<h2>Paskelbta naujausia galaktikos nuotrauka</h2>
<p>Paukščių Tako galaktikos kaimynystėje yra gerai žinomas žvaigždžių formavimosi regionas, vadinamas „Tarantulo ūku“. Tuo tarpu Jameso Webbo kosminis teleskopas ne per seniausiai atsiuntė pirmuosius šio kosminio regiono stebėjimus, kurie yra išties puikūs[1].</p>
<p>Kalbant detaliau, NASA antradienį paskelbė naujausią JWST (Jameso Webbo kosminio teleskopo) nuotrauką, kurioje matomos dešimtys tūkstančių jaunų žvaigždžių erdvėje, pavadintoje „Kosminiu tarantulu“.</p>
<p>Įdomu tai, jog ūkas – tarpžvaigždinių dulkių, vandenilio, helio, plazmos ir kitų jonizuotų dujų telkinys – esantis už 161 000 šviesmečių, yra didžiausias žvaigždžių formavimosi regionas iš visų galaktikų, esančių netoli Paukščių Tako. Galų gale šviesiai mėlynai švytinčių jaunų žvaigždžių spinduliuotė ūke išpūtė ertmę, dėl kurios egzistavimo dabar galima pamatyti vaizdą, užfiksuotą JWST artimųjų infraraudonųjų spindulių kamera.</p>
<p>Ūko centrą nuo dujų išvalė ryškiai mėlynas žvaigždžių spiečius, esantis nuo jo vidurio dešinėje pusėje. Daugiau mėlynų žvaigždžių matoma proskynoje (taip pat tolimų galaktikų fone). <br />JWST, be kita ko, mato visatą infraraudonųjų spindulių šviesoje, kuri gali lengviau prasiskverbti pro kosmines dujas ir dulkes, o tai reiškia, kad jis geba pasiekti kosmosą ten, kur kiti teleskopai negali.</p>
<p>Ir tikrai taip. Dujų gijose teleskopas gali identifikuoti jaunesnes žvaigždes, kurios pradeda savo aplinkos valymo procesą, įskaitant žvaigždes, kurias vis dar supa dulkių kokonas, sudarytas iš angliavandenilių, taip pat molekulinių ir atominių vandenilio dujų.</p>
<p>Astronomai jau seniai tyrinėjo „Tarantulo ūką“, tačiau JWST jį išryškino taip, kaip niekada anksčiau[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nasa-ollj17tuznu-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Jamesas E. Webbas siekė sudaryti subalansuotą programą, atliekančią darbą šalies labui</h2>
<p>Jamesas E. Webbas vadovavo naujai kosmoso agentūrai dar nuo 1961 m. vasario iki 1968 m. spalio mėn., manydamas, kad NASA turi rasti pusiausvyrą tarp žmonių skrydžio į kosmosą ir mokslo[3]. Tačiau daugelis mano, kad J. Webbas padarė daugiau mokslo labui nei bet kuris kitas vyriausybės pareigūnas, dėl ko naujos kartos kosminis teleskopas privalėjo būti pavadintas jo vardu.</p>
<p>Įdomu tai, jog nors prezidentas Johnas Kennedy buvo įsipareigojęs tautai iki dešimtmečio pabaigos išlaipinti žmogų Mėnulyje, o J. Webbas manė, kad kosmoso programa yra daugiau nei politinės lenktynės. (Jis, kaip jau minėta anksčiau, buvo įsitikinęs, jog NASA turi rasti pusiausvyrą tarp žmonių skrydžio į kosmosą ir mokslo, nes toks derinys būtų katalizatorius stiprinant šalies universitetus bei aviacijos pramonę.)</p>
<p>Būtent todėl J. Webbo subalansuotos programos vizija lėmė dešimtmetį kosmoso mokslo tyrimų, kurie šiandien išlieka neprilygstami. Tuo tarpu misijos sukūrė pagrindą sėkmingiausiam astronominių atradimų laikotarpiui istorijoje, kuris tęsiasi ir šiandien.</p>
<h2>JWST infraraudonųjų spindulių akys leis mums pamatyti erdvę ten, kur anksčiau buvome akli</h2>
<p>J. Webbas suteikė mokslininkams daugiau galimybių kontroliuoti mokslo misijų atrankos procesą ir sukūrė NASA universiteto programą, kuri skyrė dotacijas kosmoso tyrimams, finansavo naujų laboratorijų statybą universitetuose ir suteikė stipendijas magistrantams.</p>
<p>Programa taip pat paskatino universitetų prezidentus bei viceprezidentus aktyviai dalyvauti NASA kosmoso mokslo programoje ir viešai remti visas NASA programas. Iš tiesų, ji padėjo NASA pagrindus vienam sėkmingiausių astronominių atradimų laikotarpių.</p>
<p>Kiek vėliau NASA taipogi išleido dar keturis debiutinius vaizdus, kad pademonstruotų neįtikėtinus JWST sugebėjimus, įskaitant tolimos mirštančios žvaigždės, svetimos egzoplanetos ir penkių chaotiškai susidūrusių galaktikų spiečiaus nuotraukas.</p>
<p>Per tris dešimtmečius nuo Hablo (ankstesnio teleskopo) paleidimo 1990 m., jis neregėtai išsamiai atskleidė visatos stebuklus, sužavėdamas visuomenės vaizduotę.</p>
<p>NASA nori pabrėžti ir tai, kad JWST nėra tiesiog didesnis ir galingesnis teleskopas nei Hablo – jo esmė yra visiškai kitokia. Ir nors niekas nežino, kaip susiformavo įvairios galaktikos ar kaip jos vėliau susijungė, jog sukurtų didesnes, įprastai atrodančias galaktikas, kurias matome šiandien, tikimasi, kad JWST galės atsakyti į tokius klausimus, turėdamas itin gilią ankstyvosios visatos vaizdavimo galimybę[4].</p>
