- J. Bidenas įvedė beprecedentines sankcijas Rusijos naftos ir dujų bendrovėms
- Anglies ir suskystintų gamtinių dujų pramonė patiria stipriausią smūgį: eksportas gali sustoti
- Nafta: ne tik šešėlinis laivynas
- ES neatsilieka: nustatyta daug precedento neturinčių sankcijų
- D. Trampo kadencijos metu galima tikėtis išlygų sankcijoms
J. Bidenas įvedė beprecedentines sankcijas Rusijos naftos ir dujų bendrovėms
Sausio 10 dieną kadenciją baigianti JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) administracija įvedė beprecedentiškai griežtas sankcijas Rusijos naftos ir dujų bendrovėms. Pasak ekonomikos stebėtojo Kirilo Rodionovo, nauji apribojimai gali sumažinti naftos, anglies ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportą, kas reikštų nuostolius biudžetui ir tikėtiną Rusijos rublio silpnėjimą. Rusijos rinka taps dar toksiškesnė investuotojams, todėl biudžeto išlaidos išliks vieninteliu ekonomikos „varikliu“.
Pagrindinė daugelio Rusijos bendrovių įtraukimo į SDN sąrašą - fiziniu ir juridinių asmenų, su kuriais Amerikos piliečiams ir įmonėms draudžiama bendrauti, sąrašas - pasekmė gali būti Rusijos energijos eksporto sumažėjimas. Šis poveikis buvo pastebimas praėjusiais metais anglies pramonėje: 2024 m. Vasario mėn., SUEK ir „Mechel“ buvo įtraukti į SDN sąrašą, gegužės mėnesį – „Sibanthracite“, birželio mėnesį – „Elga“ ir „Colestar“, o rugpjūtį – „Raspadskaja“ ir „SDS-Coal“. Dėl to, baiminantis antrinių sankcijų, rusiškų anglių pirkimus pradėjo mažinti net tos šalys, kurios po 2022 m. toliau importavo jas iš Rusijos.[1]
Remiantis muitinės statistika, per pirmuosius devynis 2024 m. mėnesius Kinija sumažino Rusijos anglių importą 17 proc. (iki 66 milijonų tonų), Pietų Korėja - 35 proc. (iki 14, 1 mln. tonų) ir Turkija - 11 proc. (iki 18, 2 mln. tonų). Jei per pirmuosius devynis 2023 m. mėnesius Rusijai teko 35 proc. anglies importo į Kiniją, tai tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. - 26 proc.; anglies importe į Pietų Korėją Rusijos dalis sumažėjo nuo 24 proc. iki 16 proc., o į Turkiją - atitinkamai nuo 71 proc. iki 61 proc.[2]
Anglies ir suskystintų gamtinių dujų pramonė patiria stipriausią smūgį: eksportas gali sustoti
Naujosios sankcijos gali būti griežčiausios dviem SGD projektams Leningrado srityje: „Kriogas-Vysotsko“ gamyklai, kurios pajėgumas yra 820 000 tonų per metus, taip pat SGD-„Portovaja“ kompleksui, kurio pajėgumas yra 1, 5 milijono tonų per metus. Kaip parodė Arkties SGD-2 projekto, įtraukto į SDN sąrašą 2023 m. lapkričio mėn., patirtis, JAV sankcijos apsunkina pirkėjų paiešką net ir SGD dujų partijoms. Todėl tikėtina, kad siuntos iš šių įmonių bus laikinai sustabdytos.
Anglies pramonėje ir toliau mažės eksportas. Į SDN sąrašą buvo įtrauktos kelios Rusijos anglių kasybos įmonės: „Kuzbassrazrezugol“, antra pagal dydį anglies gamintoja šalyje; Rusijos anglies įmonė, gaminanti Amūro regione, Chakasijoje ir Krasnojarsko teritorijoje; Denisovskio kasykla ir Inaglinskio kasykla, priklausanti „Kolmar“ įmonės , eksploatuojančiai Denisovskoje, Chulmakan ir Verkhnie-Taluminskoje telkinius Tolimuosiuose Rytuose struktūrai, taip pat „Stepnoj Razrez“ įmonė, kuri eksploatuoja Černogorskoje anglies šachtą Chakasijoje.
SDN sąraše esančioms įmonėms tenka daugiau nei pusė Rusijos anglies gamybos. Tai reiškia, kad 2025 m. šiai sričiai bus dar sunkiau nei 2024 m., kai anglies pramonė tapo nepelninga dėl mažėjančių eksporto kainų, importo muitų įvedimo Kinijoje ir tų pačių JAV sankcijų.[3]
Nafta: ne tik šešėlinis laivynas
Eksporto sumažėjimo rizika taip pat paveiks naftos pramonę, atsižvelgiant į tai, kad „Gazprom Neft“ ir „Surgutneftegaz“ , vieni iš keturių didžiausių Rusijos gamintojų, buvo įtraukti į SDN sąrašą. Jų klientai dabar turės bijoti antrinių JAV sankcijų. Be to, Rusijos bendrovėms bus sunkiau pritraukti vadinamąjį „šešėlinį laivyną“ - tanklaivius, neapdraustus Tarptautinėje P&I klubų grupėje, vienijančioje daugiau nei tuziną laivų draudimo bendrovių, įskaitant iš JK, JAV ir Japonijos.
JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC) į SDN sąrašą įtraukė dešimtis laivų, plaukiojančių su „ ne Vakarų“ šalių, tokių kaip Barbadosas, Vietnamas, Gabonas, Panama ir Siera Leonė, vėliavomis. Tai bus viena iš priežasčių, dėl kurių laikinai padidėjo kainų skirtumas tarp „ Urals“ ir „ Brent“ rūšių naftos: skirtumas, kuris 2024 m. pabaigoje buvo šiek tiek didesnis nei 10 JAV dolerių už barelį, gali trumpam padidėti iki 15-20 JAV dolerių už barelį. Tačiau biudžeto nuostoliai bus iš dalies kompensuojami pakeitus naftos „ mokesčių“ kainos apskaičiavimo metodiką, kuri nuo 2025 m. apima sibirietiškos ESPO klasės kainą. Pastaroji, kaip taisyklė, viršija „Urals“ kainą.[4]
Sankcijų poveikis naftos pramonei neapsiriboja galimu eksporto sumažėjimu. Į SDN sąrašą buvo įtrauktos dešimtys Rusijos naftos telkinių paslaugų bendrovių, įskaitant „Petroengineering“ (gręžimo įrangos tiekėjas), „Newtech Well Service“ (specializuojasi sunkiai išgaunamų išteklių srityje) ir „ OFS Technologies“ (buvusio Amerikos naftos telkinių paslaugų bendrovės „ Baker Hughes“ rusiškojo turto operatorius). Įmonės, kurioms taikomos sankcijos, laikinai negalės importuoti įrangos iš užsienio, o tai laikui bėgant taip pat gali lemti gamybos sumažėjimą.[5]
„Gazprom Neft“ ir „Surgutneftegaz“ naftos perdirbimo gamyklos gali susidurti su problemomis: Omsko ir Maskvos naftos perdirbimo gamyklos, taip pat „Kirišinefteorgsintez“ gamykla. Dabar jiems bus sunku importuoti įrangą ir komponentus ne tik iš Vakarų šalių, kurios dar 2022 metais įvedė sankcijas rusiškų naftos perdirbimo technologijų tiekimui, bet ir iš Kinijos, kur vietos įmonės bijo tų pačių antrinių sankcijų.
Galiausiai sankcijos blokuoja „Vostok Oil“ , didžiausią „Rosneft“ projektą, kurį planuojama įgyvendinti Krasnojarsko teritorijos šiaurėje. Bendrovei bus sunkiau pritraukti investicijas naftos gavybai, transportui ir elektros infrastruktūros tiesimui. Tas pats pasakytina ir apie ličio bei dujų pramonės projektus, tokius kaip „Ačimgaz“ , buvusi bendra „Gazprom“ ir „Wintershall Dea“ įmonė, eksploatuojanti Urengoj naftos ir dujų telkinius, ir „ Polar Lithium“, bendra „ Rosatom“ ir „ Norilsk Nikel“ įmonė, kuri yra Kolmozero ličio telkinio operatorius Murmansko regione.
ES neatsilieka: nustatyta daug precedento neturinčių sankcijų
Nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą, ES Rusijai nustatė daug precedento neturinčių sankcijų.[6]
Šiomis sankcijomis papildomos Rusijai jau taikomos priemonės, nustatytos dar 2014 m. reaguojant į jos įvykdytą Krymo aneksiją ir Minsko susitarimų nesilaikymą.
Sankcijos apima tikslines ribojamąsias priemones (individualias sankcijas), ekonomines sankcijas, diplomatines priemones ir su vizomis susijusias priemones.
Ekonominių sankcijų tikslas – sukelti Rusijai didžiulių padarinių už jos veiksmus ir veiksmingai pažaboti Rusijos galimybes tęsti agresiją.
Individualios sankcijos taikomos asmenims, atsakingiems už veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, rėmimą, finansavimą ar įgyvendinimą, arba gaunantiems naudos iš tokių veiksmų.
ES taip pat nustatė sankcijas Baltarusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai reaguodama į jų teikiamą paramą Rusijai šiai vykdant karinę agresiją prieš Ukrainą.
Be to, ES nustatė sankcijas asmenims ir subjektams, atsižvelgdama į nuolat blogėjančią žmogaus teisių padėtį Rusijoje, visų pirma dėl Aleksejaus Navalno mirties.
D. Trampo kadencijos metu galima tikėtis išlygų sankcijoms
Tačiau būtų klaida ekstrapoliuoti šią riziką ilguoju laikotarpiu. Donaldo Trampo (Donald Trump) inauguracija ir galima konflikto Ukrainoje sprendimo pradžia gali sudaryti prielaidas sušvelninti sankcijas. Ar „ Gazprom Neft“, „Surgutneftegaz“, „Kuzbassrazrezugol“ ir kitos Rusijos bendrovės bus išbrauktos iš SDN sąrašo, labai priklauso nuo Rusijos užsienio politikos lankstumo. Tačiau tokio scenarijaus negalima atmesti.
Todėl tikėtina, kad didžiausias naujų sankcijų poveikis bus 2025 m. sumažėjęs naftos, anglies ir SGD eksportas kartu su laikinu „Ural“ kainos „ Brent“ atžvilgiu padidėjimu lems biudžeto nuostolius, prekybos balanso sumažėjimą ir galimą rublio susilpnėjimą. Savo ruožtu Rusijos naftos perdirbimo gamykloms taikomi apribojimai padidins trūkumo riziką benzino rinkoje, dėl kurios degalų kainos Rusijoje jau ėmė augti.[7]
Galiausiai, išplėtus JAV sankcijų sąrašą, Rusijos rinka tapo dar toksiškesnė užsienio investuotojams. Ekonomika neturi jokių kitų paskatų nei subsidijos iš biudžeto, tačiau jos nėra amžinos, atsižvelgiant į Rusijos nacionalinio gerovės fondo likvidžios dalies išsekimo riziką. Ir galimo gynybos išlaidų sumažėjimo atveju ekonomika neišvengiamai patektų į recesiją, iš kurios ji turės išeiti struktūrinių reformų pagalba. Dėl naujų JAV sankcijų recesijos scenarijus tampa dar labiau tikėtinas.
