Valdančiąją daugumą krečia vidiniai konfliktai ir įsigali diktatas
Įprastai vieningus sprendimus priimanti valdančioji Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime šį kartą parodė, kad ne visais klausimais balsavimas gali būti vieningas, o frakcijos viduje yra ir nesutarimų.
Dėl ateinančių metų biudžeto susipliekę bendrapartiečiai sulaukė ir pačios premjerės Ingridos Šimonytės dėmesio. Ji nurodė, kad konservatorių partija negali teikti ar palaikyti su Vyriausybe nesuderintų pasiūlymų. Toks sprendimas argumentuojamas Vyriausybei tenkančia atsakomybe, o štai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuomonių įvairovės frakcijoje, panašu, netoleruoja. Kolegoms, nepritariantiems bendram sutarimui, jis pademonstravo griežtą diktatą ir pasiūlė pereiti į opoziciją, kur neva bus galima balsuoti taip, kaip norima.
Premjerė saugosi mėtomų iečių
Visgi, draudimas frakcijos nariams teikti savo asmeninius pasiūlymus premjerei neatrodo dėmesio vertas aspektas, mat partijos vadovybė taip esą daro kasmet, kai Seimas pradeda svarstyti biudžeto klausimus. Tokį sprendimą I. Šimonytė esą priėmusi atsižvelgiant į tai, kad biudžetas yra ta sritis, kur „labai norisi pasirodyti“, bet galiausiai atsakomybę dėl biudžeto vykdymo turinti prisiimti Vyriausybė.
„Vyriausybė atėjo į ofisą dirbti, turėdama Seimo mandatą. Ir jeigu Seimas mano, kad jis yra alternatyvi Vyriausybė – tai, matyt, tada reikia dar kitų sprendimų. Man netinka, kai komandiniame žaidime kažkas ateina ir nusprendžia mėtyti ietį. Jeigu žaidžiame komandinį žaidimą, reiškia, žaidžiame komandinį žaidimą“, – teigė ministrė pirmininkė[3].
Interesai išsiskyrė svarstant klausimus dėl PVM lengvatų
Frakcijos narių interesai išsiskyrė Vyriausybei pristačius 2023 m. valstybės biudžeto projektą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo, kultūros, sporto paslaugoms.
Ministrų kabinetui siūlant lengvatą pratęsti iki 2023 m. birželio 30 d., keturi konservatoriai – tarp jų ir Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas, balsavo už Laisvės frakcijos pasiūlytą įstatymo pataisą, kuria lengvata būtų pratęsta iki metų pabaigos. BFK pirmininkas net užregistravo su Vyriausybe nesuderintą pataisą.
Nepaisant išsiskyrusių pozicijų, galiausiai „laisviečiams“ pavyko palenkti ir į kompromisus nenorėjusią veltis premjerę sutariant, kad PVM lengvata restoranams galiotų iki 2023 metų pabaigos. Už tai balsavo 65 Seimo nariai, 4 buvo prieš, o tarp jų ir finansų ministrė Gintarė Skaistė. Dar 55 parlamentarai susilaikė.
Vykdo keršto akciją?
M. Majausko poelgis neliko nepastebėtas. Panašu, kad politikas užsitraukė savo vadų nemalonę.
Į tokį M. Majausko „išsišokimą“ sureagavo TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, pasiūlęs net pasitikrinti pasitikėjimą, o I. Šimonytė svarstė, kad galbūt tokiais būdais M. Majauskas gali protestuoti prieš jam priimtą nepalankų sprendimą skiriant Lietuvos atstovą į Audito rūmus.
Tačiau, pasak Vyriausybės vadovės, partijos į konkrečias pareigas deleguotas asmuo turi suvokti, kad jis į jas pateko ne dėl savo laisvo Seimo nario mandato, bet todėl, kad jį delegavo ir nominavo konkreti frakcija. O jeigu tai yra frakcija, kurioje Seimo narys ir dirba, reiškia, santykius su ja palaikyti reikia ne tik tada, kai jis yra deleguojamas, bet ir tada, kai priimami sprendimai[3].
„Bendras darbas yra ne šiaip sau – ne tam, kad kažką paskirtų premjeru, kažką paskirtų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku ar dar kažkokiu labai dideliu viršininku. Jis nebuvo išrinktas į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkus – paprastai kalbant, jis buvo paskirtas ir už tai balsavo Seimas“, – rėžė I. Šimonytė[3].
Trūko G. Landsbergio kantrybė
Bendrapartiečio M. Majausko mėginimas stoti skersai kelio bendram frakcijos sutarimui sukėlė dideles konservatorių lyderio aistras. „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, G. Landsbergis po tokio kolegos verdikto nesusilaikė ir išrėžė, kad frakcijos nariai privalo remti Vyriausybę, o jei jiems tai nepatinka – frakcijos durys esą yra atviros.
„Eikite į opoziciją ir ten galėsite balsuoti kaip norite“, – rėžė G. Landsbergis[5].
Tačiau skolingas kolegai neliko ir pats M. Majauskas, rėžęs, kad jeigu kam nors nepatinka jo darbas, tam esą yra nepasitikėjimo procedūra.
„Lietuvos rytas“ skelbia, kad keli konservatoriai kiek vėliau patikino, jog tarp vyrų įsižiebęs konfliktas it ugnis vėliau persimetė ir į Seimo salę, kur BFK pirmininkas teiravosi, ar G. Landsbergis išties ketina jį išmesti iš frakcijos.
Kiek vėliau situaciją komentavęs G. Landsbergis teigė, kad M. Majausko reakcija buvo aštri ir jis esą aiškino, kad kiekvienas gali turėti savo nuomonę. Visgi, frakcijos lyderis teigė nesuprantantis, kaip būnant vienos bendruomenės nariais galima nepalaikyti jų teikiamo Vyriausybės projekto.
Visgi, bendrapartiečiams esą labiausiai užkliuvo ne tai, kad jų frakcijoje netoleruojamas laisvas žodis ir laisva valia, bet tai, kad Seimo komiteto vadovas taip elgiasi esą norėdamas būti dėmesio centre.
Kitiems pasirodė, kad tai – sąmoningas politiko kerštas už tai, kad I. Šimonytė jam neįteikė bilieto į Liuksemburge įsikūrusius Europos audito rūmus, nors M. Majauskas esą jau buvo pasiruošęs išvykti, tačiau galiausiai buvo nuspręsta ten išsiųsti Užsienio reikalų komiteto vadovę Laimą Liuciją Andrikienę[5].
Nusprendė ištiesti pagalbos ranką, o gavo riebų atkirtį
Reaguodama į konservatorių frakcijoje įsigalinčią laisvo žodžio cenzūrą, Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė nusprendė išsakyti savo nuomonę poziciją turintiems konservatoriams. Ji išplatino laišką, kuriame pasiūlė mesti gelbėjimo ratą bijantiems.
A. Širinskienė savo socialinėje feisbuko paskyroje sakė besitikinti, kad toks jos laiškas su pagalbos siūlymu padės konservatorių lyderiams „pasižiūrėti į save iš šalies“ ir greičiau suprasti, kaip atrodoma žmonių akyse.
„Mieli Kolegos,
Kreipiuosi į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos narius, kuriems praėjusią savaitę buvo uždrausta registruoti su Vyriausybe nesuderintus pasiūlymus biudžetui. Tikrai suprantu Jūsų sunkią situaciją, jau visą savaitę audringai aptarinėjamą žiniasklaidoje, kai, net ir norėdami prisidėti prie žmonių padėties šalyje gerinimo, vien dėl to, kad į situaciją žiūrite kitomis, nei I. Šimonytė, akimis, to padaryti šiandien negalite ir esate nustumti.
Tą suprasdama, noriu pasiūlyti savo pagalbą. Jei turite pasiūlymų biudžetui, kurie prisideda prie žmonių gerbūvio, kelia jų pajamas ir padeda jiems išgyventi krizę, susisiekite su manimi privačiai. Padėsiu Jums užregistruoti pasiūlymus. Juk svarbiausia gera ir teisinga idėja bei balsai lemiamam balsavimui, o ne kas registravo.
Tvirtai tikiu, kad prievarta ir diktatūra anksčiau ar vėliau miršta, o po juodžiausios nakties visuomet ateina diena“, – konservatoriams išsiųstame laiške rašė A. Širinskienė.
Tačiau ilgai netrukus parlamentarė susilaukė atkirčio iš tokiu jos užmoju nepatenkintų konservatorių. Į asmeninį Seimo paštą politikė patikino gavusi įžeidinėjimų kupinus laiškus iš konservatorių.
„Rusai sako: kaip girioj šauksi, taip ir atsilieps! Norite spjaudyti mums į veidą be atsako. Keistokas noras“, – laiške, atsiųstame iš savo asmeninio Seimo pašto rėžė Kęstutis Masiulis.
Tačiau į tokius pareiškimus A. Širinskienė teigė atsakiusi paprastai.
„Universitete bestudijuojant teisę teko klausytis nuostabių prof. V. Sinkevičiaus paskaitų apie konstitucionalizmo istoriją. Ir aš šiandien niekaip negaliu suprasti, o kas gi turėjo nutikti vienai partijai, kad ji, stovėjusi prie Konstitucijos ištakų, staiga, po 30 metų, imtų į ją spjaudyti ir pamintų esminį konstitucinį parlamentarizmo principą – Seimo nario mandato laisvę. Ir dar taip akivaizdžiai ir grubiai. Tiesiog nesuvokiama“, – atkirto parlamentarė.
Uždraudė teikti su Vyriausybe nederintas idėjas biudžetui
TS-LKD frakcijos prezidiumas prieš keletą savaičių priėmė sprendimą įpareigoti frakcijos Seime narius balsuoti tik už tuos siūlymus kitų metų valstybės biudžetui, kurie yra suderinti su Vyriausybe[7]. Kitaip tariant, konservatoriai yra įpareigoti palaikyti Vyriausybės rengtą kitų metų valstybės biudžeto projektą ir su juo susijusius teisės aktų projektus per svarstymo ir priėmimo procedūras.
Frakcijos nariai esą gavo nurodymus neteikti su Vyriausybe nesuderintų pasiūlymų biudžeto ir jį lydintiems projektams, nepalaikyti kitų Seimo narių teikiamų pasiūlymų biudžeto projektui, jei šie nėra suderinti su Vyriausybe.
Partijos prezidiumo nutarime nurodoma, kad 2023 metų valstybės biudžeto projekte numatyta deficito riba yra priartėjusi prie šalies fiskalinei reputacijai svarbios 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto ribos.
Tačiau tokį frakcijos prezidiumo sprendimą teigiamai įvertino net už „laisviečių“ siūlymą dėl ilgesnės PVM lengvatos maitinimo įstaigoms balsavęs Justas Džiugelis.
Jo nuomone, toks frakcijos sprendimas nėra stipriai susijęs su koalicijos partnerių siūlymu dėl PVM lengvatos. J. Džiugelis patikino net ir be šio prezidiumo sprendimo ketinantis palaikyti šį Vyriausybės biudžetą, mat jis yra subalansuotas tiek gyventojams, tiek verslui[7].
