<h2>JAV kalbama apie galimybę įvesti sankcijas Kinijai</h2>
<p>Reaguojant į vis agresyvesnius Kinijos veiksmus Taivano atžvilgiu, JAV svarsto galimybę parengti sankcijų paketą Kinijai. Aukščiausiuose JAV valdžios sluoksniuose manoma, kad numatomas sankcijų paketas galėtų suveikti kaip Kinijos atgrasymo priemonė nuo įsiveržimo į Taivaną[1].</p>
<p>JAV vykstančios politikų diskusijos dėl galimo sankcijų paketo ir Taivano atstovų raginimas Europos Sąjungai (ES) užimti griežtesnę poziciją Kinijos atžvilgiu gali dar labiau eskaluoti situaciją. </p>
<p>Tačiau politinei ir net karinei įtampai Taivano sąsiauryje augant, plečiasi ir skeptikų gretos. Dalis Vakarų lyderių ir politikos apžvalgininkų atsargiai vertina JAV sankcijas Kinijai – antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai ir vienai didžiausių pasaulinės tiekimo grandinės dalių. Kvestionuojama, ar tokia idėja gali būti įgyvendinama be akivaizdžių praradimų patiems Vakarams.</p>
<blockquote>
<p>Nors sankcijų pavyzdžiu gali tapti Rusija, kuri Vakarų požiūriu, yra neigiamai veikiama bei dalinai sustabdyta finansinėmis sankcijomis, Kinijos atveju skuboti sprendimai gali greitai peraugti į karinį konfliktą ir dar labiau pakenkti pačiam Taivanui.</p>
</blockquote>
<p>Skirtingų šaltinių teigimu, JAV vis tik nusprendus taikyti sankcijas Kinijai, būtų svarstomos priemonės, kuriomis būtų siekiama apriboti tam tikrą prekybą ir investicijas su Kinija į jautrias technologijas, pavyzdžiui, kompiuterių lustus ir telekomunikacijų įrangą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/fly-d-ra33r3uewfm-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kinijos sankcionavimas gali turėti liūdnų pasekmių</h2>
<p>Šiuo metu JAV valdžiai artimi šaltiniai vengia pateikti išsamios informacijos apie tai, kas yra svarstoma už uždarų durų, tačiau sankcijų įvedimas Kinijai, kuri yra antra didžiausia pasaulio ekonomika ir viena iš didžiausių ir svarbiausių pasaulinės tiekimo grandinės dalių, kelia abejonių.</p>
<blockquote>
<p>Manoma, kad JAV svarstymai įvesti sankcijas Kinijai yra vedami iš Taivano politikų patiriamo spaudimo imtis veiksmų tol, kol dar ne per vėlu[2].</p>
</blockquote>
<p>Po griežtos ir grasinimų kupinos Pekino reakcijos į JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi rugpjūčio mėnesį įvykusį vizitą Taivane Vašingtonas suintensyvino diskusijas dėl sankcijų galimybių, tačiau pritraukti paramą tokiems žingsniams bus daug sunkiau nei Rusijai, atsižvelgiant į didžiulį Kinijos vaidmenį pasaulio ekonomikoje[3].</p>
<p>Jeigu JAV ir kitų Vakarų šalių valdžios atstovų nuomone, sankcijos Rusijai yra bent jau iš dalies veiksmingos bei ribojančios šalies agresorės tolimesnius planus, Kinijos situacija akivaizdžiai kita. Sankcijos šaliai, kuri globaliame kontekste yra tokia svarbi ir įtakinga, be to, nėra akivaizdžiai laikoma agresorė, gali turėti neigiamų pasekmių pačiai JAV bei Vakarų partneriams.</p>
<p>Dabar JAV Kongreso teisės aktų projektuose numatytos skirtingos baudžiamosios sankcijos, kurios galėtų būti taikomos Kinijai dėl Taivano, įskaitant sankcijas prezidentui Xi Jinpingui ir kitiems lyderiams, veiksmus, kuriais Kinijos bankai būtų pašalinti iš pasaulio rinkų, draudimus įtraukti Kinijos įmones į JAV biržų sąrašus, Kinijos prekių importą ir Kinijos energetikos projektų apribojimus.</p>
<p>Tačiau kraštutinis, vadinamasis „branduolinis variantas“ – uždrausti bet kokius veiksmus tarp JAV ir Kinijos bankų, kuris faktiškai įšaldytų Kinijos institucijas tarptautinėje finansų sistemoje yra laikomas labai mažai tikėtinu, atsižvelgiant į žalą, kurią jis galėtų padaryti JAV ir pasaulio ekonomikai platesne prasme.</p>
<blockquote>
<p>Ekspertai tikina, kad JAV greičiausiai rinktųsi ne tokias dramatiškas priemones, pavyzdžiui, turto įšaldymą, nukreiptą prieš Kinijos pareigūnus, bendroves ir institucijas, ribotesnius veiksmus prieš kai kuriuos bankus ir taisykles, draudžiančias sudaryti sandorius, naudingus Kinijos karinės pramonės kompleksui, įskaitant puslaidininkių sektorių ir aviacijos ir kosmoso pramonę.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, ar tai būtų pakankamai ryškus „Stop“ ženklas Kinijai? Kinijos valdžia leido suprasti, kad tikrai pasimokys iš Rusijos sankcijų patirties, taip pat iš buvusio prezidento Donaldo Trumpo kampanijos prieš telekomunikacijų milžinę „Huawei“, kuriai smogė beveik dvejų metų sankcijų ir lustų eksporto draudimų padaryta žala.</p>
<p>Dalis politikos apžvalgininkų teigia, kad visapusiškos sankcijos Kinijai yra mažai tikėtinos. Tuo tarpu anonimu likti norėjęs buvęs aukšto rango JAV pareigūnas sako, kad galiausiai viskas priklausys nuo prezidento Joe Bideno sprendimų.</p>
<p>Egzistuoja ir kita situacijos pusė.</p>
<p>Daugelis akademinių tyrimų rodo, kad sankcijos Kinijai arba Kinijos ir JAV ekonominių ryšių nutraukimas greičiausiai turėtų mažesnį kiekybinį poveikį bent jau vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu nei yra manoma.</p>
<p>Tiesa, yra pažymima, kad šios teorijos praktikoje geriau nepatikrinti – Kinija yra pernelyg pavojingas žvėris ir svarbus žaidėjas globalioje arenoje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/alejandro-luengo-jl0tmfyodbm-unsplash-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Taivanas prašo pagalbos </h2>
<p>Taivanas yra sala, nutolusi apie 100 mylių nuo pietryčių Kinijos pakrantės, tačiau Kinija tvirtina, kad Taivanas yra jos teritorija. Tai kvestionuojančioms šalims Kinija periodiškai primena „vienos Kinijos“ principą: teoriją, jog Taivano ir žemyninės Kinijos dalies santykiai yra bendrystė, kurią vienija ta pati valstybė. </p>
<blockquote>
<p>Tačiau pats Taivanas akivaizdžiai siekia eiti nepriklausomu nuo Kinijos keliu. Tokius siekius Kinija tramdo agresyvia retorika, grasinimais ir ties karo bei taikos riba dažnai balansuojančiomis karinėmis pratybomis.</p>
</blockquote>
<p>Dar praėjusį mėnesį Kinija paleido raketas virš salos po to, kai JAV Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi apsilankė Taipėjuje. Pekinas tokį JAV aukšto rango politikės vizitą įvertino kaip provokaciją.</p>
<p>Dėl įtemptos situacijos nerimauja ir patys Taivano politikai. Salos užsienio reikalų ministerija skelbia, kad su JAV, Europos ir kitais panašiai mąstančiais partneriais aptarė neseniai vykusias Kinijos „provokacijas“, tačiau akivaizdu, kad bent jau iš Europos, siekiama daugiau nei tik susidomėjimo[4].</p>
<p>Aukščiausių Taivano pareigūnų raginimai Vakarams paruošti sankcijas Kinijai intensyvėja.</p>
<p>Europos Taivanas prašo suplanuotų veiksmų, kurių būtų galima imtis, jei Kinija užpultų. Taip pat prašyta, kad Europos lyderiai privačiai įspėtų Kiniją, kad ji susidurs su pasekmėmis, jeigu ryšis invazijai. </p>
<h2>ES vengia įsipareigojimų Taivanui</h2>
<blockquote>
<p>ES pareigūnai akivaizdžiai vengia pažadėti pagalbą Taivanui bei įvesti griežtas sankcijas Kinijai. Komunistinė šalis yra ypač svarbi Bendrijos ekonomikai, nors ES periodiškai kritikuoja Kiniją dėl pastovių žmogaus teisių pažeidimų.</p>
</blockquote>
<p>Vilties, kad Bendrija sutartų dėl sankcijų Kinijai taip pat nėra daug. Tam visos 27 valstybės narės turėtų pasiekti susitarimą, o tai dažnai būna sunkiai įgyvendinama; net Rusijos sankcionavimo atveju, daliai valstybių-narių prireikė daugybės įtikinėjimų ir išlygų.</p>
<p>Vis dėlto, rugsėjo 15 d. Europos Parlamente (EP) priimta rezoliucija, kuria EP nariai smerkia neseniai vykusias beprecedentes Kinijos karines pratybas Taivano sąsiauryje, kurios prasidėjo 2022 m. rugpjūtį, po N. Pelosi vizito[5].</p>
<blockquote>
<p>Įdomu tai, kad rezoliucijoje kalbama apie tai, kad likusi ES dalis turėtų sekti Lietuvos pavyzdžiu.</p>
</blockquote>
<p>Rezoliucijoje palankiai vertinami neseniai paskelbti Lietuvos planai atidaryti prekybos atstovybę Taipėjuje. ES šalys, kurios dar neturi prekybos atstovybės Taivane, pasak EP narių, turėtų pasekti Lietuvos pavyzdžiu ir stiprinti dvišalius santykius su Taivanu.</p>
<p>Atkreipdamas dėmesį į Taivano kaip panašiai mąstančios ES partnerės statusą, strateginę prekybos padėtį ir šalies vadovaujantį vaidmenį pasaulinėje pagrindinių aukštųjų technologijų sektorių, įskaitant puslaidininkių, tiekimo grandinėje, EP ragina ES stiprinti santykius su šia demokratiškai valdoma sala.</p>
<p>Europarlamentarai kartoja savo prašymą Europos Komisijai (EK) nedelsiant pradėti poveikio vertinimą, viešąsias konsultacijas ir apimties nustatymo procedūrą dėl dvišalio investicijų susitarimo su Taivano valdžios institucijomis.</p>
<blockquote>
<p>EP nariai rezoliucijoje taip pat išreiškė reikalavimą, kad Kinijos vyriausybė susilaikytų nuo bet kokių priemonių, galinčių destabilizuoti Taivano sąsiaurį ir regioninį saugumą. EP nariai patvirtino rezoliuciją 424 balsais „už“, 14 balsavo „prieš“ ir 46 susilaikė[6].</p>
</blockquote>
<p>Šiuo metu visa Europa, išskyrus Vatikaną, palaiko oficialius diplomatinius santykius su Pekinu, bet ne su Taipėjumi. </p>
