<h2>Juodasis ketvirtadienis: Rusija pradeda karą prieš Ukrainą</h2>
<p>05.55 valandą ryto Maskvos laiku Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė apie „karinę operaciją" Ukrainoje, kurią didžioji dalis pasaulio iškart prilygino karui. Rusijos lyderis, kaip vėliau paaiškėjo iš anksto įrašytame vaizdo įraše teigia, kad operacija skirta jau pripažintų „nepriklausomų respublikų" – Luhansko ir Donecko – separatistams ginti ir Ukrainai „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.</p>
<p>Būtent taip keletą savaičių kaupęsis įtampos burbulas sprogo: pasaulinė žiniasklaida pašėlo ir ėmė kalbėti apie prasidedantį karą, politikai – dar labiau ėmė griežtinti toną bei apeliuoti į žmogiškumą, o rusų kariai, iš visų pusių, net ir iš Baltarusijos teritorijos, ėmėsi invazinių veiksmų į Ukrainą.</p>
<p>Naktį iš vasario 23-osios į 24-ąją įtampa tik augo, o kai kurie ženklai jau galėjo išduoti, kad artimiausiomis valandomis situacija taps visiškai nebevaldoma. Dar trečiadienį popiet Latvijos žvalgyba pranešė, kad link Rytų Ukrainos juda rusų tankai bei pajėgos. Ukrainos valdžios institucijos vėl susidūrė su kibernetine ataka, o JAV pasiuntė niūrią žinią, jog beveik 100% rusų pajėgų, dislokuotų pasienyje su Ukraina arba Baltarusijos teritorijoje, yra pasirengusios atakai. Pentagono atstovas Johnas Kirby kalbėjo, kad ataka gali įvykti bet kurią akimirką[1].</p>
<p>Tuo tarpu Europoje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi ne tik į savo, tačiau ir į rusų tautą. Jis teigė, kad siekė pasikalbėti telefonu su Rusijos lyderiu, tačiau vienintelis atsakas buvo tyla, todėl, ir pasirinkta kreiptis į Rusijos tautą, kaip ukrainos piliečiui į rusų piliečiams: </p>
<blockquote>
<p>„Ukraina jūsų naujienose ir Ukraina realiame gyvenime yra dvi visiškai skirtingos šalys. Ir pagrindinis jų skirtumas yra tas, kad mūsų yra tikra. Jie jums sako, kad mes esame naciai. Tačiau kaip žmonės, paaukoję daugiau nei aštuonis milijonus gyvybių už pergalę prieš nacizmą, gali palaikyti nacizmą?" – kalbėjo prezidentas, prisimindamas ir savo paties giminę bei šaknis[2]. </p>
</blockquote>
<p>V. Zelenskis kalbėjo, kad Ukraina ir Rusija nėra vienas ir tas pats, tačiau kartu, šios šalys nėra ir priešai:</p>
<blockquote>
<p>„Kaimynai visada vienas kitą praturtina kultūriškai. Tačiau tai nepadaro jų vienu vienu. Neištirpdo mūsų jumyse. Mes skirtingi. Tačiau tai nėra priežastis būti priešais. Mes norime patys apibrėžti ir kurti savo istoriją. Taikiai. Ramiai. Sąžiningai."</p>
</blockquote>
<p>Ukrainos vadovas apeliavo ir į žinomus Rusijos visuomenės veikėjus, žurnalistus, muzikantus, sportininkus, socialinių tinklų žvaigždes ir eilinius vyrus, moteris – tėvus ir motinas:</p>
<blockquote>
<p>„Ar nori rusai karo? Aš labai norėčiau atsakymo į šį klausimą, bet atsakymas priklauso tik nuo jūsų“, – kalbėjo prezidentas V. Zelenskis.</p>
</blockquote>
<p>Vis tik, akivaizdu, kad esminis Rusijos sprendimas jau buvo padarytas kurį laiką. Socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sparčiai ėmė plisti informacija, jog Rusija uždaro oro erdvę civiliniams skrydžiams prie Rytų Ukrainos sienos. Kolonos rusų karių buvo užfiksuotos judančios link kaimyninės šalies teritorijos. Kelios minutės iki šeštos ryto, V. Putinas kreipėsi į tautą:</p>
<blockquote>
<p>„Priėmiau sprendimą dėl specialios karinės operacijos“, – teigė Rusijos prezidentas[3]. </p>
</blockquote>
<p>Jis pasmerkė tariamą, Ukrainos surežisuotą „genocidą" rytinėje šalies dalyje bei piktinosi NATO agresija. V. Putinas taip pat kreipėsi į Ukrainos karius ir pareikalavo sudėti ginklus, tačiau akcentavo, kad šie veiksmai – nėra okupacija:</p>
<blockquote>
<p>„Mūsų planuose nėra ukrainiečių teritorijų okupacijos. Niekam nieko neketiname primesti jėga“, – tvirtino V. Putinas.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu bandantiems trukdyti, V. Putinas žada „pasekmes, kokių jūs dar nežinojote“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ux-gun-5mj4po7kifc-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ukrainos sostinė ketvirtadienį pasitiko sprogimais</h2>
<p>Ankstyvas ketvirtadienio rytas prasidėjo sprogimais ir žiniomis apie prasidėjusį karą. Ėmė sklisti pranešimai apie sprogimus Mariupolyje, Charkove, Kramatorske, Zaporožėje, Odesoje. Sprogimų neišvengta ir visiškai netoli sostinės Kijevo, manoma, kad buvo taikyta į Boryspilio rajone, į rytus nuo sostinės esantį tarptautinį oro uostą. Pagal pirminius duomenis, atakos surengtos prieš bent 10 Ukrainos regionų šalies rytuose ir pietuose[4].</p>
<p>Į Rusijos veiksmus Ukrainos valdžia sureagavo žaibiškai: infrastruktūros ministerija paskelbė, kad uždaro oro erdvę civiliniams orlaiviams dėl iškilusios milžiniškos rizikos saugumui. Ankstyvą ketvirtadienio rytą prezidentas V. Zelenskis vėl kreipėsi į tautą ir paskelbė karo padėtį visoje Ukrainos teritorijoje, tačiau ragino piliečius nepanikuoti.</p>
<p>Šalies Vidaus reikalų ministerija ragina piliečius išlikti ramiais, likti namuose, pasiruošti būtiniausius daiktus ir dokumentus bei laukti perspėjamosios sirenos. Analogišką informaciją miestiečiams pakartojo ir Kijevo meras Vitalijus Kličko. Vis tik, pasaulio žiniasklaidos kanalai praneša, kad miestuose vyro sumaištis: Kijeve susidarė spūstys automobilių, vietiniai skuba išvykti, sirenos skamba ir vakaruose esančiame Lvove[6]. </p>
<p>Vidudienį pranešta, kad Ukraina nutraukia diplomatinius santykius su Rusija[6]. Vėl su tauta kalbėjęs V. Zelenskis prakalbo apie mobilizaciją ir rusų invaziją prilygino 1939-ųjų nacistinės Vokietijos antpuoliui. Jis taip pat paragino rusus išeiti į gatves ir išreikšti nepritarimą valdžios veiksmams. Kol kas skelbiama, kad kariniai veiksmai jau pareikalavo gyvybių: žuvo apie 50 Ukrainos karių ir 10 civilių. Ukraina skelbia, kad šalis yra atakuojama ir iš Baltarusijos pusės, tačiau šios šalies diktatorius Aleksandras Lukašenka tai neigia ir skelbia, kad jo šalies kariuomenė nedalyvauja Rusijos puolime prieš Ukrainą[7]. </p>
<p>Į situaciją Ukrainoje akimirksniu sureagavo ir visas pasaulis. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas žada, kad Rusija bus patraukta atsakomybėn. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas kreipėsi tiesiogiai į V. Putiną ir viso pasaulio labui ragino nutraukti puolimą:</p>
<blockquote>
<p>„Žmonijos labui neleiskite Europoje prasidėti tam, kas galėtų būti didžiausias karas nuo amžiaus pradžios“, – teigia jis.</p>
</blockquote>
<p>Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis teigia, kad tai, ką matome šiandien, yra vienos tamsiausių valandų Europai, nuo Antrojo pasaulinio karo. ES diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Rusijos puolimas prieš provakarietišką kaimynę „yra ne vien didžiausias tarptautinės teisės pažeidimas, tai – žmogiškos sugyvenimo pagrindinių principų pažeidimas“.</p>
<p>ES ir JAV lyderiai žada stipriausias ir griežčiausias kada nors taikytas sankcijas bei reiškia visapusišką palaikymą Ukrainos žmonėms.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/matt-c-xdticfu_z3s-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuva svarsto įvesti nepaprastąją padėtį ir solidarizuojasi su Ukraina</h2>
<p>Situacija Ukrainoje kelią sumaištį ir Lietuvoje. Mūsų šalies politikai žaibiškai pasmerkė V. Putino veiksmus. Po ryte vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio, prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad pasirašo dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo Lietuvoje, tam dar turės pritarti Seimas:</p>
<blockquote>
<p>„Net ir šiandien aš noriu kreiptis į Rusijos prezidentą, į Rusijos žmones – vis dar įmanoma sustabdyti tai, kas buvo pradėta. Įmanoma grįžti prie taikos, išvengti daugybės nekaltų žmonių žūčių. Tai mažiausia, ką būtų galima padaryti šią minutę“, – teigė G. Nausėda[8].</p>
</blockquote>
<p>Prezidentas ramina, kad Lietuva yra NATO narė, kurios saugumas yra užtikrinamas, tačiau tiek kaip atskira valstybė, tiek kaip aljanso narė, mūsų šalis yra pasirengusi suteikti pagalbą Ukrainos tauta. Šalies vadovas patvirtino ir tai, kad Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis bei Lenkija kreipiasi dėl NATO sutarties 4 straipsnio aktyvavimo[9].</p>
<p>4-asis NATO straipsnis leidžia narėms sąjungininkėms rengti konsultacijas, kai tik jaučiama grėsmė kurios nors sąjungininkės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui. Nuo NATO įkūrimo 1949-ais, straipsnis buvo aktyvuotas šešis kartus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/max-kukurudziak-qbc3zmxw0g8-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<p>Solidarizuotis su ukrainiečiais ragina ir sostinės meras Remigijus Šimašius, kuris prakalbo apie humanitarinę pagalbą:</p>
<blockquote>
<p>„Jei reikalai klostysis blogai, o jie ir klostosi kol kas regione, su tokia ataka bus ir karinių, ir civilių aukų, tad pirmiausia teiksime medicininę pagalbą. Kreipiuosi į gydytojus, medicinos personalą, skaičiuojame, kad bent apie 1000 žmonių galime priimti medicininei pagalbai, jei reikės, tas yra mūsų pareiga", – teigia Vilniaus meras[10].</p>
</blockquote>
<p>R. Šimašiaus teigimu, sostinė yra pasirengusi priglausti nuo karo bėgančius ukrainiečius: butuose, atlaisvintuose vaikų namuose, sporto salėse ir kitose vietose yra apie keletas tūkstančių vietų, o prireikus, jų skaičius gali ir išaugti. Su Ukrainos gyventojais solidarizuojasi ir žinomi Lietuvos žmonės, didžiuosiuose šalies miestuose ketvirtadienį rengiama solidarumo su Ukraina akcija „Laisvė šviečia“[11].</p>
