Dominikos Respublikoje rastas antras lėktuvas, siejamas su Venesuelos prezidentu Nicolas Maduro
Pasak CNN, cituojant šaltinį, lėktuvas yra panašus į tą, kurį JAV valdžia areštavo rugsėjo 2 dieną, ir yra Venesuelos lyderio sankcionuoto turto sąraše.
Pirmasis Venesuelos prezidento „lėktuvas numeris vienas“ buvo sulaikytas rugsėjo 2 dieną. Kaip paaiškino JAV teisingumo departamentas, toks žingsnis buvo susijęs su neteisėtu orlaivio įsigijimu.[1]
„Teisingumo departamentas konfiskavo orlaivį, kuris, mūsų teigimu, buvo neteisėtai įsigytas už 13 mln. JAV dolerių per fiktyvią bendrovę ir išvežtas iš Jungtinių Valstijų N. Maduro ir jo palydos naudojimui“, – teigė generalinis prokuroras Merikas Garlandas (Merrick Garland).
Pasak departamento, „Dassault Falcon 900EX“ lėktuvas numeriu T7-ESPRT buvo areštuotas Dominikos Respublikoje ir Vašingtono prašymu nugabentas į Floridą. Remiantis tyrimo rezultatais, 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pradžioje asmenys, susiję su N. Maduro, tariamai naudojosi fiktyvia įmone Karibų jūros regione, kad nuslėptų savo dalyvavimą neteisėtai įsigyjant lėktuvą iš Floridos pietiniame rajone įsikųūrusios bendrovės.
Tada, 2023 m. balandžio mėn., orlaivis buvo neteisėtai eksportuotas iš JAV į Venesuelą per Karibų jūrą. Nuo tų pačių metų gegužės laineris ne kartą skrido į karines bazes Venesueloje ir buvo naudojamas N. Maduro kelionėms, įskaitant vizitus į kitas šalis.
Dabar Dominikos Respublikoje tiriamas antrojo lėktuvo atvejis, lėktuvas yra stebima. „Dassault Falcon 2000“ lėktuvas, kurio registracijos numeris YV3360, yra įtrauktas į JAV Iždo departamento sankcionuoto turto, priklausančio N. Maduro, sąrašą, sakė CNN šaltinis. Pasak kanalo pašnekovo, abu lėktuvai buvo išsiųsti į Santo Domingą techninei priežiūrai ir ten buvo pastaruosius mėnesius.
Pasak „Diario Libre“, šis laineris kainuoja 8–11 milijonų JAV dolerių, o vienintelis užfiksuotas laikas, kai jis atliko skrydį, buvo 2019 metų rugsėjį į Maltą.
JAV vadina sankcijomis, o Venesuela – piratavimu
Teisingumo departamentas priminė, kad 2019 metų rugpjūtį tuometinis JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė įsaką, draudžiantį Amerikos piliečiams sudaryti sandorius su asmenimis, kurie veikė ar ketino veikti tiesiogiai ar netiesiogiai Venesuelos vyriausybės vardu. Be to, siekdamas apsaugoti nacionalinio saugumo interesus ir užsienio politiką, JAV prekybos departamentas įvedė prekių, skirtų Venesuelos kariškiams ar karinės žvalgybos pareigūnams, eksporto kontrolę.
Pačiam N. Maduro nuo 2017 metų – po rinkimų į konstitucinę asamblėją – taip pat taikomos JAV sankcijos.
Tačiau oficialusis Karakasas nesutinka su Vašingtono argumentais.[2]
„Vykdant pasikartojančią nusikalstamą praktiką, kuri gali būti kvalifikuojama tik kaip piratavimas, jie, JAV valdžia, konfiskavo Respublikos Prezidento orlaivį. Jie teisinasi prievartos priemonėmis, kurias vienašališkai ir neteisėtai taiko visame pasaulyje“, – pabrėžė Venesuelos valdžia.
JT nuomone, situacija su Venesuelos prezidento orlaiviu yra dvišalių Karakaso ir Vašingtono santykių klausimas.
Ką su lėktuvų areštais turi bendro Venesuelos opozicija?
N. Maduro pirmojo lėktuvo areštas sutapo su eskaluojama padėtimi dėl Venesuelos opozicijos. Rugsėjo 2 d. Teismas Bolivaro Respublikos valdžios institucijų prašymu išdavė Edmundo Gonsaleso (Edmudo Gonzalez) arešto orderį. Liepą jis dalyvavo prezidento rinkimuose kaip vienas iš opozicijos kandidatų.
Jis, be kita ko, kaltinamas sąmokslu ir dokumentų klastojimu, praneša „Associated Press“. Orderis buvo išduotas po to, kai E. Gonsalesas tris kartus neatvyko į apklausą prokuratūroje. Pats opozicionierius nustojo rodytis viešumoje beveik iškart po rinkimų, kuriuose oficialiai užėmė antrąją vietą.[3]
N. Maduro oponentai nepripažino Nacionalinės rinkimų tarybos (NIS) paskelbtų balsavimo rezultatų. Remiantis šiais duomenimis, prezidentas gavo 51, 2 proc., o E. Gonsalesas – 44, 2 proc. balsų. Beje, NIS nepateikė balsavimo protokolų ir išsamių rezultatų.
Tačiau opozicija pateikė kitokius rezultatus. Remiantis alternatyviais duomenimis, N. Maduro surinko 30 proc., o E. Gonsalesas – 67 proc. balsų.[4]
Atsižvelgiant į tai, kai kurios Lotynų Amerikos regiono šalys, taip pat JAV, nusprendė nepripažinti prezidento rinkimų rezultatų, primygtinai reikalaudamos paviešinti išsamius protokolus.
