Kaip atsirado garsieji amerikiečių rinkikai
Iki JAV prezidento rinkimų liko diena. Lapkričio 5 dieną amerikiečiai nuspręs, kas – viceprezidentė Kamala Haris (Kamala Harris) ar buvęs lyderis Donaldas Trampas (Donald Trump) – nusipelno vadovauti šaliai ateinančius 4 metus. Tačiau JAV rinkimų sistema skiriasi nuo tos, kuri naudojama daugelyje valstybių. Kas yra rinkikai, kaip jie atsirado ir kaip jie gali pakeisti visuotinio balsavimo rezultatus.
Seniai žinoma, kad Jungtinių Valstijų rinkimų sistema yra sudėtingesnė nei tie modeliai, kurie naudojami visame pasaulyje, kai valstybės vadovas renkamas visuotiniu balsavimu arba parlamento. Čia viską lemia vadinamoji rinkikų kolegija, kuri veikia kaip tarpininkas tarp šalies gyventojų ir Kongreso.
Šalies steigėjų sugalvota sistema tapo tam tikru kompromisu: viena vertus, išrinktas JAV prezidentas nebuvo labai priklausomas nuo parlamentarų, kita vertus, prastai išsilavinę žmonės, kurie 18-ajame amžiuje sudarė absoliučią gyventojų daugumą, negalėjo tiesiogiai išrinkti atviro populisto.
Be to, tuo metu Jungtinėse Valstijose nebuvo stiprių politinių partijų ir ryšių sistemos, kuri leistų žmonėms greitai gauti informaciją net, pavyzdžiui, apie kandidato į prezidentus mirtį.
Todėl 1787 m. rugsėjo 6 . Konstitucinis suvažiavimas, dar vadinamas „Filadelfijos suvažiavimu“, patvirtino rinkimų sistemą kurioje veiki rinkikai.[1]
Kaip veikia amerikietiška rinkimų sistema
Pasaulis sužinos, kas tapo JAV prezidentu ne rinkimų, kurie numatyti lapkričio 5 d., dieną. Ši data yra paskutinė galimybė šalies gyventojams balsuoti, nes taip pat vyksta ir išankstinis balsavimas. Pavyzdžiui, JAV prezidentas Džoi Baidenas (Joe Biden) savo balsą atidavė spalio 28 dieną rinkimų apylinkėje Niukastle, Delavero valstijoje. Pasak CNN, valstybės vadovas eilėje stovėjo beveik 40 minučių.[2]
Taigi rezultatai, kurie bus paviešinti, parodys, ką pasirinko žmonės, bet JAV rinkimų sistemoje paskutinį žodį tars rinkimai. Būtent 538 žmonės, atstovaujantys šalies valstijoms ir Kolumbijos apygardai (oficialus šalies sostinės Vašingtono pavadinimas), nuspręs, kas užims Baltuosius rūmus. Kolegiją sudaro partijos funkcionieriai, buvę politikai ir aktyvistai. Dabartiniai kongresmenai ir senatoriai negali būti sąraše. Juos kiekvienos valstijos partijos komitetai išrenka prieš „X dieną“, o sąrašą pateikia ir respublikonai, ir demokratai.
Daugumoje valstijų galioja taisyklė „nugalėtojas pasiima viską“. Tai yra, jei vienas iš kandidatų gauna daugumą JAV gyventojų balsų tam tikroje valstijoje, tada jis gauna visus rinkikų balsus. Išimtys yra Nebraskos ir Meino valstijos: ten kolegos balsai paskirstomi proporcingai.
Rinkikų skaičius yra lygus valstybės atstovų skaičiui abiejuose Kongreso rūmuose plius dar trims rinkikams iš Vašingtono, kuris parlamente neatstovaujamas. Daugiausia rinkikų deleguoja Kalifornija (54), Teksasas (40), Florida (30) ir Niujorkas (28). Mažiausiai (trys) -Aliaska, Vajomingas, Vermontas, Delaveras ir Šiaurės bei Pietų Dakotos, nes šios valstijos yra mažiausiai apgyvendintos.
Nepaisant taisyklės „nugalėtojas pasiima viską“, rinkikai vis tiek gali balsuoti kitaip nei valstijos gyventojai. Tokie žmonės vadinami „nepatikimais rinkikais“, tačiau maksimali bausmė už tai yra 1 tūkstantis JAV dolerių. Pavyzdžiui taip nutiko 2016 m., kai 10 rinkikų balsavo ne už „savo“ kandidatą. Tačiau tai nelabai turėjo įtakos rinkimų, kuriuos laimėjo D. Trampas, rezultatams.
Kad galėtų užimti vietą Ovaliajame kabinete, politikas turi gauti daugumą – 270 iš 538 rinkikų balsų.
Ko reikia norint tapti prezidentu
Norint kandidatuoti į JAV prezidentus reikia visai nedaug. Kandidatu gali tapti kiekvienas, atitinkantis šiuos reikalavimus: gyveno JAV ne mažiau kaip 14 metų; yra vyresnis nei 35 metų; gimė JAV.
Pavyzdžiui, amerikiečių milijardierius Ilonas Maskas (Elon Musk) negali dalyvauti rinkimuose, nes jis gimė Pietų Afrikoje. Tuo pačiu metu, skirtingai nei daugelyje šalių, valstijose nėra draudimo nominuoti tuos, kurie turi teistumą. Šios sąlygos nebuvimas yra naudingas respublikonui D. Trampui, kuris vis dar mina teismų slenksčius.
Politikus iškelia jų partijos, o kandidatai tvirtinami nacionaliniuose suvažiavimuose. Bet pirmiausia jie turi pereiti įveikti pirminius prezidento rinkimus, kurie vyksta kiekvienoje valstijoje. Taigi nacionaliniuose suvažiavimuose vienas partijos kandidatas, taip pat ir kandidatas į viceprezidentus, kurį kandidatas į Ovalųjį kabinetą pasirenka pats, patvirtinamas delegatų balsavimu.
Respublikonų nacionalinis suvažiavimas buvo surengtas Milvokyje, Viskonsino valstijoje, nes pagal tradiciją partija, pralaimėjusi ankstesnius rinkimus, jį organizuoja pirmoji. Liepos 15–18 dienomis buvo patvirtinta D. Trumpo ir Ohajo senatoriaus Džeimso Deivido Venso ( James David Vance) „pora“.
Rugpjūčio 19-22 dienomis Čikagoje, Ilinojaus valstijoje, vyko Nacionalinis demokratų suvažiavimas, tačiau čia susiklostė dvejopa situacija. Liepos 21 dieną dabartinis JAV prezidentas Dž. Baidenas pasitraukė iš lenktynių, o jo vietą užėmė K. Haris. Tačiau viceprezidentė pati nedalyvavo pirminiame balsavime. Nepaisant to, demokratų delegatai balsavo už ją. Jei Harris laimės, Minesotos gubernatorius Timas Volcas (Tim Walz) taps viceprezidentu.[3]
Ir dabar šalis sklandžiai artėja prie lapkričio 5 d. – rinkimų dienos, kai balsuoja rinkėjai. Tada, „pirmąjį antradienį po antrojo gruodžio trečiadienio“, laimėjusio kandidato partijos rinkikai susirenka valstijų sostinėse ir balsuoja, o tada pateikia rezultatus Senatui. Šį kartą kolegijos balsavimas numatytas gruodžio 17 dieną.[4]
Tik sausio 6 dieną Kongresas skaito ir skaičiuoja rinkėjų balsus, patvirtindamas nugalėtoją. Būtent šiame etape 2021 metais įvyko Kapitolijaus šturmas, kai D. Trampas pralaimėjo dabartiniam prezidentui Dž. Baidenui. Naujojo valstybės vadovo inauguracija numatyta 2025 metų sausio 20 dieną.
Koks yra svyruojančių valstijų vaidmuo
Jungtinėse Valstijose dauguma valstijų pasirinkusios „mėlyną“ arba „raudoną“ spalvą, tai yra, iš anksto aišku, už ką balsuos dauguma rinkėjų. Tačiau yra regionų, kuriuose parama demokratams ir respublikonams yra beveik identiška. Tokios valstijos vadinamos svyruojančiomis valstijomis, ir būtent dėl jų balsų daugiausia kovoja kandidatai į prezidentus.
Dabar yra septynios svyruojančios valstijos Arizona; Viskonsinas; Džordžija; Mičiganas; Nevada; Pensilvanija; Šiaurės Karolina.
Ir daugumoje jų (penkiose iš septynių) žmonės palaiko D. Trumpą, nors K. Haris nuo jo atsilieka visai nedaug. Remiantis naujausia „Trafalgar Group“ apklausa, Arizonoje buvusio prezidento palaikymas siekia 48,1 proc., o dabartinės viceprezidentės – 46 proc.. Džordžijoje D. Trampas taip pat turėjo daugumą – 48,3 proc. prieš 45,9 proc.[5]
Remiantis Emersono apklausa, buvęs Baltųjų rūmų vadovas turi pranašumą Pensilvanijoje (49 proc. prieš 48 proc.), Viskonsine (taip pat 49 proc. prieš 48 proc.) ir Šiaurės Karolinoje (50 proc. už D.Trumpą ir 48 proc. už K. Haris).
Likusiose dviejose svyruojančiose valstijose, remiantis „Bloomberg“ tyrimu, dauguma gyventojų renkasi viceprezidentę. Mičigane 48 proc. už K. Haris ir 46 proc. už D. Trampą. Nevadoje atotrūkis nėra toks didelis – viceprezidentė turi 49 proc., o buvęs Amerikos lyderis – 48 proc. palaikymą.
