M. Abbasas negalės asmeniškai dalyvauti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje
Jungtinės Valstijos antrus metus iš eilės atsisakė išduoti vizą Palestinos prezidentui Mahmudui Abbasui ir kitiems aukšto rango Palestinos administracijos bei Palestinos išsivadavimo organizacijos atstovams. Dėl šio sprendimo M. Abbasas negalės asmeniškai dalyvauti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje Niujorke.
Palestinos vadovas, kaip ir 2025 metais, tikriausiai kreipsis į Generalinę Asamblėją nuotoliniu būdu. Tam dar reikės JT valstybių narių pritarimo. Praėjusiais metais leidimas parodyti jo vaizdo kreipimąsi buvo patvirtintas 145 balsais prieš 5.
Sprendimas priimtas tuo metu, kai Palestinos vadovybė siekia didesnio tarptautinio pripažinimo, o JAV administracija stiprina politinį spaudimą Ramalai. Vizos atsisakymas M. Abbasui tampa diplomatiniu signalu, peržengiančiu įprastos migracijos politikos ribas.
Vašingtonas kaltina palestiniečius nevykdant įsipareigojimų
JAV Valstybės departamentas sprendimą aiškina Palestinos administracijos ir Palestinos išsivadavimo organizacijos nesugebėjimu įgyvendinti politinių reformų bei vykdyti anksčiau prisiimtų įsipareigojimų.
Vašingtonas taip pat kaltina Palestinos vadovybę palaikant finansines išmokas už išpuolius prieš Izraelio gyventojus nuteistų palestiniečių šeimoms. JAV pareigūnai reikalauja nutraukti veiksmus, kuriuos laiko terorizmo skatinimu ir kliūtimi taikos deryboms.
Dar vienas ginčo objektas – Palestinos kreipimaisi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą ir Tarptautinį Teisingumo Teismą. JAV administracija tokius veiksmus vadina bandymu perkelti konfliktą į tarptautines teisines institucijas ir daryti spaudimą Izraeliui apeinant tiesiogines derybas.
Palestiniečiai kaltina JAV trukdant diplomatijai
Palestinos administracija pareiškė, kad vizos atsisakymas kenkia dvišaliams santykiams ir silpnina dviejų valstybių sprendimo perspektyvą. Palestinos pareigūnų teigimu, JAV mėgina užkirsti kelią jų atstovams pristatyti savo poziciją pagrindinėje pasaulio diplomatinėje tribūnoje.
Pasak palestiniečių atstovų, sprendimas ypač problemiškas todėl, kad JAV yra Jungtinių Tautų būstinės valstybė. 1947 metų JAV ir JT susitarime numatyta, kad Amerikos institucijos neturėtų trukdyti valstybių ir oficialių organizacijos svečių kelionėms į JT būstinės teritoriją.
Vašingtonas tvirtina vykdantis savo, kaip JT būstinės valstybės, įsipareigojimus. Akredituoti Palestinos misijos prie JT diplomatai ir toliau galės dirbti Niujorke. Vizų ribojimai taikomi platesnei Palestinos politinei delegacijai, įskaitant patį M. Abbasą.
Jungtinės Valstijos naudojasi ypatinga geografine padėtimi
Jungtinių Tautų būstinė yra Niujorke, todėl į Generalinės Asamblėjos sesijas vykstantiems užsienio valstybių ir organizacijų atstovams būtina gauti JAV leidimą įvažiuoti į šalį. Tai suteikia Vašingtonui galimybę nacionalinę vizų politiką panaudoti tarptautinėje diplomatijoje.
Teisininkai nesutaria, kiek laisvės šioje srityje turi JAV. Būstinės susitarimas įpareigoja netrukdyti oficialių atstovų kelionėms, tačiau Jungtinės Valstijos pasilieka teisę remtis nacionaliniu saugumu ir savo vidaus teisės aktais. JT ir JAV santykiuose ši prieštara ne kartą sukėlė ginčų.
1988 metais JAV atsisakė išduoti vizą Palestinos išsivadavimo organizacijos vadovui Yasserui Arafatui. Tuomet Generalinė Asamblėja 154 balsais prieš 2 nusprendė surengti specialų posėdį Ženevoje, kad Palestinos lyderis galėtų kreiptis į valstybių atstovus.
Palestina Jungtinėse Tautose tebėra stebėtoja
Palestinai nuo 2012 metų suteiktas JT valstybės stebėtojos, kuri nėra visateisė organizacijos narė, statusas. Jos atstovai gali dalyvauti Generalinės Asamblėjos diskusijose, teikti pasiūlymus ir prisijungti prie kai kurių tarptautinių sutarčių, tačiau neturi balsavimo teisės.
2024 metais Palestinai buvo suteikta daugiau dalyvavimo teisių, tačiau bandymas tapti visateise JT nare įstrigo Saugumo Taryboje. Jungtinės Valstijos pasinaudojo veto teise ir blokavo rekomendaciją priimti Palestiną į organizaciją.
Vašingtonas laikosi pozicijos, kad Palestinos valstybingumas turi būti pasiektas tiesioginėmis derybomis su Izraeliu. Palestinos vadovybė teigia, kad derybos daugelį metų neduoda rezultatų, todėl siekia tarptautinio pripažinimo ir narystės tarptautinėse institucijose.
Vizų ribojimas tampa politinio spaudimo priemone
D. Trumpo administracija palaiko glaudžius santykius su Izraelio vyriausybe ir priešinasi vienašališkam Palestinos valstybės pripažinimui. JAV taip pat įvedė sankcijas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo pareigūnams, susijusiems su Izraelio vadovų bylomis.
Izraelio vyriausybė palankiai vertina spaudimą Palestinos administracijai. Jos atstovai kaltina M. Abbaso vadovybę skatinant priešiškumą Izraeliui, finansuojant nuteistųjų šeimas ir mėginant diplomatinėmis priemonėmis pasiekti tai, kam Izraelis nepritaria derybose.
Kritikai vizos atsisakymą vertina kaip bandymą riboti palestiniečių galimybes dalyvauti tarptautinėje diplomatijoje. Šis sprendimas fiziškai užkerta kelią M. Abbasui atvykti į Niujorką, tačiau jo balso visiškai nutildyti nepavyks – Generalinė Asamblėja gali dar kartą suteikti galimybę Palestinos lyderiui kalbėti nuotoliniu būdu.
Šaltiniai:
„Euronews“. (2026). US denies Palestine leader Abbas a visa to UN summit for second year running. https://www.euronews.com/2026/09/17/us-denies-palestine-leader-abbas-a-visa-to-un-summit-for-second-year-running
„Reuters“. (2026). US blocks Palestinians’ Abbas from attending UN meeting, for second year in a row. https://www.reuters.com/world/middle-east/us-extends-visa-sanctions-palestinian-authority-officials-plo-members-2026-09-17/
„Associated Press“. (2026). Trump administration again denies visas for Palestinian delegation to attend the UN General Assembly. https://apnews.com/article/2ab54a7b420dd7fc5aea068d883b5cee
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie JAV sprendimą neišduoti vizos Mahmoudui Abbasui, taip pat kontekstą ir pasekmes. Jis yra aktualus ir vertingas lietuvių skaitytojui, domisi tarptautine politika.
Straipsnis pateikia faktus apie JAV vizų politiką Palestinos lyderiui Mahmoudui Abbasui, remiasi oficialiais šaltiniais ir atspindi skirtingas nuomones, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes jis nagrinėja svarbią tarptautinę politiką ir JAV-Palestinos santykius, kurie turi tiesioginį poveikį regiono stabilumui. Be to, tema yra svarbi ir Lietuvos auditorijai, kadangi ji atspindi globalius geopolitinius iššūkius.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie JAV vizų politiką Palestinos lyderiui, kas gali turėti įtakos tarptautinei politikai ir diplomatijai. Jame analizuojami tiek JAV, tiek Palestinos pozicijos, kas skatina konstruktyvų dialogą apie šią temą.
Straipsnis yra emociškai nebalansuotas, nes jame gausu kaltinimų ir prieštaravimų, kurie gali sukelti nerimą ir įtampą tarp skaitytojų. Be to, jis nepateikia subalansuoto požiūrio, todėl gali būti laikomas emocine manipuliacija.
