Ukraina sulauks beveik 16 mlrd. dolerių paskolos
Žūstantys civiliai, sugriauta infrastruktūra, žlugę verslai ir ant plauko pakibęs šalies ekonomikos likimas – tokia yra dabartinė Rusijos invaziją atremti siekiančios Ukrainos kasdienybė.
Nors šalies valdžia siekia kuo ilgiau palaikyti kariaujančios valstybės ekonomiką gyvybingą, tai padaryti tampa vis sunkiau ir dėl to tenka atsigręžti į Vakarų sąjungininkus bei bandyti užsitikrinti milijardinius paskolų paketus.
Būtent tai Ukraina ir padarė trečiadienį, kai šalies atstovai ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) po ilgai trukusių derybų pagaliau susitarė dėl 15,6 mlrd. JAV dolerių paskolos paketo, kuris turėtų padėti valstybės ekonomikai išgyventi sudėtingiausius momentus.
Šis paketas, Ukrainos finansų ministerijos teigimu, turėtų padėti šaliai užtikrinti tolesnį užsienio partnerių finansavimą, palaikyti makro ekonomikos stabilumą ir leisti planuoti Ukrainos atstatymo darbus.
TVF paskolos paketas Ukrainai bus išmokamas per ketverius metus. Per pirmuosius metus didžiausia finansų dalis bus skiriama padengti šalies biudžeto deficitą, normalizuoti Ukrainos centrinio banko veiklą.
Vėliau išmokama finansų dalis bus skirta šalies siekiui narystei Europos Sąjungoje (ES) ir tolimesniam, tikėtina, pokario laikotarpiui bei valstybės atstatymui[1].
Ukrainos ekonomika jau balansuoja ties žlugimu, o skolas dar teks grąžinti
Ukrainos pareigūnai ir TVF atstovai derybas dėl paskolos paketo vykdė jau kurį laiką, o dar šio mėnesio pradžioje įvyko ir pirmas „gyvas“ atstovų susitikimas Lenkijos sostinėje Varšuvoje.
Nors sprendimą dėl paskolos Ukrainai suteikimo dar turės tvirtinti TVF valdyba, neabejojama, kad būtent tai ir bus padaryta. Deryboms vadovavęs TVF misijos Ukrainoje vadovas Gavinas Grėjus tikisi, kad ši milžiniška paskola padės sutelkti „didelio masto lengvatinį finansavimą iš Ukrainos tarptautinių donorų ir partnerių“[2].
„Dėl sukrėtimo masto ir padidėjusio fiskalinio deficito išlieka opūs makroekonominiai iššūkiai. Per ateinančius ketvirčius tikimasi laipsniško ekonomikos atsigavimo, nes veikla atsigauna po didelės žalos ypatingos svarbos infrastruktūrai, nors išlieka nepalankių įvykių tikimybė, įskaitant tolesnio konflikto eskalavimo riziką“, – teigia ekspertas.
TVF pareigūno teigimu, tarptautinė parama Ukrainai šiuo metu vis dėlto yra gyvybiškai svarbi: dėl karo šalies ekonomika pernai susitraukė net 30 proc., ženkliai išaugo skurdo lygis, nedarbas pasiekė seniai regėtą 35 proc. ribą.
Negana to, trys ketvirtadaliai šalies įmonių visiškai sustabdė arba akivaizdžiai sumažino savo gamybos ir darbo pajėgumus. Šiuo metu palūkanų norma siekia 25 proc. ribą, o Ukrainos bankų sektoriuje neveiksnių paskolų lygis siekia 38 proc.
O teigiamų ženklų, bent jau artimiausiais mėnesiais, nesimato. Priešingai, situacija, regis, tik prastėja. Naujausiais duomenimis, Ukrainos vyriausybės skola 2023 m. sausio mėnesį jau siekė 106,4 mlrd.
2023 m. mokėjimai už Ukrainos valstybės skolą sudarys 658,4 mlrd. grivinų, už užsienio skolą – 122,4 mlrd. grivinų. Ukrainos finansų ministerijos duomenimis, 14,9 mlrd. grivinų turi būti žūtbūt sumokėta šiais metais: tie mokėjimai turi būti padaryti būtent TVF, iš kurio Ukraina vėl skolinasi[3].
Dėl to kitais metais šalies skola dar augs. Pagal tik šiuo metu galiojančius susitarimus numatoma, kad 2024 m. mokėjimai už valstybės skolą sudarys 649,9 mlrd. grivinų.
Ukrainos ekonomikos ministro pavaduotojas Oleksandras Grybinas teigia, kad šalis ekonomikos sektoriuje jau peržengė kritinį tašką ir tampa vis labiau atspari karo įvykiams, tačiau žvelgiant į it ant mielių augančią valstybės skolą, tokia pozicija gali būti vertinama kaip pernelyg optimistinė.
Ukrainos ekonomikai palaikyti ir atstatyti reikės dešimčių milijardų
Naujame Pasaulio banko, Jungtinių Tautų (JT), Europos Komisijos (EK) ir pačios Ukrainos vyriausybės tyrime teigiama, kad Ukrainos ekonomikos atkūrimas po daugiau nei prieš metus pradėtos Rusijos invazijos dabar jau turėtų kainuoti maždaug 411 mlrd. dolerių. Ši suma yra gerokai didesnė nei praėjusį rugsėjį paskelbta 349 mlrd. dolerių suma.
Remiantis greituoju poreikių vertinimu, 2023 m. Ukrainai reikės 14 mlrd. dolerių svarbiausioms ir prioritetinėms infrastruktūros ar gyvenamųjų būstų rekonstrukcijoms ir atkūrimo investicijoms. Tam reikės nei daug, nei mažai, maždaug 11 mlrd. dolerių daugiau lėšų, nei numatyta Ukrainos 2023 m. biudžete.
Dar apie 22 proc. finansų būtinai turi būti skiriama viešojo transporto sektoriui, 17 proc. – būstui, 11 proc. – energetikai, 7 proc. – žemės ūkiui.
Visi šie procentiniai punktai sudaro milijonus ar net milijardus dolerių, kurių Ukraina neturi ir artimiausiu metu tikrai neturės. Tačiau Vakarų finansų institucijų lyderiai didelės problemos nemato ir gresiančio šalies žlugimo neprognozuoja.
Pasaulio banko viceprezidentė Europai ir Vidurio Azijai Anna Bjerde, priešingai, pasidžiaugė Ukrainos ekonominiu atsparumu ir ryžtu.
„Nuolatinė parama Ukrainai yra investicija ir į šalies, ir į pasaulio ekonomiką. Vystymosi partnerių paramą viešosioms investicijoms turi papildyti reikšmingos privačios investicijos, kad būtų padidintas atstatymui skirtas finansavimas“, – sakė ji.
Ukrainos skola ir toliau auga, šalis sulauks milijardų iš TVF
Iš tiesų, tiek JAV, tiek ir ES pareigūnai, regis, ypač entuziastingai skatina Ukrainos įsiskolinimą. JAV iždo sekretorė Janet Yellen labai palankiai įvertino Ukrainos ir TVF susitarimą.
„Plataus užmojo ir su atitinkamomis sąlygomis parengta TVF programa yra labai svarbi siekiant paremti Ukrainos pastangas vykdyti reformas, įskaitant gero valdymo stiprinimą ir kovą su korupcijos rizika. Svarbu suteikti ir labai reikalingą finansinę paramą. Ji taip pat sustiprins Jungtinių Valstijų ir mūsų partnerių teikiamą ekonominę pagalbą, kuria finansuojamos tokios svarbios paslaugos kaip mokyklos, ligoninės ir pirmosios pagalbos tarnybos ir kuri yra gyvybiškai svarbi parama Ukrainos ekonomikai“, – teigia JAV iždo sekretorė J. Yellen.
Pati Amerika Ukrainai jau suteikė daugiau kaip 13 mlrd. JAV dolerių negrąžintinų finansinių dotacijų, dar apie 14,5 mlrd. dolerių bus išmokėta per šiuos, 2023 m. Be to, JAV yra pagrindinė Ukrainos rėmėja ginklais bei amunicija[4].
Tačiau karui Ukrainoje tęsiantis ir šalies ekonomikai patiriant vis didesnį spaudimą, ekspertai perspėja, kad tiek JAV, tiek ir ES elgiasi pavojingai ir galbūt, net neteisingai.
Iš istorijos galima pamatyti, kad realus Europos finansinės paramos poveikis nėra toks optimistiškas: šiuo metu Ukrainai reikia nurašyti skolą, bet ES nori, kad ji ir toliau skolintųsi. Didžiules, vien ES 18 mlrd. eurų vertės paskolas Ukrainai galiausiai reikės grąžinti nuo 2033 m. Nors tai atrodo tolimas laikotarpis, per dešimtmetį ši paskola išaugti gali dešimt ar net daugiau kartų[5].
Sparčiai didėjančios skolos, net ir ilgalaikės, taip pat, be palūkanų, mažina Ukrainos galimybes greitai atsigauti po karo. Dalis ekspertų net pažymi, kad šioji ES strategija yra tiesiog būsimos Ukrainos valstybės krizės užuomazgos.
