JAV gali tapti nemoki jau po kelių mėnesių

JAV jau vasarą nebus pajėgi padengti savo užsienio skolų

Nepartinė Kongreso biudžeto tarnyba (CBO) prieš kelias dienas pateikė niūrias prognozes JAV ekonomikai. CBO parengtame vertinime įvardijama, kad JAV Iždo departamentas vadinamųjų nepaprastųjų priemonių tęsti ilgai nebegalės.

Tai reiškia, kad siekiant išvengti JAV užsienio paskolos padengimo įsipareigojimų nevykdymo, šalis turi nuo 5 iki 8 mėnesių. Manoma, kad JAV nemokia tapti gali jau vasarą, maždaug liepos mėnesį arba vėliausiai – ankstyvą rudenį^[1].

Naujausioje CBO prognozėje pažymima, kad galutinę JAV nemokumo datą nulems jau netrukus, balandžio mėnesį skelbiamos mokesčių inspekcijos pajamos.

Jei šios bus ženkliai sumenkusios ir neatitiks ankstesnių skaičiavimų, JAV su didžiule problema susidurs dar birželį. O toks scenarijus yra gana realus. CBO prognozuoja, kad mokestinės pajamos tikrai neatsiliks nuo didėjančių valstybinių išlaidų.

Dar šių metų pradžioje JAV jau pasiekė dabartinę skolos ribą. Tuomet iždo sekretorė Janet Yellen parengė vadinamųjų nepaprastųjų veiksmų planą, kuris leido vyriausybei toliau skolintis pinigų savo įsipareigojimams vykdyti.

Vis tik, ilgalaikėje perspektyvoje problemos tai neišsprendė. JAV biudžetas susiduria su ženkliu deficitu, kurį pati CBO aiškina didėjančiomis „Medicare“ išlaidomis, socialinės apsaugos, veteranų išmokomis ir vis naujomis palūkanų už didžiules skolas įmokomis.

Kol respublikonai ir demokratai politizuoja skolos klausimą, finansų ekspertai perspėja apie blogiausią scenarijų

Tiek JAV demokratai, tiek ir respublikonai stebėtinai vieningai kartoja, kad JAV nevykdys savo skolinių įsipareigojimų, tačiau bus pasiektas tinkamas susitarimas, leisiantis išvengti ekonomikos griūties. Vis gi, ties čia politikų nuomonės ir išsiskiria.

Dauguma respublikonų siekia, kad Kongresas stipriai sumažintų federalines išlaidas, skiriamas sveikatos apsaugos ir socialiniais tikslais. Tik po to siekiama inicijuoti balsavimą dėl skolos ribos padidinimo. Demokratai prieštarauja ir teigia, kad visos išlaidos yra privalomos ir negali būti mažinamos.

Tačiau kol įstatymų leidėjai ginčijasi, ekspertai įžvelgia tai, kad finansinių JAV problemų politizavimas niekam neneša jokios naudos. Investicinių paslaugų bendrovės „Moody's“ vyriausiasis ekonomistas Markas Zandi teigia, kad JAV gresiantis skolos mokėjimų nevykdymas būtų „katastrofiškas smūgis ir taip trapiai ekonomikai“^[2].

„Atsižvelgiant į šiame scenarijuje numatytą drastišką valdžios sektoriaus išlaidų mažinimą ir jau taip trapią ekonomiką, 2024 m. ekonomika patiria recesiją. Be to, dėl griežto fiskalinio suvaržymo reikšmingai sumažėja ilgalaikio ekonomikos augimo perspektyvos“, – niūriomis ateities įžvalgomis dalijasi analitikas.

Tuo tarpu dešiniųjų pažiūrų fiskalinės politikos organizacijos „American Action Forum“ prezidentas Douglas Holtzas-Eakinas teigia, kad nemokumo atveju JAV tiesiog pati savanoriškai perduotų visą globalią ekonominę įtaką į Kinijos rankas. Pasak eksperto, tai sukeltų rimtą pavojų ir tarptautiniam kreditingumui.

„Dėl to sumažėtų akcijų kainos, sumažėtų daugelio mokesčių mokėtojų turtas. Tai sumažintų ekonominį pasitikėjimą, o tai savo ruožtu galėtų sumažinti ir vartotojų išlaidas. Padidėtų palūkanų normos, o mokesčių mokėtojams tektų sumokėti milijardus dolerių palūkanų. Be to, padidėtų atsitiktinio įsipareigojimų nevykdymo tikimybė“, – perspėja ekspertas.

Federalinės rezervų sistemos pirmininkas Jerome'as Powellas taip pat perspėjo JAV sprendimų priėmėjus dėl galimai „pražūtingų JAV skolos įsipareigojimų nevykdymo pasekmių“. Jis aktyviai ragino šalies Kongresą padidinti skolos lubas.

„Galų gale, ši problema gali būti išspręsta tik vienu būdu – Kongresu. Kongresas tikrai turi padidinti skolos lubas. Tai vienintelė išeitis. Niekas neturėtų manyti, kad galima apsaugoti ekonomiką nuo vyriausybės sąskaitų neapmokėjimo, jau nekalbant apie skolos įsipareigojimų nevykdymą“, – teigė Federalinės rezervų sistemos pirmininkas^[3].

JAV skolos lubos nėra beribės, tačiau nemokumo scenarijus – pragaištingas

Dar sausio mėnesį federalinė JAV vyriausybė pasiekė maždaug 31,4 trilijono JAV dolerių skolos lubas. Tai yra teisinė riba, nuo kurios yra kontroliuojama, kiek valstybė gali skolintis.

Dalis ekonomistų ir analitikų atvirai teigia, kad nepadidinus šio skolos limito, JAV neįvykdys skolinių įsipareigojimų ir taps nemokia. Kiti atvirai abejoja tokiu scenarijumi, akcentuodami, jog to Amerikos istorijoje dar nėra buvę. Tačiau tai nėra visiška tiesa.

JAV Konstitucijos 14-oje pataisoje teigiama, kad „Jungtinių Valstijų valstybės skolos, patvirtintos įstatymu, teisėtumas negali būti kvestionuojamas“.

Tačiau nuo 1866 m., kai buvo priimta 14-oji pataisa, JAV vyriausybė savo skolinių įsipareigojimų buvo neįvykdžiusi net ne vieną, o net tris kartus.

1933 m. prezidentas Franklinas Ruzveltas atsisakė to meto piniginės sistemos, vadintos aukso standartu. Tada Baltieji rūmai, Kongresas ir Aukščiausiasis Teismas susitarė panaikinti apie 40 proc. privačių ir valstybinių JAV skolų. JAV vyriausybė tai padarė tiesiog atsisakydama išpirkti savo obligacijas į aukso monetas ir įsipareigojimus grąžino nuvertėjusia valiuta^[4].

1968 m. JAV vyriausybė atsisakė vykdyti pažadą išpirkti sidabrinio sertifikato popierinius dolerius ir pakeisti juos sidabro doleriais; kai daugybė sertifikatų turėtojų pareikalavo, kad valdžia vykdytų įsipareigojimus, vyriausybė paprasčiausiai nusprendė nemokėti nieko.

1971 m. prezidentas Ričardas Niksonas sustabdė galimybę dolerį konvertuoti į auksą. Uždarydama vadinamąjį „aukso langą“ JAV vyriausybė panaikino visus ankstesnius savo finansinius įsipareigojimus.

Šiame amžiuje ir tokiu dideliu mastu Amerika iš tiesų nėra nepaisiusi savo finansinių įsipareigojimų. Ir ne be reikalo. JAV skolos įsipareigojimų nevykdymas yra kur kas daugiau nei faktas, kad vyriausybė nesumoka tarptautinės skolos.

Tai turi milžinišką poveikį visiems, nes sparčiai didėja palūkanų normos, auga infliacija, kenčia akcijų rinka, paveikiamos valstybinės paramos programos^[5].

Bene rimčiausia pasekmė būtų JAV dolerio žlugimas ir jo pakeitimas pasaulinės prekybos atsiskaitymo vienetu. Dabar doleris yra labai plačiai naudojamas pasauliniuose finansuose ir prekyboje, juo vyksta daugiau nei pusė pasaulinės prekybos^[6]. Dėl to JAV yra vienintelė valstybė pasaulyje, galinti sumokėti užsienio skolą savo valiuta. Tai suteikia tiek JAV vyriausybei, tiek Amerikos bendrovėms didžiulę laisvę tarptautinėje prekyboje ir finansuose.

Jei JAV iš tiesų neįvykdytų savo skolos įsipareigojimų, doleris greičiausiai prarastų savo kaip tarptautinio atsiskaitymo vieneto pozicijas, o JAV vyriausybė ir įmonės būtų priverstos tarptautines sąskaitas apmokėti kita valiuta.