JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktoriaus pareiškimas: Kinijos prezidentas buvo išblaivytas
Jungtinės Valstijos tiekia pagalbą Ukrainą dar ir dėl to, kad tokia veikla prisideda prie Kinijos tramdymo. Apie tai pareiškė Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Viljamas Bernsas (William J. Burns).[1]
„Aš manau, kad mes ir toliau galime palaikyti Ukrainą šiame konflikte, kurio pasekmės išeina ne tik už Ukrainos ar Europos saugumo ribų. Parama Ukrainai nevykdoma Kinijos sutramdymo sąskaita, bet realiai tai prisideda prie Kinijos sulaikymo. Tai taikytina tiek Taivanui, tiek Pietų Kinijos jūrai, tiek kitoms vietoms, – kalbėdamas JAV Kongreso specialiame posėdyje, skirtame žvalgybos klausimams, pareiškė CŽV vadovas. – Mūsų vertinimu, Kinijos Liaudies Respublikos prezidentas Si Dzinpingas (Xi Jinping) buvo išblaivytas. Ypač tuo, kas nutiko pirmaisiais karo metais.“
Taip jis pakomentavo Pekino reakciją į situaciją Ukrainoje ir aplink ją. CŽV vadovo nuomone, Si Dzinpingas nelaukė tų veiksmų, kurių po Rusijos invazijos ėmėsi Kijevas ir jo Vakarų partneriai.
Jeigu ginklų tiekimas užstrigs, Vakarai susidurs su to pasekmėmis
Jeigu Vašingtonas neatnaujins ginklų ir karinės technikos tiekimo ankstesnėmis apimtimis, tai netrukus to pasekmes pajus ne tik visa Europa, bet ir Indijos bei Ramiojo vandenyno regionai, buvo įsitikinęs V. Bernsas. Jo vertinimui, jeigu Vašingtonas nuspręs neberemti Kijevo, tai ne tik pasės abejones tarp Jungtinių Valstijų sąjungininkų Azijos-Ramiojo vandenyno regione, bet ir paskatins Pekino ambicijas Taivano ir Pietų Kinijos jūros klausimais.
Jis taip pat patikino, kad neseniai 10 kartą lankėsi kariaujančioje Ukrainoje, tačiau jokių vizito detalių nepateikė.
Diskusijoje dalyvavęs JAV gynybos ministerijos Žvalgybos valdybos vadovas Džefris Kruzas (Jeffrey Cruz) irgi pripažino, kad šiuo metu Kinija išgyvena pakilimą ir juda link to, kad netolimoje ateityje taptų viena pirmaujančių kariniu požiūriu pasaulinių valstybių.
„Bet JAV jau šiandiena yra pirmaujanti karinė pasaulinė valstybė. Todėl mums imperatyvas yra tame, kad išsaugotume dabartinę trajektoriją, eitume su jais koja kojon ir užtikrintume, kad aplenksime tą augimą, kurį šiandien demonstruoja Kinija“, – patikslino JAV karinės žvalgybos vadovas.
Paslaptingoji amerikiečių Centrinės žvalgybos agentūra
Centrinė žvalgybos agentūra (trump. CŽA arba Centrinė žvalgybos valdyba, CŽV angl. Central Intelligence Agency, CIA) – Jungtinių Valstijų civilinė užsienio žvalgybos tarnyba, atsakinga už nacionalinio saugumo informacijos iš viso pasaulio rinkimu, apdirbimu ir analize. CŽA, kaip viena pagrindinių JAV žvalgybos bendruomenės narių, yra atskaitinga Nacionalinės žvalgybos direktoriui, ir jos esminis tikslas – teikti žvalgybinę informaciją JAV prezidentui ir jo Kabinetui.[2]
Kitaip nei Federalinis tyrimų biuras, Centrinė žvalgybos agentūra neturi teisėsaugos įgaliojimų ir ji daugiausiai užsiima žvalgybinės informacijos rinkimu už JAV ribų. Tačiau informacija iš esmės gali būti renkama ir JAV viduje. Nors tai ne vienintelė JAV institucija, užsiimanti žmonių žvalgyba, tačiau ji atsakinga už visos JAV žvalgybos bendruomenės žmonių žvalgybos koordinavimą. CŽA taip pat yra vienintelė JAV institucija pagal įstatymą prezidentui įsakius galinti vykdyti ir prižiūrėti slaptas misijas. Už slaptų operacijų įgyvendinimą atsakinga CŽA Specialiųjų veiklų divizija.
Prieš Žvalgybos reformos ir terorizmo prevencijos akto 2004 metais priėmimą, CŽA direktorius taip pat vadovavo JAV žvalgybos bendruomenei (visoms žvalgyba užsiimančioms institucijoms). Priėmus minėtą aktą, CŽA tapo atskaitinga nacionalinės žvalgybos direktoriui, kuris vadovauja visai žvalgybos bendruomenei. Nepaisant tam tikrų kompetencijų perskirstymo, Centrinė žvalgybos agentūra po Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių išaugo. 2013 metais dienraštis „The Washington Post“ paskelbė duomenis, kad 2010 mokestiniais metais CŽA turėjo didžiausią biudžetą tarp žvalgybos bendruomenės institucijų.
