Amerika pažadėjo Ukrainai perduoti raketinės gynybos sistemas „Patriot“
Jau šią savaitę JAV gali paskelbti tai, apie ką kalbama buvo jau seniai. Vis daugiau ekspertų tikina, kad JAV jau yra tvirtai apsisprendusi siųsti priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“ į Ukrainą[1].
Manoma, kad dabar šie planai yra baigiamajame etape, tačiau, kad jie būtų įgyvendinti, juos turi patvirtinti gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir prezidentas Joe Bidenas.
Valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas dar lapkritį sakė, kad JAV „labai daug dėmesio skiria“ oro gynybos sistemų siuntimui į Ukrainą, o ir pati Ukraina jau kelis mėnesius prašo šios sistemos.
Vis dėlto, dalis ekspertų teigia, kad „Patriot“ sistema Ukrainos neišgelbės, o tokie ginklai yra pernelyg sudėtingi, kad būtų gaištamas laikas karius apmokant jais naudotis.
O daug laiko Ukraina neturi. Kalbama, kad sostinę Kijevą artimiausiais mėnesiais vėl gali pulti milijoninės rusų karių pajėgos, o NATO vis garsiau kalba apie tai, kad konfliktas gali išplisti. Tai kelia tiesioginį pavojų Aljansui, nes Vakarų ginklų atsargos pasiekė rekordines žemumas.
Buvęs JAV armijos generolas teigia, kad Ukraina sistemų negalės naudoti dar keletą mėnesių
Vis daugiau karo ekspertų perspėja, kad „Patriot“ sistemos veiksmingumas yra gana ribotas. Vienai „Patriot“ sistemai valdyti ir prižiūrėti gali prireikti iki 90 karių.
JAV ne be reikalo net kelis mėnesius vengė teikti šią sudėtingą sistemą Ukrainai, nes J. Bideno administracijai net neapsimoka siųsti pajėgų į Ukrainą jos eksploatuoti[2]. Pagrindinė kliūtis ir yra mokymas. JAV kariai turės apmokyti Ukrainos pajėgas, kaip naudoti ir prižiūrėti sistemą.
JAV kariai jau mokė Ukrainos karius naudotis kitomis sudėtingomis ginklų sistemomis, įskaitant didelio judrumo artilerijos raketų sistemas, vadinamas „HIMARS“. Daugeliu atvejų pavyko sutrumpinti mokymus, todėl Ukrainos kariai į mūšio frontą išvyksta per kelias savaites.
Tačiau „Patriot“ atveju situacija gali būti kitokia, o dėl to JAV pareigūnai atsisako pateikti išsamią informaciją apie tai, kiek laiko truks „Patriot“ mokymai ir kur konkrečiai jie bus vykdomi. Tikėtina, kad pirmosios sistemos Ukrainoje pasirodys kitų metų pradžioje, tačiau tai nereiškia, kad po kelių savaičių, „Patriot“ bus perkeliamos į mūšio lauką.
„Raketoms „Patriot“ reikia mėnesių mėnesius rengti operatorių ir techninės priežiūros mokymus“, – tviteryje rašė į pensiją išėjęs generolas leitenantas Markas Hertlingas, buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas.
Jis pažymėjo, kad nors trijų žmonių įgula gali valdyti raketas šaudančius pultus, „sistemai valdyti reikia dešimčių gerai apmokytų oro gynėjų“[3].
Jam antrina ir į atsargą išėjęs kontradmirolas Markas Montgomeris, kuris teigia, kad „Patriot“ yra itin sudėtinga ir brangi sistema, kurios kiekviena serija kainuoja nuo 3 iki 4 mln. dolerių už vienetą. Jis abejoja ir tuo, ar ši sistema yra optimali grėsmei, su kuria susiduria Ukraina.
„Tai labai brangi sistema. Manau, kad ji sunaudotų daug jiems skirtų pinigų, o investicijų grąža būtų labai ribota“, – sakė jis ir teigė, kad Ukrainai būtų geriau suteikti daugiau dabar turimų sistemų ir kovos su raketomis, artilerija ir minosvaidžiais sistemą.
Rusija sugebės tęsti konfliktą per visą žiemą
Kai anksčiau buvo užsiminta, jog JAV Ukrainai skirs „Patriot“ sistemų, buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas suskubo švaistytis grasinimais, o NATO pavadino „nusikalstamu dariniu, tiekiančiu ginklus ekstremistiniams režimams“.
„Jei, kaip užsiminė Stoltenbergas, NATO tiektų Ukrainos fanatikams „Patriot“ sistemas kartu su NATO personalu, jie iš karto taptų teisėtu mūsų ginkluotųjų pajėgų taikiniu“, – sakė D. Medvedevas.
Vakar Rusijos užsienio reikalų ministerija vėl perspėjo, kad jei JAV patvirtins sudėtingos priešlėktuvinės gynybos perdavimą, tai gali paskatinti Maskvos atsaką.
„JAV faktiškai tapo karo Ukrainoje šalimi, kai pasirodė pranešimų, jog jos suteiks Kijevui raketų „Patriot“, pažangiausių, kokias Vakarai yra suteikę“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova[4].
M. Zacharova pridūrė, kad didėjanti JAV karinė pagalba, įskaitant tokių sudėtingų ginklų perdavimą, reikštų dar platesnį karinio personalo dalyvavimą karo veiksmuose ir galėtų turėti galimų pasekmių, bet nepatikslino, kokios galėtų būti šios pasekmės.
Rusijos žodžiuose gali būti ne tik siekis įbauginti. Aukšto rango Ukrainos pareigūnai teigia, kad Rusija ruošiasi naujam dideliam puolimui jau kitais, 2023 metais.
Kaip teigia Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, nors Ukraina šiuo metu gali sėkmingai gintis nuo Rusijos raketų atakų, nukreiptų į svarbiausią infrastruktūrą, įskaitant energetikos tinklus, atsiranda įrodymų, kad Kremlius rengia naują plataus masto puolimą, kuris apims ir sostinę. Vyriausiasis Ukrainos generolas perspėja, kad Rusija telkia naują, maždaug 200 000 karių armiją antrajam Kijevo puolimui, kuris gali prasidėti jau po kelių savaičių[5].
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovas Valerijus Zalužnyj mano, kad Rusija savo naujai mobilizuotus vyrus dabar apmoko kažkur Rusijos gilumoje ir jau netrukus galės juos mesti į kovą.
„Tai gali prasidėti ne Donbase, bet Kijevo link, nuo Baltarusijos, neatmetu ir pietinės krypties Krymo. Rusai ruošia apie 200 000 naujų karių. Neabejoju, kad jie dar kartą atakuos Kijevą“, – teigia V. Zalužnyj.
Jis pabrėžė, kad nors naujai mobilizuota Rusijos kariuomenė bus panašaus dydžio kaip ir vasario mėnesį puolusioji, bet nebus tokios pat kokybės, nes didžioji dalis geriausios įrangos ir amunicijos jau sunaudota, o dauguma aukštos kvalifikacijos karių ir vadų žuvo.
Rizika, jog konfliktas gali tapti nevaldomas ir išplisti į kitų šalių teritorijas, auga, o NATO ginklų atsargos senka
NATO vadovas neseniai išreiškė susirūpinimą, kad kovos Ukrainoje gali tapti nekontroliuojamos ir virsti Rusijos ir NATO karu.
„Jei reikalai pakryps ne taip, jie gali pakrypti siaubingai blogai. Tai baisus karas Ukrainoje. Tai taip pat karas, kuris gali tapti plataus masto karu, išsiplėtojančiu į karą tarp NATO ir Rusijos. Mes kasdien dirbame, kad to išvengtume“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas[6].
O karas su Rusija NATO gali būti pražūtingas. JAV ambasadorė NATO teigia, kad Aljanso ginklų atsargos pavojingai mažėja. JAV nuolatinės atstovės prie NATO ambasadorės Julianne Smith teigimu, ši situacija yra labai sudėtinga.
Remiantis lapkričio mėnesio duomenimis, NATO šalys, tarp jų ir JAV, suteikė Ukrainai apie 40 mlrd. dolerių vertės ginkluotės. Vien JAV suteikė ginkluotės už daugiau nei 15 mlrd. dolerių, įskaitant tolimojo nuotolio sistemą „HIMARS“ ir prieštankines raketas „Javelin“[7].
„NATO iš tikrųjų neplanavo kariauti tokių karų, ir turiu omenyje karus, kuriuose itin intensyviai naudojamos artilerijos sistemos ir daugybė tankų bei patrankų sviedinių“, – praėjusį mėnesį sakė Amerikos verslo instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Frederikas Kaganas.
Tuo tarpu Europos užsienio santykių tarybos gynybos ekspertė Camille Grand teigia, kad per vieną dieną Ukrainoje iššaunamų artilerijos sviedinių kiekis prilygsta Afganistano kare sunaudotų per mėnesį. Toks spartus ginklų ir artilerijos trūkumas Vakaruose kelia vis didesnį susirūpinimą ir gali tapti vienu iš veiksnių, dėl kurių JAV ir Europa gali palūžti.
