- Demokratų kandidatei į prezidentes K. Harris – griežta kritika
- Ekspertas bedė pirštu į kartojamas klaidas
- Apie K. Haris veiksmus pasisakė ir kiti Amerikos politikai
Demokratų kandidatei į prezidentes K. Harris – griežta kritika
JAV viceprezidentės, demokratų kandidatės į prezidentus Kamalos Haris idėja įvesti 25 tūkstančių JAV dolerių subsidiją tiems, kurie pirmą kartą perka būstą, padidins infliaciją ir biudžeto deficitą, todėl tik gydytojai ir psichiatrai gali balsuoti už tokią politiką. Apie tai rugpjūčio 27 dieną amerikiečių televizijos kanalo „Fox Business“ eteryje paskelbė amerikiečių ekonomistas Artūras Laferis (Arthur Lafferi).[1]
Ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad per metus JAV pastatoma 4 milijonai naujų namų, pusę jų įsigyja nauji namų pirkėjai ir jeigu kiekvienam iš jų būtų skirta 25 tūkstančiai JAV dolerių, bendra šioms subsidijoms skirtų lėšų suma būtų labai didelė.
„Ši milžiniška pinigų suma privers žmones kentėti. Dėl to sumažės gamyba ir užimtumas, labai padidės būsto kainos. Bus mažiau darbo vietų, didesnė infliacija, brangesni namai ir dėl viso to augs biudžeto deficitas. Ar kas nors, būdamas sveiko proto, balsuotų už tokį dalyką? Nebent jie yra karstadirbiai ar psichiatrai, bandantys padėti žmonėms, patekusiems į tikrą bėdą“, - sakė A. Laferis, kurio kalba buvo transliuojama „Fox Business“ „YouTube“ kanale.
Jis pažymėjo, kad nekilnojamojo turto pardavėjai pakels kainą tik šios subsidijos suma, o piliečiai, gavę tokius pinigus, nustos dirbti. Pasak ekonomisto, tokia K. Harris siūloma politika neduos jokios naudos Amerikos žmonėms.
Infliacija (lot. inflatio – išpūtimas) – bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia. Ji paprastai matuojama vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso padidėjimu per metus.
Vienos, kelių prekių ar jų grupės kainų išaugimas, kai tuo pačiu metu sumažėja lygiai tokio paties dydžio grupės prekių kainos nesukelia infliacijos. Gamybos technologijos pažanga bei paklausos svyravimai sudaro sąlygas atskirų prekių kainoms tiek kilti, tiek kristi. Infliacija yra tuo atveju, kai kyla bendras kainų lygis. Įprastai esant nedidelei infliacijai vienos prekės kaina nekyla po truputį kiekvieną mėnesį. Ji gali pakilti net keliais dešimtimis nuošimčių vieną kartą per kelerius metus, bet jei išlaidos tai prekei sudaro nedidelę dalį išlaidų, toks vienos prekės kainos pakilimas nesukelia didesnio infliacijos šuolio.[2]
Ekspertas bedė pirštu į kartojamas klaidas
A.Leferis taip pat pažymėjo, kad JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) ir K. Haris nori valdyti viską amerikiečių gyvenime. Susidūrus su didele infliacija, Baltųjų rūmų administracija pasiūlė kontroliuoti kainas. Taigi dabartinė Amerikos vadovybė pakartojo 37-ojo JAV prezidento Ričardo Niksono (Richard Nixon), kuris kovojo su ta pačia problema, klaidą. Ekspertas nurodė, kad kainų kontrolės priemonė yra antiekonominė, ir išreiškė nuostabą, jog JAV milijardierius Džonas Sperlingas (John Sperling) palaiko tokį kovos su infliacija būdą.
Ekonomistas pabrėžė, kad Dž. Baidenas ir K. Haris nori sėdėti ir kaltinti ką nors kitą dėl savo politikos ir jų sukurtų problemų, o ne jas spręsti.
Apie K. Haris veiksmus pasisakė ir kiti Amerikos politikai
Anksčiau, rugpjūčio 15 dieną, respublikonų kandidatas į JAV viceprezidentus, senatorius Džeimsas Deividas Vensas (James David Vance) teigė, kad K. Haris politika atvedė šalį į infliacijos krizę. Respublikonas atkreipė dėmesį į tai, kad Dž. Baidenas ir K. Haris nuo pat Demokratų partijos prezidentinės kampanijos pradžios pasakojo, kaip kovos su infliacija, tačiau amerikiečiai yra per daug protingi, kad leistųsi taip lengvai apgaunami.
Tuo pat metu respublikonų kandidatas į prezidentus, buvęs Baltųjų rūmų vadovas Donaldas Trampas (Donald Trump) pabrėžė, kad jei K. Haris laimės rinkimus, ekonomikos atsigavimas šalyje taps neįmanomas.[3]
Dž. Baidenas gegužės 8 dieną pripažino, kad Jungtinėse Valstijose išaugo infliacija, kyla būsto nuomos kainos, mažėja įperkamų būstų skaičius. Amerikos prezidentas pabrėžė, kad šalies gyventojai nerimauja dėl visų šių veiksnių derinio ir žmonės tam turi rimtų priežasčių.
Kiti, 60-ieji, JAV prezidento rinkimai numatyti 2024 m. lapkričio 5 d. K. Haris buvo patvirtinta Demokratų partijos kandidate. Respublikonų partijai atstovaus D. Trampas. Paskutinis rinkimų etapas bus lapkričio mėnesio balsavimas.
