JAV vyriausybė savo skolai padengti skyrė 1,049 trilijono dolerių.
JAV vyriausybė moka didžiulius palūkanų mokėjimus už savo šalies skolą. Atskleista, kad šiemet ji pasiekė daugiau nei vieną trilijoną. Kaip praneša Iždo departamentas, valstybės skola siekia apie 35,3 trilijonus dolerių.
Federaliniam rezervų bankui išlaikant aukščiausias per 23 metus palūkanų normas, vyriausybė išleido 1,049 trilijono JAV dolerių vien skolos palūkanoms padengti. Tai 30 % daugiau nei praėjusiais metais.
Atėmus palūkanas, kurias vyriausybė uždirba iš investicijų, šie mokėjimai sudaro 843 mlrd. dolerių.
Vien studentų paskolų atleidimas lėmė didžiulį skirtumą tarp mokėjimų: pernai suma siekė 89 mlrd. dolerių, o šiemet – jau net 380 mlrd. dolerių. Tikimasi, kad Federalinis rezervų bankas šį mėnesį mažins palūkanų normas, tačiau jis gali jas sumažinti tik ketvirčiu procentinio punkto.
Kadangi netrukus įvyks prezidento rinkimai, tai turėtų turėti pastebimos įtakos šalies finansams. Tačiau kandidatai turi skirtingų idėjų ir planų, kaip spręsti šią problemą. Kamala Harris daugiausia dėmesio skiria mažesnes ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms remti.
Ji planuoja plėsti mokesčių lengvatas ir kalba apie siekį didinti pelno mokesčius, kad padėtų finansuoti savo naujas iniciatyvas. K. Harris taip pat remia idėją remti pirmą kartą įsigyjančiųjų būstą ir skatinti būsto nuosavybę bei ekonomikos augimą.
Kita vertus, Donaldas Trumpas paskelbė savo pasiūlymus dėl mokesčių mažinimo. Jis pasisako už nuolatinį 2017 m. Mokesčių mažinimo ir darbo vietų kūrimo akto plečiamosios nuostatos pratęsimą. Prognozuojama, kad jo kampanijos požiūris per ateinančius dešimt metų valstybės skolą padidintų 5,8 trilijono JAV dolerių.
D. Trumpas taip pat planuoja sumažinti federalines pajamas. Nors tai gali būti naudinga įvairių pajamų grupių namų ūkiams, toks šių pajamų sumažinimas gali užgriūti ateities kartas ir sukelti ilgalaikių ekonominių problemų.
Covid-19 pandemija, „Medicare“, mokesčių mažinimas: kodėl JAV turi tokių skolų?
Studentų paskolos, būsto paskolos ir kiti kreditai paprastiems žmonėms tampa įprastu dalyku, nes ne kiekvienas žmogus gali turėti tiek santaupų, kiek reikia būstui įsigyti. Be to, ne kiekvienas Amerikos tėvas gali finansuoti savo vaikų mokslą aukštojoje mokykloje.
Grąžinti skolas yra normalu, tačiau kai tavo šalis yra įsiskolinusi, tai kelia didesnį nerimą. Taigi, kaip JAV atsidūrė šioje padėtyje? JAV vyriausybė yra įsiskolinusi visų pirma todėl, kad išleidžia daugiau pinigų, nei gauna iš mokesčių. Federalinė vyriausybė kasmet finansuoja daugybę programų, paslaugų ir gynybos veiklą.
Išlaidos dažnai viršija mokestines pajamas, todėl susidaro deficito skirtumas. Laikui bėgant šis deficitas didėja, todėl susidaro didžiulė valstybės skola. Didelė dalis šių išlaidų yra nediskutuotinos. Pavyzdžiui, tokios programos kaip socialinė apsauga, „Medicare“ ir „Medicaid“ yra privalomos.
Visuomenei senstant, šios programos brangsta, be to, jos nėra kasmet koreguojamos, todėl sunku sumažinti išlaidas trumpuoju laikotarpiu. Be to, yra didelės karinės išlaidos, kurios yra būtinos gynybai, tačiau labai prisideda prie federalinio biudžeto deficito.
Tokių ekonominių krizių, kaip 2008 m. finansų žlugimas ar COVID-19 pandemija metu, JAV vyriausybė turėjo dar labiau padidinti išlaidas. Jai reikėjo skatinti ekonomiką ir remti įmones bei piliečius, kuriems reikia pagalbos. Šios neatidėliotinos priemonės buvo finansuojamos skolinantis, o tai dar labiau padidino valstybės skolą.
Kitas veiksnys yra 2017 m. priimtas Mokesčių mažinimo ir darbo vietų kūrimo įstatymas. Nors jis sumažina mokesčių naštą asmenims ir įmonėms, jis taip pat mažina vyriausybės pajamas, todėl didina deficitą, kai išlaidos nėra vienodai sumažinamos. Prekybos deficitas, kai JAV daugiau importuoja nei eksportuoja, taip pat verčia vyriausybę daugiau skolintis iš užsienio skolintojų.
Kodėl ši skola yra bloga žinia JAV piliečiams?
Dėl politinių iššūkių deficito problemą spręsti dar sunkiau. Mažinti išlaidas populiarioms programoms, pavyzdžiui, socialinei apsaugai, arba didinti mokesčius yra politiškai sudėtinga. Dėl to dažnai atsiduriama situacijoje, kai užkertamas kelias būtinoms fiskalinėms reformoms.
Didėjanti valstybės skola turi įtakos ne tik vyriausybei, bet ir paprastiems piliečiams. Didėjant skolai, didėja ir palūkanų mokėjimai, kuriuos turi atlikti vyriausybė. Vien 2024 m. Kongreso biudžeto biuras (CBO) prognozuoja, kad palūkanų mokėjimai sieks 892 mlrd. Iki 2034 m. šis skaičius gali išaugti iki 1,7 trilijono JAV dolerių.
Ką tai reiškia žmonėms? Tai reiškia, kad vyriausybė daugiau išleis palūkanoms grąžinti, o ne būtiniausioms paslaugoms, tokioms kaip „Medicaid“, veteranų išmokoms ir pajamų saugumo programoms, kurios padeda mažesnes pajamas gaunantiems amerikiečiams. Federalinės išlaidos vaikų programoms ir infrastruktūros projektams, tokiems kaip švietimas ir transportas, taip pat viršys šias išlaidas.
Iki 2024 m. pabaigos JAV išleis daugiau lėšų palūkanoms mokėti nei krašto apsaugai, kuri istoriškai yra viena didžiausių biudžeto dalių. Iki 2025 m. palūkanų išlaidos kelerius metus viršys išlaidas medicinos sistemai.
Kadangi vyriausybė ir toliau skolinsis šioms išlaidoms padengti, ateities kartos dar labiau pajus šiandieninės skolos naštą. Didesnė skola gali lemti lėtesnį ekonomikos augimą, didesnius mokesčius arba gyvybiškai svarbių programų mažinimą. Kuo ilgiau skola auga, tuo sunkiau ją valdyti, todėl susidaro sunkiai įveikiamas ratas. Galiausiai valstybės skola yra ne tik vyriausybės problema – tai iššūkis, su kuriuo susiduria visi.
