Ilgalaikiu konfliktu tapusį Rusijos-Ukrainos karą buvo galima sustabdyti taikos derybomis
Rusija karą Ukrainoje pradėjo 2022 m. vasario 24 d. Tai tapo milžiniška tragedija Ukrainai bei sukėlė laukinį chaosą likusiame pasaulyje. Civilių žmonių aukos Ukrainos regionuose augo, kartu ir politinė įtampa bei neužtikrintumas. Tai privedė prie kelių taikos derybų etapų[1].
Pirmasis susitikimas tarp kariaujančių šalių įvyko praėjus keturioms dienoms po invazijos pradžios, vasario 28 d., Baltarusijoje. Jis baigėsi be rezultatų, abiejų pusių delegacijos grįžo į savo sostines konsultacijoms. 2022 m. kovo 3 d. ir 7 d. įvyko antrasis ir trečiasis derybų raundai. Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje, Gomelio srityje. Tuo tarpu 2022 m. kovo 10 d. ir 14 d. Antalijoje, Turkijoje, įvyko ketvirtasis ir penktasis derybų raundai.
Tačiau tuomet taikos susitarimas taip ir nebuvo pasiektas. Po 2022 m. Ukrainos rytų kontrpuolimo, Rusija atnaujino raginimus surengti taikos derybas, bet Ukrainos vadovai tada jau atsisakė atnaujinti dialogą, pabrėždami, kad Rusijos vyriausybė nėra iš tikrųjų įsipareigojusi siekti taikos ir tiesiog vilkina laiką.
Tačiau net ir dabar, liepos pradžioje kalbėjęs su žurnalistais, Rusijos prezidentas sakė, kad neatmeta taikos derybų galimybės. Tai jis pareiškė kalbėdamas po susitikimo su Afrikos lyderiais Sankt Peterburge, pažymėjęs, Afrikos ir Kinijos iniciatyvos galėtų būti pagrindas taikai rasti.
Tiesa, V. Putinas sakė, kad paliaubų negali būti, kol Ukrainos kariuomenė yra puolime. Tuo tarpu pati Ukraina anksčiau ne kartą teigė, kad Kijevas nepripažins jokių teritorinių nuolaidų[2].
Vis dėlto, kai kurie šaltiniai ir net dalis pasaulio lyderių teigia, kad prieš kurį laiką, taika tarp Ukrainos ir Rusijos jau buvo beveik pasiekta. Anuomet net buvo parengti taikos sutarties dokumentai. Tiesa, savo nuomonę tuomet pareiškė Amerika, kuri galiausiai užkirto kelią įtampų deeskalacijai.
JAV į taikos derybas žvelgė neigiamai, pabrėžė nepasitikinti Rusija
Karo pradžioje, Rusija ir Ukraina kelis kartus nesėkmingai bandė derėtis dėl taikos. Dabar jau pastebima tai, kad šias derybas vienijo gana priešiška JAV pozicija: visose derybose galutinė žodį tarė JAV, o bet koks dialogas buvo nutrauktas.
Vasario 25 d., kitą dieną po rusų invazijos į Ukrainą pradžios, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis davė suprasti, kad yra pasirengęs atsisakyti Ukrainos siekio tapti NATO nare. V. Zelenskis tuomet net skelbė, kad nebijo derėtis su Maskva dėl neutralumo ir saugumo garantijų[3].
Netrukus po tokių pareiškimų, vasario 27 d., Rusija ir Ukraina paskelbė, kad surengs derybas: Ukrainos delegacija buvo pasirengusi derėtis dėl neutralumo. Šios derybos vyko kovo 3 d. Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje.
Bet jei Ukraina buvo pasirengusi aptarti neutralumą, JAV nebuvo tam nusiteikusi. Vasario 25 d., tą pačią dieną, kai V. Zelenskis pareiškė, kad nebijo kalbėtis su Rusija ir kad nebijo kalbėti apie savo šalies neutralumo statusą, spaudos konferencijoje Valstybės departamento atstovo spaudai Nedo Price’o buvo paklausta: ką JAV mano apie tokių derybų veiksmingumą? N. Price’as atsakė taip:
„Dabar matome, kaip Maskva siūlo, kad diplomatiją remtume prie šautuvo vamzdžio arba tuomet, kai Maskvos raketos, minosvaidžiai, artilerija taikosi į Ukrainos žmones. Tai nėra tikra diplomatija. Tai nėra tikros diplomatijos sąlygos“.
Antrosios derybos klostėsi gana analogiškai. Tuomet vėl buvo galimybė užbaigti karą. Kovo 6 d., praėjus vos kelioms dienoms po antrųjų derybų Baltarusijoje pabaigos, Izraelio žiniasklaida pranešė, kad tuometinis ministras pirmininkas Naftali Bennettas netikėtai apsilankė Maskvoje ir susitiko su V. Putinu.
Po susitikimo su V. Putinu N. Bennettas du kartus kalbėjosi ir su V. Zelenskiu, jis taip pat kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, net išskrido į Vokietiją derybų su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Pasak N. Bennetto, būtent pats V. Zelenskis rėmė prašymą susisiekti su V. Putinu. Vis dėlto, N. Bennettas vėliau žiniasklaidai teigė, kad JAV pareigūnai jam atvirai pabrėžė, kad šiomis derybomis „nėra jokių šansų pasiekti sėkmę“, nors V. Putinas sakė, kad galimybę pasiekti paliaubas yra reali. N. Bennettas sakė, kad Vakarai tiesiog priėmė sprendimą „toliau smogti Putinui“.
Tokius buvusio Izraelio premjero žodžius patvirtina ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pastabos, išsakytos vizito Pietų Afrikoje metu. S. Lavrovo teigimu, JAV ir kitos Vakarų valstybės sakė, kad Rusija rimtai nesirengia siekti susitarimo dėl karo užbaigimo[4].
„Gerai žinoma, kad mes palaikėme Ukrainos pusės pasiūlymą derėtis specialiosios karinės operacijos pradžioje ir kovo pabaigoje abi delegacijos susitarė dėl šio konflikto sureguliavimo principo. Gerai žinoma ir buvo viešai paskelbta, kad mūsų kolegos amerikiečiai, britai ir kai kurie europiečiai sakė Ukrainai, kad tartis dar per anksti, o prie susitarimo, dėl kurio beveik buvo susitarta, Kijevo režimas niekada nebegrįžo“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas.
Paskutinės derybos Turkijoje galėjo tapti lemtingomis
2022 m. kovo ir balandžio mėnesiais Ukrainos bei Rusijos derybos dėl taikos persikėlė į Stambulą. Iš tiesų, Turkijos derybos buvo vaisingiausios iš visų: jose iš tikrųjų buvo pasiektas šioks toks susitarimas ir galiausiai, net parengta preliminari sutartis dėl ugnies nutraukimo.
Apie tai, daugiau detalių neseniai atskleidė pats V. Putinas. Vasaros pradžioje Kremliuje atsakinėdamas į korespondentų klausimus, V. Putinas patvirtino, kad „Stambule buvo pasiektas susitarimas“, kuris nebuvo tik žodinis: buvo nueita taip toli, kad buvo parengtas pasirašytas dokumentas.
„Neprisimenu jo pavardės ir galiu klysti, bet manau, kad ponas Arakhamia vadovavo Ukrainos derybų grupei Stambule. Jis net parengė šį dokumentą, kurį Rusija taip pat pasirašė“, – sakė V. Putinas.
Po kelių dienų, susitikime su Afrikos šalių vadovų delegacija, kuri vėl bandė tarpininkauti taikos derybose, V. Putinas net pristatė šį taikos susitarimo projektą.
„Turkijoje įvyko eilė Rusijos ir Ukrainos derybų, kurių metu buvo parengtos ir minėtos pasitikėjimo stiprinimo priemonės, ir susitarimo tekstas. Su Ukrainos puse neaptarėme, kad ši sutartis bus įslaptinta, tačiau jos niekada nepateikėme ir nekomentavome. Šį sutarties projektą parafavo Kijevo derybų grupės vadovas. Jis ten padėjo savo parašą. Čia jis yra“, – kalbėjo V. Putinas[5].
Sutartyje, kuri vadinosi „Sutartis dėl nuolatinio neutralumo ir saugumo garantijų Ukrainai“, buvo sakoma, kad Ukraina savo Konstitucijoje įtvirtins nuolatinį neutralumą, o Rusija, JAV, Didžioji Britanija, Kinija ir Prancūzija įvardytos kaip to garantai.
Tačiau tada vėl kilo kliūčių dėl JAV, o tai patvirtina ir V. Putinas, netiesiogiai kaltindamas Ameriką ir sakydamas, kad tuomet kai „Ukrainos interesai nesutampa su JAV interesais, galiausiai tai yra susiję tik su Jungtinių Valstijų interesais“.
Taigi, dabar aiškėja, kad pirmaisiais karo mėnesiais egzistavo visiškai reali galimybė atkurti taiką Ukrainoje, tačiau galiausiai didžiosios Vakarų valstybės ir pirmiausia – JAV, nusprendė nutraukti derybas ir toliau mėginti sunaikinti Rusiją bei V. Putino režimą.
