<p><strong>Vyriausybė penktadienį numetė dar vieną kortą, skelbiančią, kad karantinas netrukus gali būti ir vėl įvestas. Įtampa dėl dar vieno veiklų uždarymo šalyje tvyro jau kurį laiką, o štai šiandien šalies valdantieji numatė prastovų tvarką gyventojams, jei vėl tektų užsidaryti kuriam laikui namuose.</strong></p>
<p>Nustatyta, kad įvedus šalyje karantiną, prastovos darbuotojams būtų mokamos taip pat kaip ir buvo nustatyta 2021 metų pradžioje. Savarankiškai dirbantiems asmenims išmokos būtų mokamos kas mėnesį už kiekvieną praėjusį kalendorinį mėnesį, tačiau ne daugiau kaip 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA). Naujos nuostatos yra kiek laisvesnės nei paskutinio karantino metu, mat tada buvo nustatyta 0,9-0,6 MMA[2].</p>
<p>Darbdaviui nustatyta prievolė grąžinti subsidiją darbo užmokesčiui, jeigu darbo inspekcija nustatytų, kad darbdavys paskelbė prastovą pažeisdamas darbo kodeksą (47 str.). Esant tokiems pažeidimams, darbdavys subsidijavimo projekto priemonėse vėl galėtų dalyvauti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, pabrėžė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.</p>
<p>Valstybė savarankiškai dirbantiems galėtų skirti 9 mln. eurų per mėnesį, o subsidijoms – net 30 mln. eurų per mėnesį. I. Šimonytė pabrėžė, kad šiais nutarimais yra išlaikomas pradinis prastovų mokėjimo režimas, koks buvo nustatytas praėjusių metų pradžioje[2].</p>
<p>Premjerė dar kartą pabrėžė, kad jeigu jau būtų nuspręsta šalyje vėl įvesti ekstremaliąją situaciją, sėdėti namuose mėnesių mėnesius nebeprireiktų, mat karantinas būtų „trumpas, bet griežtas“. Šiems Vyriausybės nutarimams dar turi pritarti parlamentas.</p>
<p>Kiek anksčiau buvo nustatyta, jog karantinas Lietuvoje būtų įvedamas pasiekus 240 kovidinių lovų rodiklį šalies reanimacijose, o nuo tada būtų teikiama tik būtinoji pagalba. Gruodžio pabaigoje I. Šimonytė patikino, kad šiuo metu yra užimta pusė reanimacijos lovų, tačiau po švenčių sergamumo kreivė galinti šoktelėti[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/karantinas-4-1.jpg" alt="Karantinas" /></p>
