Su ginklų kontrolės stokos problema amerikiečiai kovoja pirkdami dar daugiau ginklų
Po pastaruoju metu JAV vėl ženkliai išaugusių masinių šaudynių, visoje šalyje smarkiai išaugo ir ginklų pardavimų skaičiai, o patys ginklų pardavėjai pastebi, kad kiek netikėtai, įvairiomis apsaugos priemonėmis ypač susidomėjimo moterys.
Remiantis 2016 m. „Gallup“ apklausos duomenimis, tik 15 proc. apklaustų JAV moterų nurodė turinčios ginklą, tačiau praėjusiais metais šis skaičius išaugo iki 22 proc. Tai yra didžiausias šuolis nuo pat 2007 m., kai „Gallup“ pradėjo kasmet stebėti amerikiečių šaunamųjų ginklų įsigijimo įpročius[1].
Ne tik amerikietės moterys, tačiau ir vyrai ginklus, regis, perka vis dažniau. Harvardo mokslininkės Deborah Azrael bei Šiaurės rytų universiteto sveikatos mokslų ir epidemiologijos profesoriaus daktaro Matto Millerio dvejus metus trukusiame tyrime nustatyta, kad 2019-2021 m. laikotarpiu, JAV šaunamąjį ginklą pirmą kartą savo gyvenime pirko net 7,5 mln. žmonių arba beveik 3 proc. visų suaugusių JAV gyventojų[2].
Ginklų pardavėjai pastebi, kad ypač padažnėjo jaunesnio amžiaus asmenų susidomėjimas ginkluota apsauga, taip pat ginklų susidomėjimas auga ir tarp afroamerikiečių, ispanakalbių bei azijiečių – grupių, kuriuos įprastai ypač aršiai kritikuoja chaotišką JAV ginklų kontrolės politiką, kasmet pareikalaujančią tūkstančių gyvybių.
Tipinio ginklo pirkėjo paveikslas bėgant metams kinta
Ginklų pardavėjai jau ne vienerius metus stebi kintančias tendencijas ir augantį ginklų populiarumą tarp skirtingų demografinių grupių. Ilgus metus tradicinis ginklo pirkėjo ir už ginklų turėjimo teisę pasisakančio amerikiečio paveikslas buvo gana paprastas: baltasis, vyras, kaimiškų vietovių gyventojas ir dažniausiu atveju – respublikonas.
Maždaug 39 proc. JAV piliečių vyrų teigia, kad turi nuosavą šaunamąjį ginklą. Tuo tarpu analogišką atsakymą pateikia tik 22 proc. JAV moterų. Tarp šių asmenų, ginklus turi 36 proc. baltaodžių, 24 proc. juodaodžių ir 15 proc. ispanakalbių[3].
Atsižvelgiant į išsilavinimo rodiklį, ginklą turi maždaug 31 proc. suaugusiųjų, turinčių vidurinį ar žemesnį išsilavinimą ir 34 proc. turinčių aukštąjį išsilavinimą. Ginklų turėtojų skaičius tarp ne baltųjų rasės asmenų reikšmingai nesiskiria nuo išsilavinimo lygio.
Ginklų turėjimas valstijose ypač skiriasi atsižvelgiant į miesto ir kaimo vietoves. Kaimo ir kaimiškų vietovių gyventojai kur kas dažniau nei miesto gyventojai teigia turintys ginklą. Net 46 proc. kaimo vietovėse gyvenančių amerikiečių turi ginklą, palyginti su 28 proc. priemiesčiuose ir 19 proc. miesto vietovėse.
Žinoma, vienas iš ryškiausių ir beveik nuolat linksniuojamų demografinių skirtumų, kalbant apie ginklų turėjimą, yra partija. Respublikonai arba respublikonų pažiūroms labiau pritariantys neutralūs piliečiai yra žymiai labiau linkę įsigyti šaunamąjį ginklą: 44 proc. respublikonų teigia turintys ginklą, lyginant su 20 proc. demokratų.
Ginklai beveik visada buvo vienas iš pagrindinių JAV kultūros bruožų. Tačiau bėgant metams, pačių piliečių požiūris į ginklus kito. Sociologas Davidas Yamane teigia, kad per pastaruosius 30-40 metų savigynos motyvas tapo svarbiausia Amerikos ginklų kultūros dalimi[4].
Tuo tarpu psichologas, mokslų daktaras Kevinas Gillilandas atkreipia dėmesį ir į žiniasklaidos bei socialinių platformų vaidmenį, kuris į ginklus padeda atkreipti vis daugiau dėmesio, tačiau ne taip, kaip norima.
Ekspertas teigia, kad naujienos ir žinios apie smurtą bei pavojų taip paveikia dalies žmonių psichiką, kad jie negali patys susitvarkyti su nerimu ir baime, o dėl to, vietoje pagalbos ieškojimo pas gydytoją, skuba į ginklų parduotuvę.
JAV ginklų problema – išskirtinė ir likusiam pasauliui nesuvokiama
JAV ginklų kontrolės problema nėra išsprendžiama jau ištisus dešimtmečius ir daugeliui pasaulio valstybių, net ir lyginant su Amerikos standartais – skurdžių, pavojingų ar besivystančių – išlieka nesuprantama ir svetima.
Naujausiais duomenimis, JAV 2023 m. dėl ginklų jau žuvo apie 14 600 žmonių: tarp nužudytųjų buvo 521 paauglys ir 93 vaikai, o kai kuriais atvejais, vien per savaitę visoje šalyje yra fiksuojami keli šimtai šaudynių.
Tokia šokiruojanti statistika lemia tai, kad JAV mirčių nuo šaunamųjų ginklų skaičius yra daug didesnis nei kitose išsivysčiusiose šalyse.
Pavyzdžiui, 2020 m. JAV 100 000 gyventojų teko 12,2 mirties nuo ginklų atvejų, o kitų išsivysčiusių šalių vidurkis buvo 0,5 mirties nuo ginklų atvejo 100 000 gyventojų[5].
Ekspertai teigia, kad didelė ginklų nusikalstamumo problema yra ta, kad juos yra itin lengva įsigyti, šalyje jau ištisus dešimtmečius vyrauja smurto ir neapykantos vienas kitam kultūra, o asmenų psichikos sveikatos yra ignoruojama, kol neatsitinka didelio masto tragedija.
Tačiau tiek didelė dalis JAV visuomenės, tiek ir kai kurie analitikai šiuos aspektus stumia į antrą planą ir pabrėžia, kad didžiausia problema yra ta, kad ginklų kontrolė JAV yra tapusi išskirtinai politizuota tema.
Tai reiškia, kad tiek demokratai ir respublikonai – vieni reikalaudami griežtos kontrolės, kiti vis primindami JAV piliečio teisę į ginklą – laikydamiesi savo pažiūrų tiesiog demonstruoja politinę ideologiją, tačiau nemato realios situacijos šalyje.
Ginklų lobistai kraunasi milžinišką pelną, o abi pagrindinės JAV partijos užmerkia į tai akis, po eilinės tragedijos kalbėdamos šabloniškomis frazėmis. Kai tik įvyksta tragedija, demokratai skuba kalbėti apie ginklų įsigijimo ir turėjimo įstatymų griežtinimą, tuo tarpu respublikonai susitelkia ties šauliu: galbūt jis buvo pabėgėlis, meksikietis, moteris arba translytis?
O kai kurie įstatymų leidėjai savo abejingumo net neslepia. Po šaudynių šių metų vasarį, kai kurie respublikonai kitą dieną susirinkę į Kongresą savo švarkuose segėjo automatinio šautuvo ženklą[6]. Jų žinutė – siekis apsaugotų ginklų prieinamumo galimybę JAV piliečiams.
Po šių metų kovą vykusių šaudynių Tenesyje, vėl prisiminta šios valstijos įstatymų leidėjo šventinė nuotrauka ir šv. Kalėdų sveikinimas. Fotografijoje, kuri buvo paskelbta instagrame, Randy Ogles ir jo mažamečiai vaikai linksmai pozuoja prie kalėdinės eglutės su automatiniais šautuvais[7].
Tokias pažiūras viešai reiškiantys ir jomis besididžiuojantys politikai, dažnai dar ir hipokritiškai kalbantys apie Dievą, religiją ar vaikų apsaugą, pavojaus neribotoje ginklų politikoje nemato.
Dėl to, kad JAV ginklų sukuriamas smurtas yra visiškai politizuota problema, bet koks pozicijos šiuo klausimu išreiškimas susilaukia pasipiktinimo ir išpuolių iš abiejų partijų atstovų ir jų rinkėjų.
Šioje situacijoje, abi JAV partijos turi būti vienodai smerkiamos. Akivaizdu, kad norėdamos apsimesti, kad įsiklauso į visuomenės susirūpinimą, tiek respublikonai, tiek ir demokratai dirba išvien ir sutartinai atsisako pasiekti visiems palankų susitarimą. Taip abi partijos užsitikrina ir savo elektoriato balsus: juk respublikonai išsijuosę dirba siekdami ginti teisę į ginklo turėjimą, o demokratai neva kovoja su respublikonais, išvien dirbančiais su ginklų pramoninkais[8].
Taip toliau yra skaldoma ir pati JAV visuomenė, tačiau labiausiai gąsdina tai, kad problema nėra kažkaip sprendžiama, o politinės jėgos nekaltų žmonių žūtimis tik siekia savų politinių interesų iškėlimo į viršų.
Didelė dalis amerikiečių norėtų griežtesnės ginklų kontrolės
Remiantis balandžio pabaigoje „Fox News“ atliktos visuomenės apklausos duomenimis, didžioji dauguma Amerikos piliečių yra linkę pritarti įvairioms ginklų kontrolės priemonėms. Negana to, daugiau nei pusė respondentų pareiškė, jog nerimauja, kad patys arba jų artimieji gali tapti šaudynių aukomis.
„Fox News“ apklausos duomenimis, net 87 proc. apklaustų asmenų teigė pritariantys reikalavimui patikrinti visų ginklų pirkėjų praeities sveikatos arba nusikalstamumo įrašus. 77 proc. respondentų pritarė reikalavimui, jog perkant ginklus būtų taikomas 30 dienų laukimo laikotarpis. 81 proc. pritaria, kad būtų padidintas legalus ginklų įsigijimo amžius iki 21 metų, o 80 proc. norėtų, jog būtų tikrinama visų ginklų pirkėjų psichinė sveikata[9].
Dar 80 proc. respondentų mano, kad policijai turėtų būti leista atimti ginklus iš žmonių, kurie laikomi pavojingais sau ar kitiems. Dalyje valstijų, į tokias visuomenes nuomones jau yra atsižvelgiama. Mičiganas gali tapti dvidešimtąja valstija, priėmusia „raudonosios vėliavos įstatymą“, kuris leistų prašyti teisėjo atimti šaunamuosius ginklus iš asmenų, kurie, jų manymu, kelia grėsmę sau ar kitiems[10].
Deja, bet šių priemonių imtis paskatino dar viena tragedija, kai viena Mičigano gyventoja ne kartą įspėjo policiją apie tai, kad jos dukra neturėtų turėti ginklo dėl savo emocinės būklės. Moters prašymai taip ir liko neišgirsti, o po kelių mėnesių moters dukra nužudė savo vyrą ir brolį, o paskui nusišovė pati.
Neseniai atliktos „Fox News“ apklausos duomenimis, 61 proc. apklaustųjų pritaria, kad būtų visiškai uždrausti automatiniai šautuvai ir pusiau automatiniai ginklai. Tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustųjų pareiškė nerimaujantys, kad ateityje jie arba jų artimieji gali tapti šaudynių aukomis.
