Vašingtonas nusitaikė į europinius bankus
Europos bankai, kurie ir toliau dirba Rusijoje, susiduria su augančia rizika, teigia JAV finansų ministerijos vadovė Džanet Jelen (Janet Yellen). Atsižvelgdama į tai, institucija planuoja griežtinti antrines sankcijas kreditinėms organizacijoms, kurios vykdo Maskvos karinius tikslus atitinkančias operacijas, nurodė ji interviu agentūrai „Reuters“.[1]
Ministrė neįvardino bankų, kuriems gali grėsti sankcijos. Pasak jos, papildomi ribojimai įsigalios tik tuo atveju, jeigu tam atsiras priežasčių. Tuo pat metu institucijos vadovė pabrėžė, kad tolesnis veikimas Rusijoje kreditinėms organizacijoms kelia naujus pavojus.
„Reuters“ teigimu, galiojančios antrinės sankcijos jau apsunkino bankų bendradarbiavimą su Rusija, tačiau D. Jelen nerimavo dėl to, kad Maskva ir toliau randa būdų, kaip įsigyti karinei pramonei skirtų prekių. Pasak jos, prie to prisideda Kinija, JAE ir Turkija.
JAV nerimauja dėl Rusijos ekonominio virsmo
D. Jelen ir kiti JAV finansų ministerijos darbuotojai įsitikinę, kad Rusijos ekonomika tampa vis labiau karinė, todėl vis sunkiau nubrėžti ribą tarp civilių ir karinių ar dvejopos paskirties operacijų.
Prezidento Džo Baideno (Joe Biden) įvestos naujosios antrinės sankcijos suteikia Finansų ministerijai teisę atjungti bankus nuo Amerikos finansinės sistemos, jeigu tik bus nustatyta, kad jie padeda apeiti pirmines sankcijas bankams ir kitoms, su konfliktu Ukrainoje susijusioms rusiškoms organizacijoms, patikslina agentūra.
Atsakydama į klausimą apie galimą austrų banko „Raiffeisen Bank International“ ir italų „UniCredit“ pasitraukimą iš Rusijos ji nurodė, kad, jos nuomone, bankų vadovai savo darbuotojams patarė būti ypač atsargiais.
Gegužės viduryje institucija įspėjo RBI, kad dėl veiklos Rusijoje bankas gali būti atjungtas nuo JAV finansų sistemos. Laiške, kurį institucija nusiuntė bankui, buvo išreikštas nerimas dėl to, kad austrai ir toliau veikia Rusijoje bei dėl neįvykusio 1,5 mlrd. eurų vertės sandorio su įmone „Strabag“, siejama su rusų verslininku Olegu Deripaska. [2]
„Reuters“ tuomet teigė, kad amerikiečių įspėjimas buvo griežčiausias iš kada nors išsakytų Rusijoje veikiančių europinių bankų adresu. Po jo Austrijos finansų ministerija priminė RBI jo pažadą palikti Rusiją ir patikino, kad bankas laikosi visų sankcijų.
Gegužės 25 d. Italijos centrinio banko vadovas Fabijus Paneta (Fabio Panetta) paragino vietos bankus palikti Rusiją, kadangi jų veikimas joje kelia reputacinių problemų.
Amerikiečiams kliūna ir kinų bankai
Priminsime, kad ne taip seniai JAV grasino nuo pasaulinės finansinės sistemos atjungti ir Kinijos bankus. Apie tai rašė „The Wall Street Journal“ (WSJ).[3]
Leidinio kalbintų valdininkų teigimu, tokia priemonė buvo svarstoma kaip eskalacijos variantas tuo atveju, jeigu nepavyktų Pekino įtikinti nebetiekti Maskvai dvejopos paskirties prekių, kurias galima panaudoti karinėje pramonėje, diplomatiniais keliais.
Diplomatines spaudimo priemones mėgino panaudoti JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas (Anthony Blinken), viešėjęs Kinijoje balandžio 24-26 dienomis. Taip pat paskutiniais mėnesiais vis didesnį spaudimą Pekinui pokalbiuose telefonu ir asmeninių susitikimų metu darė kiti Amerikos oficialūs asmenys.
Pasak JAV valdininkų, nepaisant to, kad Kinija įsiklausė į Vakarų įspėjimus ir nesiunčia Rusijai ginkluotės, ji tapo pagrindine schemų bei lėktuvų, mašinų ir staklių detalių tiekėja. Tokia pagalba leido Maskvai atkurti savo turėtą karinį potencialą, o labiausiai prie to prisidėjo Kinijos bankai, kurie ne tik vykdo mokėjimus, bet ir suteikia kreditus įmonėms-klientams.
Vašingtono Strateginių ir tarptautinių tyrimų centras (CSIS) balandį teigė, kad dvejopos paskirties prekių eksportas iš Kinijos į Rusiją išaugo po 2023 m. balandį įvykusio dviejų šalių lyderių susitikimo. CSIS duomenimis, siuntų skaičius išaugo nuo kelių tūkstančių iki 30 tūkst. per mėnesį. CSIS specialistų teigimu, tai leido Rusijai padidinti ginkluotės gamybos apimtis ir tinkamai pasirengti Ukrainos kontrpuolimui.[4]
WSJ teigimu, tai Vakaruose sukėlė nerimą, kad Rusija gali įveikti Ukrainą sekinimo kare. Tuo pat metu viliamasi, kad perspektyva prarasti prisijungimą prie atsiskaitymų JAV doleriais sistemos bei prastėjantys prekybiniai ryšiai su Europa, turėtų paskatinti Pekiną atsisakyti tolesnio Rusijos karinės pramonės rėmimo.
WSJ teigimu, negalėjimas atsiskaityti viena iš pasaulinių valiutų – JAV doleriais – turėtų gerokai rimtesnių pasekmių negu atskiriems asmenims ar įmonėms taikomos sankcijos, todėl esant dabartinei geopolitinei situacijai JAV visgi tikisi, kad to pavyks išvengti.
