Lietuvos kariuomenės vadas sulaukė kritikos dėl to, apie ką kalba visas pasaulis
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų „NASAMS“ Ukrainai. Į tokius Lietuvos kariuomenės vado žodžius netruko sureaguoti tiek Kremliaus parankiniai, tiek Lietuvos politikai.
Štai, viena aktyviausių rusų propagandisčių Olga Skabajeva pasidalino Lietuvos kariuomenės vado pareiškimu savo „Telegram“ kanale. Tuo tarpu Lietuvos politikai pasipiktino, kad mūsų šalies saugumo aktualijas kariuomenės vadas esą aptarinėja viešai.
Tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, tiek užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentavo, kad tokios svarbos klausimus derėtų aptarinėti privačiai ir svarbių detalių viešai nekomentuoti ir neatskleisti.
Tačiau tokia privatumo pozicija jau nebedera su Vakarų partnerių atvirai reiškiamu nerimu dėl ginkluotės trūkumo. Karui Ukrainoje prasidėjus, JAV ir Europos valstybės suskubo remti atakuojamą šalį ginkluote. Tačiau karui trunkant jau aštuonis mėnesius, tiek amerikiečių, tiek europiečių kariniai pajėgumai išseko ir apie tai kalbama viešai vis garsiau.
Dėl to pasaulio žiniasklaida jau kurį laiką mirga nuo įvairių pareigūnų ir ekspertų pastebėjimų, teigiančių, kad Vakarų šalys turi rūpintis ir savo saugumu.
JAV respublikonai aktyviai ragina Pentagoną mažinti paramą Ukrainai, o Estijos gynybos ministras prakalbo apie tai, kad Estija Ukrainai jau skyrė trečdalį savo karinio biudžeto ir išreiškė susirūpinimą, jog „didelę patirtį“ turinti Rusija daug greičiau atstatinėja savo karinius pajėgumus nei Europa.
Pasak vado, kariuomenė daugiau nusirengti nebegali
Lietuvos kariuomenės vado V. Rupšio žodžiai vėl priminė kurį laiką nutilusias diskusijas, apie galimai perteklinį ginklų tiekimą Ukrainai.
Lietuvos kariuomenės vadas teigia, kad VGT posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų „NASAMS“ Ukrainai.
„Aš turiu turėti įrankius. Mes negalime įvykdyti užduoties neturint tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime. Pateiksiu tokį siūlymą, turime ieškoti kitų priemonių, kaip remti“, – sakė V. Rupšys, užsiminęs, kad Vilnius galėtų paremti Kyjivą ginklais tuo atveju, jei greitu metu pavyktų įsigyti naujos ginkluotės ir ja pakeisti šiuo metu naudojamą[1].
Kariuomenės vadas akcentuoja, jog Lietuva yra įsipareigojusi NATO.
„Reikia suprasti, kad esame įsipareigoję ir NATO. Aiškiai esame apibrėžę, kokius vienetus dedikuojam į NATO pajėgas. Tame tarpe turime turėti ir netiesioginės ugnies galimybes arba lauko artileriją, manevro vienetus su ugnies galia ir oro gynybą, kuri užtikrintų kaip priimančios šalies paramą“, – kalbėjo V. Rupšys.
V. Rupšio žodžiai neįtiko konservatoriams ir atkreipė Kremliaus propagandistų dėmesį
Šie Lietuvos kariuomenės vado komentarai greitai patraukė Kremliaus propagandistų dėmesį. Viena jų, O. Skabajeva savo „Telegream“ kanale pasidalino straipsniu rusų kalba su V. Rupšio citatomis.
Tačiau dėl V. Rupšio žodžių dar didesnis skandalas kilo Lietuvoje. Jei krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atsargiai pareiškė nenorintis komentuoti V. Rupšio siūlymų, kol nėra konkrečių sprendimų, kiti politikai žodžių į vatą nevyniojo ir atvirai išreiškė nepritarimą tiek V. Rupšio pasiūlymui, tiek jo viešinimui.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas teigė, kad tokie svarbūs klausimai turi būti derinami uždarame formate:
„Tai turėtų būti pamoka mums visiems, jog strateginius klausimus reikia spręsti už uždarų durų strateginiuose posėdžiuose, nes komentuojant viešai, priešiškos jėgos gali tai panaudoti prieš mus ir mūsų sąjungininkus“, – sakė parlamentaras[2].
Jam antrino ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, kuris teigė, kad tokios viešos diskusijos gali nepatikimai atrodyti mūsų partneriams ukrainiečiams.
„Aš būtent dėl to pats laikausi nuostatos, kad tai, kas yra Valstybės gynimo taryboje diskutuojama, yra diskutuojama už uždarų durų dėl to, kad tie mūsų sprendimai yra susiję su nacionaliniu saugumu, su mūsų parama partneriams. Raginu laikytis tokio paties principo ir kitus vadovaujančius pareigūnus. Aš manau, kad mes tikrai galime tęsti pagalbą Ukrainai. Įvairią, ir karinę taip pat“, – sakė G. Landsbergis.
Ar viską atidavus Ukrainai, bus kuo ginti pačią Lietuvą ir jos gyventojus?
Diskusija apie Lietuvos turimos ginkluotės perdavimą Ukrainai verda jau kurį laiką. Pastebėta, kad ukrainiečiams Lietuva jau skyrė didelę dalį turėtos savos ginkluotės arsenalo. Iškeltas klausimas, ar toks dosnumas nors ir sveikintinas karo akivaizdoje, nėra neapgalvotas ir galimai kenkiantis mūsų pačių nacionaliniams interesams.
Rugsėjo pabaigoje, per VGT posėdį Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas tikino, kad idėja perduoti PzH2000 haubicas ukrainiečiams yra svarstytina. Tuomet, kiti politikai apie tai net nebuvo užsiminę.
„Nesu tikras ar Ukraina paprašė, bet manau, kad turi pagrindo tokia informacija. Ieškome įvairiausių būdų padėti Ukrainai“, – prieš pat VGT posėdį kalbėjo L. Kasčiūnas.
Visuomenei atkreipus dėmesį ir iškėlus klausimą, ar viską atidavus Ukrainai, bus kuo ginti pačią Lietuvą ir jos gyventojus, gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis, pirmasis viešai pasisakė prieš tokią politiką:
„Šį postą rašyti nelengva, nes jis susijęs su Lietuvos karine parama kariaujančiai Ukrainai. Būdamas tvirtas tokios paramos rėmėjas, visgi manau, kad dėl nacionalinių saugumo interesų yra paramos ribos.“
A. Matonis priminė, kad gen. Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, priklausantis „Geležinio Vilko“ brigadai, turi 16 kovinių, visiškai sukomplektuotų ir gamykloje iš pagrindų modernizuotų savaeigių haubicų ir dar vieną mokomąją. Dar kelios savaeigės haubicos yra skirtos atsarginėms dalims. Artilerijos pajėgumų stiprinimui Lietuva yra išleidusi dešimtis milijonų eurų.
Ekspertas pabrėžė, kad situaciją vertinant tik Lietuvos nacionalinių saugumo interesų mastu, išdalinus didelę dalį turimų pajėgumų, bus kenkiama sau, nukentės taktinio ir operacinio lygmenų gynybos planavimo galimybės, Lietuvos, kaip NATO narės galimybės, nukentės bendradarbiavimas su partneriais, smuks karių moralė, bus išvaistytos investicijos[3].
Ir JAV, ir visa Europa jau susiduria su ginklų stygiumi
Vis dėlto, regis, kad haubicų suteikimas Ukrainai nėra galutinai išbrauktas iš VGT darbotvarkės, o susilaukus neigiamos visuomenės reakcijos, šia tema tiesiog pradėta vengti diskutuoti viešai. Tai stebinantis sprendimas, nes pastaraisiais mėnesiais Vakarų partneriai vis garsiau kalba apie sunkiai nuslepiamą problemą – JAV ir Europa susiduria su didžiuliu ginkluotės stygiumi, kuris reiškia, kad reaguoti į galimą agresoriaus ataką prieš NATO nares gali būti ypač sudėtinga.
Tačiau šiuo metu Lietuva laikosi pozicijos, kad perduoti haubicų ir oro gynybos sistemų svarstoma dėl to, kad vėl sulaukta prašymo iš Ukrainos.
Šalies prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau sakė, kad sprendimai dėl ginkluotės perdavimo bus priimti VGT posėdyje, tačiau jo data nėra detalizuojama.
Pasaulio politikai ir lyderiai žodžių į vatą nebevynioja
Karas Ukrainoje trunka jau aštuonis mėnesius, o JAV ir kitos NATO narės aktyviai siunčia ginkluotą pagalbą į Ukrainą. Vis dėlto, toks dosnumas atsisuka prieš pačias Vakarų šalis. Dabar, dėl visiškai išsunktų ginkluotės atsargų ir ginklų trūkumo, visoje Europoje Ukrainos sąjungininkės gali būti priverstos priimti sunkius sprendimus. Pavyzdžiui, nuspręsti kas svarbiau, toliau remti Ukrainą ar rūpintis savo saugumu[4]. Tokio klausimo akivaizdoje, svarbiausia tampa užtikrinti savo piliečių saugumą ir konkrečios valstybės teritorinį vientisumą.
Daugelis mažesnių ir net kai kurios didžiosios NATO narės vis garsiau kalba apie tai, kad karas Ukrainoje galutinai išsunkė jau ir taip išsekusias ginklų atsargas.
Kai kurios sąjungininkės išsiuntė visą savo rezervinę sovietinių laikų ginkluotę, Ukrainai paaukojo ir modernią, vakarietišką, o dabar laukia, kol ginkluotes atsargas papildys JAV. Tačiau, ir valstijos susiduria su problemomis. Neseniai net paskelbta, kad JAV kariuomenės pasiruošimas yra ypač prastas[5], o JAV kariuomenė negalėtų kautis dviem frontais skirtinguose regionuose ir ten nugalėti priešo pajėgų. Be to, JAV auga pasipiktinimas ypač dosnia politika ir tokio dydžio parama Ukrainai. Dėl ginkluotės švaistymo ypač pyksta respublikonai.
Tiesa, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ragina nepasiduoti Vakarų aljanso nares ir suteikti papildomų pajėgumų Ukrainai, tačiau raginimų gali nebepakakti. Europos šalims gali būti sunku greitai papildyti atsargas, nes jos nebeturi stipraus gynybos sektoriaus, kuris galėtų greitai sukurti pakaitalus.
Tuo tarpu Europos ginklų gamintojai ragina Europos Sąjungą padėti koordinuoti ginklų pirkimą, tačiau tokie procesai užtrunka. Koordinuoti procesai pradėti ir NATO. Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Aljansas pradėjo dialogą su pramonės atstovais ir sąjungininkais, kaip padidinti gamybą ir papildyti ginklų atsargas[6].
Tačiau tokiems bendriems planams koją pakišti gali JAV. Respublikonams atgavus Kongreso kontrolę, jie turės galią blokuoti ne tik pagalbos Ukrainai paketus, tačiau ir pačios JAV gynybos klausimus[7]. O nuo JAV, kaip žinia, šiuo metu yra ypač priklausoma ir visa Europa[8].
Tuo tarpu Estijos gynybos ministras taip pat vis atviriau kalba apie Europą ištikusią krizę dėl ginkluotės trūkumo. Pasak estų gynybos ministro Hanno Pevkuro, dėl ginklų trūkumo Europoje Ukrainos sąjungininkai gali atsidurti sunkioje padėtyje, kai reikės apsispręsti, ar toliau remti Kijevą. Jis pabrėžia, kad vis daugiau šalių baiminasi, jog agresijos atveju, jų turimos ginklų atsargos bus per mažos.
Estijos gynybos ministras akcentuoja ir tai, kad Rusija savo atsargas gali pasipildyti ženkliai greičiau. Ministro teigimu, Maskva kai kuriuos karius išsiuntė į gamyklas, o ne į karo frontą. Pasak H. Pevkuro, Rusija turi patirties, kai kas kelerius metus pertvarko savo kariuomenę, kad galėtų pradėti invaziją prieš Europos kaimynes, ir paminėjo 2008 m. karą Gruzijoje, 2014 m. Rusijos įvykdytą Ukrainos Krymo pusiasalio aneksiją kaip pavyzdžius[9].
Estija skyrė Ukrainai trečdalį savo gynybos biudžeto. Norvegija išsiuntė Ukrainai daugiau kaip 45 proc. savo haubicų atsargų, Slovėnija – beveik 40 proc. tankų, o Čekija – apie 33 proc. raketų „Salvo“ paleidimo įrenginių.
Greitam atsargų papildymui šiuo metu nepakanka nei ginklų, o kai kurioms šalims, ir finansų. O tai reiškia didelį pavojų visos Europos saugumui.
