Ukrainos gamtiniai ištekliai sudomino svarbiausią Vakarų partnerę
JAV respublikonų senatorius Lindsey Grahamas neseniai davė interviu vienam iš amerikiečių žiniasklaidos kanalų ir prakalbo tiek apie paramą Ukrainai, tiek ir apie tai, kodėl JAV turi padėti šiai šaliai.
Amerikiečių politikas pirmiausiai pareiškė, kad tik dėl JAV įstatymų leidėjų neveiklumo yra vėluojama su parama ginklais, taip pat yra prarandamas pagreitis. Senatorius taip pat sureagavo į G7 šalių grupės susitikime Italijoje priimtą sprendimą suteikti Ukrainai 50 mlrd. JAV dolerių paskolą panaudojant pelną iš įšaldytų Rusijos lėšų.
„Europoje yra 300 mlrd. dolerių iš Rusijos valstybinio turto, kurį turėtume konfiskuoti ir atiduoti Ukrainai. Amerikoje yra Rusijos pinigų, kuriuos turėtume konfiskuoti. Pagal JAV įstatymus Rusiją turėtume paskelbti terorizmą remiančia valstybe. Kai tai pasiūliau prezidentui Zelenskiui, jis nušvito kaip kalėdinė eglutė. Padaryti Rusiją valstybine terorizmo rėmėja pagal JAV įstatymus būtų labai didelis smūgis Rusijai“, – sakė L. Grahamas.
Respublikonų senatorius iš Pietų Karolinos taip pat prakalbo, kodėl gi JAV būtina dėti visas pastangas, kad Ukraina sėkmingai atremtų Rusijos agresiją.
„Ukrainoje jie turi nuo 10 iki 12 trilijonų JAV dolerių vertės svarbiausių naudingųjų iškasenų. Jie galėtų būti turtingiausia šalis visoje Europoje. Nenoriu atiduoti šių pinigų ir turto Putinui, kad jis juos pasidalintų su Kinija. Jei dabar padėsime Ukrainai, ji gali tapti geriausia verslo partnere, apie kokią tik svajojome, tas 10-12 trilijonų JAV dolerių svarbiausių naudingųjų iškasenų turtas galėtų būti panaudotas Ukrainai ir Vakarams, o ne atiduotas Putinui ir Kinijai. Tai labai svarbus dalykas, kaip baigsis Ukrainos likimas. Padėkime jiems laimėti karą, kurio negalime sau leisti pralaimėti. Raskime šio karo sprendimą. Jie sėdi ant aukso kasyklos. Duoti Putinui 10 ar 12 trilijonų JAV dolerių už svarbiausias naudingąsias iškasenas, kuriomis jis dalinsis su Kinija, yra tiesiog juokinga“, – pasisakė L. Grahamas.
Senatorius L. Grahamas panašiai yra kalbėjęs ir anksčiau. Prieš keletą mėnesių, kai JAV buvo svarstomas naujas, bendras paramos Ukrainai, Izraeliui bei Taivanui paketas, jis siūlė šią paramą paversti paskola, o ją, bent jau Kijevas, galėtų grąžinti JAV savo didžiuliais mineraliniais ištekliais.
„Ukraina turi naudingųjų iškasenų, turi daugybę išteklių. Izraelis turi stiprią ekonomiką, nors spalio 7-ąją jie smarkiai nukentėjo. Taivanas yra gana turtinga valstybė. Kodėl gi mums nepadarius taip, kad visoms trims šioms sąjungininkėms suteiktume palankią paskolą?“, – tada kalbėjo L. Grehemas.
Ukraina turi daugybę naudingųjų iškasenų, o tai domina ne tik Rusiją
Manoma, kad bendros naudingųjų iškasenų atsargos Ukrainoje yra vertos trilijonų JAV dolerių. Remiantis Vakarų šalių skaičiavimais, vien okupuotose teritorijose, jų vertė siekia 12,4 trilijono JAV dolerių.
Didelė dalis naudingųjų iškasenų yra rytiniuose regionuose, tad Rusijos susidomėjimas šiomis teritorijomis yra siejamas būtent su šiuo faktu. Žinoma, L. Grahamo pasiūlyta idėja, Ukrainai suteikiamą paskolą grąžinti naudingosiomis iškasenomis, yra sudėtingas klausimas. Nors Ukraina turi daugybę iškasenų ir išteklių, jų panaudojimas, ypač dabar – karo metu, yra kvestionuotinas ir labiau siejamas su tarptautinėmis investicijomis.
Tačiau sudėtingos sąlygos dabartiniu metu išnaudoti turimus resursus nereiškia, kad jie nėra viena iš esminių varomųjų jėgų kalbant apie skirtingų šalių susidomėjimą Ukraina.
Iki plataus masto invazijos, Ukraina buvo penkta pagal dydį geležies rūdos eksportuotoja pasaulyje: 2021 m. buvo fiksuotas 6,8 mlrd. dolerių eksportas. Tais pačiais metais ilmenitas, mineralas, naudojamas titanui gaminti, sudarė apie 5 proc. pasaulinės titano gamybos dalį.
Gausūs geležies rūdos ištekliai, esantys netoli Kryvyj Riho, Kremenčuko, Bilozerkos, Mariupolio ir Kerčės, yra didelės Ukrainos geležies ir plieno pramonės pagrindas. Vienas turtingiausių pasaulyje mangano rūdos plotų yra netoli Nikopolio. Donecko baseine kasamos bituminės ir antracitinės akmens anglys.
Energija šiluminėms elektrinėms gaunama naudojant didelius rudųjų anglių išteklius, esančius Dniepro upės baseine, ir bituminių anglių telkinius Lvovo-Volynės baseine, o Ukrainos anglių kasyklos yra vienos giliausių Europoje. Toks gamtinis turtas domina ne vieną pasaulio valstybę.
JAV siekiai Ukrainoje: Rusijos išvarginimas ar derybų skatinimas?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pareiškė, kad pateiks Maskvai pasiūlymą dėl karo užbaigimo, kai dėl jo susitars tarptautinė bendruomenė.
Ukraina jau kuris laikas siekia, jog pasaulis pritartų jos „10 punktų taikos planui“, kuriuo siekiama užbaigti karą. Šiame plane teigiama, kad tam, jog karas baigtųsi, reikia, kad Ukrainos branduolinės elektrinės ir įrenginiai saugiai veiktų juos visiškai kontroliuojant Ukrainai, o Rusija nutrauktų savo energetinį terorizmą.
Rusija turėtų nutraukti Ukrainos uostų ir grūdų elevatorių apšaudymą, taip pat, paleistų visus ukrainiečių kalinius ir deportuotus asmenis.
Plane nurodoma, kad Rusija privalo visiškai atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą, įskaitant Krymą, kurį ji užėmė ir aneksavo 2014 m. ir išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos, nutraukti karo veiksmus. Taip pat teigiama, kad turėtų būti įsteigtas specialusis tribunolas, kuris teistų už Rusijos karo nusikaltimus, būtų įvertinta aplinkosauginė žala ir poveikis žmonių sveikatai, biologinei įvairovei.
Planu reikalaujama suteikti saugumo garantijas Ukrainai ir nurodoma, kad karo pabaiga turėtų būti patvirtinta taikos konferencijoje, surengtoje dalyvaujant ir prisidedant kuo didesniam skaičiui šalių, būtų pasirašytas tarptautinis susitarimas.
Tačiau kol kas atrodo, kad šie siekiai yra itin sunkiai įgyvendinami. Be to, per daugiau nei dvejus metus trunkantį dabartinį karą, netyla ir diskusijos apie tai, kokia turėtų būti reali jo baigtis, kuri būtų naudinga pagrindinei Ukrainos rėmėjai Amerikai.
Įprastinių debatų centre vyrauja keletą skirtingų nuomonių. Vieni JAV pareigūnai, nors ir tikisi didelių Ukrainos pasiekimų, pripažįsta, kad 100 % pergalė gali būti neįmanoma.
Kiti analitikai teigia, kad pagrindinis Amerikos tikslas apginkluojant Ukrainą yra visiškai susilpninti Rusiją. Jų teigimu, Vakarų ginklų srauto palaikymas leidžia Vakarams mažinti Rusijos karinius pajėgumus už sąlyginai priimtiną kainą.
Kiti mato kitus, konkretesnius JAV tikslus: pavyzdžiui, sudaryti sąlygas Ukrainai susigrąžinti tam tikras teritorijos dalis, kad būtų apsaugotas jos, kaip suverenios valstybės, ekonominis gyvybingumas, arba neleisti Rusijai užgrobti Odesos ir kitų vertingų vietų.
Ekspertai mano, kad dabartinis požiūris yra strateginis išsisukinėjimas. Pagrindinė jo nauda yra užglaistyti Ukrainos rėmėjų nesutarimus, bet dėl to kyla pavojus, kad karas prisijungs prie „amžinųjų karų“ grupės ir baigsis vienu iš trijų būdų: pralaimėjimu, blogesnėmis sąlygomis Ukrainai, nei buvo galima pasiekti anksčiau, arba tomis pačiomis sąlygomis, tačiau su didesniais žmonių aukų ir finansiniais nuostoliais.
Būtent tokį scenarijų tarsi signalizuoja JAV politika. Metų pradžioje kalbėta, kad Joe Bideno administracija rengia naują strategiją, kurioje bus mažiau akcentuojamas Ukrainos teritorijų susigrąžinimas, o daugiausia dėmesio bus skiriama pagalbai atremti naujus Rusijos puolimus, kartu siekiant sustiprinti šalies kovines pajėgas ir ekonomiką. JAV politikai dabar yra linkę manyti, kad karas galiausiai baigsis derybomis ir tarsi skatina įtikėti nuomone, jog Ukraina artimiausiu metu neatgaus visos savo teritorijos, o šaliai toliau reikės milžiniškos ir nuolatinės pagalbos.
