Leidinys „Foreign Policy“: Ukrainos priėmimą į NATO blokuoja patys sąjungininkai
Remdamasis neįvardintais esamais ir buvusiais valdininkais, leidinys „Foreign Policy“ (FP) teigia, kad užkulisiuose savus žaidimus žaidžiančios JAV ir Vokietijai visaip kaip priešinasi Ukrainos tapimui NATO nare.[1]
Tiek pati Ukraina, tiek aršiausi jos rėmėjai Aljanse, kuriems priskiriama Lenkija ir „Baltijos tigrai“, reikalauja, kad Kijevas kvietimą į bloką gautų jau per artimiausią, Vašingtone vyksiantį NATO šalių-narių susitikimą. Tuo pat metu gerokai rimtesni NATO žaidėjai, įskaitant JAV ir Vokietiją, mano, kad kviesti Ukrainą prisijungti dar ankstoka, nurodo FP.
Abiejų šalių valdininkai oficialiai nurodo, kad galiausiai Ukraina prisijungs prie Aljanso, tačiau artimiausiu metu pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas pagalbos šiai šaliai, įskaitant ir ginklų tiekimą, užtikrinimui.
Leidinio teigimu, Vašingtone ir Briuselyje šiuo klausimu vyksta ypač aktyvūs užkulisiniai debatai. Kai kurių europiečių valdininkų nuomone, tik Ukrainos tapimas NATO nare leis pabaigti kovas. FP perspėja, kad per daug staigus Ukrainos priėmimas į NATO gali bloką pastūmėti į tiesioginį konfliktą su Rusija.
FP turimais duomenimis, Ukrainos narystė NATO yra ir pagrindinis pastarosiomis dienomis JAV viešinčio Aljanso sekretoriaus Jenso Stoltenbergo (Jens Stoltenberg) darbotvarkės klausimas.
Buvę politikai, įskaitant D.Grybauskaitę, Kijevo narystę bandys „prastumti“
Sausio 29 d. JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas (Antony Blinken) pareiškė, kad NATO durys visiems, įskaitant Ukrainą, lieka atviros, bei pažymėjo, kad ji tikrai taps bloko nare. [2] Sausio 30 d. Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrejus Jermakas papasakojo apie tai, jog sukurta speciali darbo grupė, kurios užduotis bus Kijevo narystės bloke skatinimas. Be A. Jermako, grupėje dirbs buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fog Rasmusen) ir buvusi JAV valstybės sekretorė, taip ir nesugebėjusi tapti prezidente, Hilari Klinton (Hillary Clinton) , buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, buvęs Lenkijos vadovas Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwaśniewski), buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas (Boris Johnson), Suomijos ekspremjerė Sana Marina (Sanna Marin) ir kiti politikai.[3]
Grupė dirbs su NATO šalimis-narėmis bei ekspertine ir politine sfera, kad sukurtų pilnavertę Kijevo narystę NATO bloke skatinančią aplinką, patikslino A. Jermakas.
Pasak jo, dalis proceso apims dvišalių sutarčių su šalimis, 2023 metais Vilniuje pasirašiusiomis G7 deklaraciją dėl paramos Ukrainai saugumo srityje, sudarymą. Deklaraciją Lietuvos sostinėje pasirašė daugiau negu 30 šalių.
Gal įtakos sąjungininkų pozicijai turi vidiniai Ukrainos valdžios nesutarimai?
Sausio 29 d. pasitarime ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis viešai paskelbė, kad iš užimamų pareigų atleis vyriausiąjį kariuomenės vadą Valerijų Zalužną. Jis savo sprendimu tikėjosi paveikti Vakarų sąjungininkus, nes jų finansinė parama ėmė akivaizdžiai silpnėti. Tokią informaciją, remdamasis aukštas pareigas einančiu ir su situacija susipažinusiu ukrainiečių valdininku, paskelbė leidinys „The Washington Post“ (WP).[4]
Pasak laikraščio pašnekovo, V. Zelenskis pareiškė V. Zalužnui, kad ukrainiečiai pavargo nuo karo, o Vakarų partneriai ėmė riboti finansinę paramą, todėl, tikėtina, naujas kariuomenės vadas sugebės pakeisti situaciją. V. Zalužnui buvo pasiūlytas patarėjo postas, tačiau kariškis tokio pasiūlymo atsisakė.
WP šaltinis patikslino, kad, nepaisant viešo atsisakymo, V. Zalužnas visgi planuoja trauktis. Jis priminė, kad nesutarimai tarp prezidento ir kariuomenės vado tęsiasi ne vieną mėnesį, o pats generolas galvoja, kad bus atleistas dar 2022 m. vasarą. Šiuo metu jis ir toliau eina pareigas, o jo atleidimas buvo atidėtas dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos.
Pasak kitų dviejų WP šaltinių, pirmadienį V. Zalužnas ir V. Zelenskis toliau ginčijosi dėl to, kiek šiais metais Ukrainai turėtų mobilizuoti karių. Kariškis pasiūlė pašaukti 500 tūkst. žmonių, prezidentas atsakė, kad, įvertinus uniformų bei ginklų trūkumą ir problemas, su kuriomis susiduria verbuotojai, toks skaičius nėra praktiškas. Generolas paprieštaravo, nurodęs, kad dėl patiriamų nuostolių, šaliai fronte ima trūkti pajėgų.
Kitu įtampos šaltiniu tapo tai, kad smarkiais skyrėsi tas, ko V. Zalužnas prašė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir ką Kijevas faktiškai sugebėjo gauti iš sąjungininkų.
Galiausiai buvo nurodyta, jog artimiausiu metu pareigų neteks ne tik V. Zalužnas, bet ir kai kurie kiti, aukštas pareigas užimantys jo aplinkos žmonės.
