie slaptų žvalgybos dokumentų ir jame nebuvo nė vieno, kuris patvirtintų, kad Putinas turi kažkokius planus Europos atžvilgiu. Nė viename iš savo karinių mokymų Rusija nepuolė šalies, kuri netarnauja Rusijai, kaip buferinė zona. Ir tokie scenarijai nėra svarstomi slaptuose žvalgybos tarnybų pasitarimuose.
„Ir jeigu tokie duomenys būtų, apie juos seniai būtų parašę tiek The Washington Post, tiek The New York Times.
Ir jeigu Vašingtono elitas ir toliau norės finansuoti šį nesibaigiantį karą ir tokiu būdu apiplėšinėti amerikiečius, tai jiems reikėtų sugalvoti kokį nors protingesnį argumentą“, – sako R. Koffler
P. S. Rebekah Koffler savo knygoje numatė Rusijos invaziją į Ukrainą ir kritikavo Vakarų žvalgybos tarnybas dėl Rusijos reikalų neišmanymo. Knygą JAV vyriausybė cenzūravo – laisvas žodis tuomet „Vakarų demokratinei visuomenei“ buvo per sunkus. [3]
Karui daug nereikia: tik reikia labai norėti ir visada palaikyti tuos, kurie to karo labai nori
Taigi, į klausimą „ar bus karas“ belieka atsakyti: jeigu labai norėsime, tai tikrai bus. Tik reikia labai norėti ir visada palaikyti tuos, kurie to karo labai nori. O tokių pas mus prie valdžios ir įtakos sostų yra nemažai.
Beje, geras Lietuvos draugas M. Chodorkovskis sako, kad karą mes jau pralaimėjome. Verslininkas pateikė ir daug įdomios statistikos.
(Rebeka Koffler yra Rusijoje gimusi rašytoja, nacionalinio saugumo analitikė ir žiniasklaidos veikėja. Kaip buvusi aukšto rango JAV gynybos žvalgybos agentūros pareigūnė, ji glaudžiai bendradarbiavo su CŽV Nacionaline slaptąja tarnyba ir informavo Pentagoną, Baltuosius rūmus ir NATO apie Rusijos karo veiksmų strategiją. JAV vyriausybė cenzūravo pirmąją Rebekos knygą „Putino žaidimo knyga: Rusijoje buvo paskelbta jos knyga „Rusijos slaptas planas, kaip nugalėti Ameriką” (joje ji prognozavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir kritikavo JAV šnipinėjimo agentūrų nepakankamą kompetenciją Rusijos klausimais).
