JAV susitelkus į Rusiją, vis svarbesnio vaidmens tarptautinėje arenoje imasi Kinija ir Šiaurės Korėja

Kinija yra nusiteikusi vilkinti karą Ukrainoje

Šiuo metu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas vieši Maskvoje ir dalyvauja susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Politikos analitikai nestokoja dėmesio šiam lyderių susitikimui – juk jis vyksta netylant kalboms apie tai, kad Kinija gali pradėti tiekti karinę paramą toliau karą Ukrainoje tęsiančiai Rusijai.

Be to, pastaruosius metus sparčiai stiprėjantis Pekino bei Maskvos diplomatinis bendradarbiavimas Vakarams taip pat kelia didžiulį nerimą ir, manoma, gali tapti tikru galvos skausmu ilgalaikėje perspektyvoje.

Pasak buvusios JAV gynybos žvalgybos agentūros analitikės Rebekos Koffler, Rusijos ir Kinijos vadovų susitikimas yra ypač svarbus ir dėl to, kad Xi Jinpingas „yra labai suinteresuotas vilkinti karą Ukrainoje“.

Savo ruožtu Kinija džiaugiasi tuo, kad abi pagrindinės šalies strateginės priešininkės aktyviai mažina savo puolamuosius pajėgumus^[1].

O kol kas karą iš šalies stebėdama Kinija, R. Koffler nuomone, vis dėlto jau netrukus gali pradėti tiekti karinę pagalbą Rusijai. Tiesa, tikėtina, kad tai ji darys ne tiesiogiai, bet per trečiąsias šalis, taip siekiant išvengti sankcijų iš JAV.

Kremlius tampa vis labiau priklausomas nuo Xi Jinpingo malonės

Buvęs JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas šiuo atveju taip pat įžvelgia naudą, kurią Kinija gauna netiesiogiai skatindama Rusiją tęsti karą Ukrainoje.

„Viena iš didžiausių karo Ukrainoje laimėtojų yra Kinija. Jei Rusija laimėtų ir maksimaliai atgautų visą Ukrainą, tai būtų Kinijos sąjungininkės pergalė, kuri sustiprintų ir Kiniją. Tačiau, atvirai kalbant, jei Rusija ir toliau bus taip mušama Ukrainoje, tai tik didins jos priklausomybę nuo Kinijos. Taigi, Kinija laimi ir čia“, – sako J. Boltonas ^[2].

Eksperto teigimu, visi matome, kad šiuo metu Rusija tampa vis labiau priklausoma nuo Kinijos, o tai reiškia savito kinų aljanso susikūrimą.

„Tai yra Kinijos aljansas, kurį sudaro Kinija, o Rusija yra jaunesnioji partnerė. Tai nėra gerai nė vienam iš mūsų. Norėčiau rasti būdų, kaip atplėšti Rusiją nuo Kinijos. Manau, kad to neįmanoma padaryti, kol vyksta šis karas. Ir iš tikrųjų tik tada, kai Ukraina atgaus savo teritoriją ir galbūt pamatysime tam tikrų pokyčių Rusijoje, turėsime tokią galimybę“, – teigia buvęs patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

D. Trumpas ragina karą nutraukti nedelsiant

O karui Ukrainoje tęsiantis, apie būtinybę kuo greičiau nutraukti ugnį ir susitarti taikiai vis garsiau kalba buvęs JAV prezidentas ir kandidatas į prezidentus 2024 m. D. Trumpas.

„Kiekvieną dieną, kai tęsiasi šis tarpinis mūšis Ukrainoje, mes rizikuojame pasauliniu karu. Turime visiškai aiškiai pasakyti, kad mūsų tikslas yra nedelsiant ir visiškai nutraukti karo veiksmus. Visi šaudymai turi būti nutraukti. Tai yra pagrindinis klausimas. Mums nedelsiant reikia taikos“, – teigia D. Trumpas^[3].

Vakarams besirūpinant Rusija, Kinija atsigręžė į Saudo Arabiją bei Iraną

Tačiau kol Vakarai yra susitelkę tik į Rusiją, Kinija žvalgosi dar toliau. Kaip teigia „Gatestone“ ekspertas Gordonas Changas, Kinijos lyderis šiuo metu siekia įgyti daugiau įtakos ir dėl to vykdo diplomatinius pokalbius su Iranu ir Saudo Arabija.

O šie pokalbiai greitai pasirodė esantys efektyvūs: šios dvi šalys nusprendė nutraukti ne vienerius metus trukusius pykčius ir atnaujinti diplomatinius santykius.

Būtent Kinijai pavyko įtikinti Iraną atkurti diplomatinius santykius su Saudo Arabija. Toks sprendimas priimtas po septynerius metus trukusių įtemptų šių valstybių ryšių bei įtampos.

Ekspertai tai laiko didele Kinijos diplomatine pergale, tačiau perspėja, kad taikos puoselėtojos vaidmens ši šalis imasi ne be reikalo, tačiau siekdama į savo pusę patraukti ir Persijos įlankos šalis^[4].

Žinoma, viešai Pekinas deklaruoja neturintis jokių paslėptų motyvų. Šalies užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai šeštadienį pareiškė, kad Kinija „nesiekia jokių savanaudiškų interesų Artimuosiuose Rytuose“.

Kintant pasaulio jėgų balansui, JAV stipriai atsilieka

Rusijai ir Kinijai stiprinant savo santykius, o pastarajai dar ir aktyviai žvalgantis bei ieškant naujų sąjungininkių, pavojus kyla JAV. Kaip pažymi buvęs patarėjas nacionalinio saugumo klausimais J. Boltonas, Jungtinės Valstijos šiuo metu tiesiog „sėdi vietoje“.

„Mes sėdime vietoje, o kinai, rusai, Iranas, Šiaurės Korėja ir kelios kitos šalys stiprina savo santykius ir kelia mums grėsmę daugelyje skirtingų vietų“, – teigia jis.

J. Boltonas akcentuoja ir tai, kad JAV šiuo metu demonstruoja pasyvumą ne tik diplomatiniame kontekste, tačiau ir gynybiniame.

Ekspertas primena, kad pagrindine rizika JAV saugumui laikoma Kinija savo kariniam biudžetui neseniai skyrė milžinišką sumą, kurios palyginti su JAV skiriamomis gynybos lėšomis net negalima.

„Jie dirba visu pajėgumu, o praėjusios savaitės pabaigoje prezidentas Joe Bidenas pasiūlė padidinti gynybos biudžetą mažiau nei infliacija. Iš daugiau nei 7 trilijonų JAV dolerių siūlomo biudžeto gynybai skirta tik apie 850 mlrd. Tai nėra maža suma, tačiau ji nublanksta palyginti su beveik 7 trilijonais JAV dolerių, skirtų vidaus išlaidoms. Ir tai yra kažkas, kas mums atsilieps, jei nesusitvarkysime su šiomis problemomis“, – teigia ekspertas.

Šiaurės Korėja tęsia balistinius bandymus ir didina propagandos apsukas

O dar viena grėsme JAV gali tapti ir Šiaurės Korėja, kuri taip pat nestokoja ambicijų tapti viena iš pasaulio supergalių. Šios šalies lyderis Kim Jong Unas neseniai paragino savo pajėgas būti pasirengus surengti branduolinę ataką ir net viešai apkaltino JAV bei Pietų Korėją vykdant karines pratybas su amerikiečių branduoliniais pajėgumais.

Tokia retorika Kim Jong Unas švaistėsi po sėkmingo trumpojo nuotolio balistinės raketos paleidimo. Remiantis Pietų Korėjos ir Japonijos vertinimais, raketa nuskriejo apie 500 mylių atstumą^[5].

Šį bandymą stebėjęs Šiaurės Korėjos lyderis sakė, kad pratybos pagerino kariuomenės pasirengimo lygį ir leido pasiruošti bet kokiai „neatidėliotinai ir viską griaunančiai branduolinei kontratakai“.

„Šiaurės Korėjos branduolinės pajėgos ryžtingai atgrasys, kontroliuos ir suvaldys neapgalvotus priešo veiksmus ir provokacijas, turėdamos aukštą karinę parengtį, ir nedvejodamos atliks savo svarbią misiją bet kokios nepageidaujamos situacijos atveju“, – sakė Kim Jong Unas.

Negana to, Šiaurės Korėja vis labiau skatina ir savo propagandistus. Neseniai žiniasklaidą pasiekė žinia, kad net 800 000 jaunuolių savanoriškai prisijungė prie šalies kariuomenės: tokie skaičiai neva fiksuoti vos per vieną dieną^[6].

„Remiantis skaičiavimais, vien tik kovo 17 d. visoje šalyje daugiau kaip 800 000 jaunuolių ir studentų savanoriškai įstojo į Korėjos liaudies armiją (KLA)“, – skelbė oficialus Šiaurės Korėjos valdančiosios partijos laikraštis.

Laikraštyje taip pat teigiama, kad 800 000 savanoriais tapusių jaunuolių yra „visiškai apsiginklavę nenugalima partijos valia susidoroti su priešais ir suvesti sąskaitas su JAV“.

Kol šalies viduje kliaujamasi tokia propaganda, išorėje taikomi jau kiti metodai. Užsienio valstybės Šiaurės Korėja staiga panoro tapti labiau atvira, o tam yra pasitelkiami jutubo vaizdo tinklaraštininkai.

Šioje platformoje staiga ėmė pasirodyti vaizdo dienoraščiai, kuriuose savo gyvenimą Šiaurės Korėjoje dokumentuoja šalies jaunimas ar net vaikai^[7].

Pavyzdžiui, viename vaizdo įraše jauna tinklaraštininkė savo auditorijai pasakoja, kad jos mėgstamiausia knyga yra „Haris Poteris“, nors manoma, kad Šiaurės Korėjos Vakarų prekės ir produktai nepasiekia.

Kitame vaizdo įraše fiksuojamos pramogos vandens parke – tiesa, neva ypač populiarioje pramogų vietoje galima išvysti vos vieną kitą žmogų, o beveik visuose vaizdo įrašuose tinklaraštininkai nepamiršta pašlovinti ir šalies lyderio.